Įvadas
Lietuvos Seimas priėmė naują Psichikos sveikatos įstatymo redakciją, kuri įsigalios nuo gegužės. Šis įstatymas skirtas modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą, atsižvelgiant į šiuolaikinius iššūkius ir poreikius. Įstatymo pakeitimai apima įvairius aspektus - nuo priverstinio gydymo iki fizinio suvaržymo priemonių taikymo.
Įstatymo Priėmimas ir Diskusijos
Už naują įstatymo redakciją balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė aštuoni. Įstatymo kritikai teigė, kad jis suvaržo žmogaus laisves, ypač dėl suvienodinto priverstinio gydymo termino be teismo leidimo - trys darbo dienos.
Kritika dėl Trijų Darbo Dienų Termino
Seimo nariai, nepritarę įstatymui, pabrėžė, kad trijų darbo dienų terminas priverstiniam gydymui be teismo sprendimo gali užsitęsti beveik iki savaitės. Aušrinė Armonaitė teigė, kad toks terminas atveria kelią žmogaus teisių pažeidimams ir primena sovietinę praktiką. Mykolas Majauskas taip pat atkreipė dėmesį į galimą termino ilgumą, kuris gali sukelti nepatogumų pacientams ir jų artimiesiems.
Argumentai Už Įstatymą
Konservatorius Antanas Matulas oponavo kritikams, teigdamas, kad įstatymas „tikrai nekvepia socializmu“. Jis pažymėjo, kad yra atvejų, kai medikai nespėja kreiptis į teismą, o dėl paciento agresijos kenčia šeima. Jis pabrėžė, kad įstatymas iš esmės nekeičia situacijos, tik suvienodina terminus, pasirinkdamas tris dienas, kaip nurodyta Civiliniame kodekse.
Pagrindiniai Įstatymo Pakeitimai
Naujasis įstatymas apima keletą esminių pakeitimų, skirtų gerinti psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Gydymo depresija apžvalga
Nemedikamentinių Priemonių Prioritetas
Įstatymas nustato, kad pacientams, kuriems nereikia skubaus gydymo vaistais ar invazinių procedūrų, pirmiausia turės būti taikomos nemedikamentinės priemonės - psichologinis konsultavimas, psichoterapija. Gydymas vaistais bus taikomas tik tuo atveju, jei nemedikamentinės priemonės nepakankamos.
Įtraukties Principas
Įstatymu įtvirtintas įtraukties principas, kuris reiškia, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams būtų siekiama sudaryti galimybę gyventi šeimoje ir bendruomenėje, išsaugoti bei skatinti jų savarankiškumą. Tai reiškia, kad pacientai turėtų būti integruojami į visuomenę, o ne izoliuojami nuo jos.
Fizinio Suvaržymo Priemonių Reglamentavimas
Naujasis įstatymas reglamentuoja, kaip ir kokie gali būti taikomi psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų judėjimo laisvės ribojimai, taikant fizinio suvaržymo priemones. Iki šiol Lietuvoje nebuvo nustatyta fizinio suvaržymo priemonių taikymo tvarka, o kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga jas taikė pagal savo taisykles.
Fizinio Suvaržymo Priemonių Taikymo Tvarka
Įstatymu nustatyta, kad fizinis suvaržymas galėtų būti taikomas rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje. Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant, kol asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras įvertintų jo psichikos būklę. Fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų.
Priverstinė Hospitalizacija
Priverstinė psichikos sutrikimų turinčio paciento hospitalizacija bus galima ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš jo elgesio matyti, kad yra reali grėsmė paties asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Šiuo metu Civilinis kodeksas priverstinį gydymą be teismo sprendimo leidžia tris dienas, tačiau Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme įrašytas dviejų parų terminas.
Taip pat skaitykite: Neuroįvairovė ir Autizmas
Sveikatos Apsaugos Ministerijos Pozicija
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), parengusi naują įstatymo redakciją, pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje dėl netinkamos įstatyminės bazės, ribotų žmogiškųjų išteklių lengvi psichikos sutrikimai gydomi nesilaikant minimalios intervencijos principo. Ministerijos teigimu, įstatymą reikėjo keisti ir dėl kitų priežasčių - dabartiniuose teisės aktuose vartojama nevienoda, pasenusi terminija, ji diskriminuoja psichikos ir elgesio sutrikimų turinčius asmenis, skirtingai nustatoma darbo su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis tvarka.
Pasenusi Įstatyminė Bazė
SAM teigia, kad „Psichikos sveikatos priežiūros ir Narkologinės priežiūros įstatymai yra priimti prieš du dešimtmečius, todėl juose nemažai pasenusių, dubliuojančių kitus įstatymus nuostatų. Kai kurios nuostatos yra labai abstrakčios, todėl jos neleidžia reformuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemos“.
Statistika ir Tendencijos
SAM aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad Lietuvoje asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, skaičius nuolat didėja, kaip ir visoje Europoje. 2007 metais šalyje ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais sudarė 55,59 atvejų tūkstančiui gyventojų, o 2016 metais - 73,41 atvejų tūkstančiui gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresiniai sutrikimai yra didžiulė ekonominė našta visuomenei ir užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą. Anot rašto, jei išliks dabartinės demografinės-epidemiologinės tendencijos, iki 2020 metų depresijos našta, atsižvelgiant į visų ligų naštą, padidės iki 5,7 proc. ir bus antroji (po išeminės širdies ligos) iš ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas.
Įstatymo Tikslai ir Lūkesčiai
Naujojo psichikos sveikatos įstatymo tikslas - užtikrinti kokybiškesnę ir labiau prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje. Tikimasi, kad įstatymas padės sumažinti stigmą, susijusią su psichikos ligomis, ir pagerins pacientų gyvenimo kokybę. Įstatymas taip pat siekia užtikrinti, kad pacientų teisės būtų gerbiamos ir kad jiems būtų taikomos tinkamiausios gydymo priemonės.
Taip pat skaitykite: Naujas „Jūsų Pasąmonės Galia“ leidimas