Pastaruoju metu alternatyvioji medicina ir aromaterapija atlieka vis didesnį vaidmenį sveikatos priežiūroje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip žolelės gali būti naudojamos nemigai ir depresijai gydyti.
Alternatyviosios medicinos ir aromaterapijos vaidmuo
Alternatyvioji medicina ir aromaterapija užima svarbią vietą onkologijoje. Jungtinės Karalystės ir JAV gydytojai aktyviai derina šias dvi kryptis, išbandydami naujoves. Tyrimai parodė, kad kai kurių augalų kvapai gali padėti ligoniams susidoroti su stresu bei nemiga be stiprių medikamentų ir šalutinių poveikių.
Levandų nauda
Pradėjus taikyti levandų eterinius aliejus ir masažą, britų onkologai pastebėjo, kad net 99 proc. pacientų pajuto pagerėjimą, atsikratė depresijos ir nerimo, pradėjo gyti žaizdos. Levandos dažniausiai naudojamos eterinio aliejaus pavidalu, tepant tiesiai ant odos. Mokslininkai nustatė, kad levandos greitai įsigeria į odą ir jau po 5 minučių jų sudedamosios dalys randamos kraujyje.
Los Andželo (JAV) ligoninėje levandų aliejus naudojamas sergant odos vėžiu, vėžio ir jo gydymo metu pažeistoms kūno vietoms, pooperaciniu laikotarpiu, kaulų ligomis, įkandus vabzdžiams ir t.t. Taip pat patariama šiais aliejais trinti galvą nuplikus ar esant sunkiai pažeistiems plaukams. Jau senovėje į pagalves būdavo pridedama levandų žiedų tam, kad padėtų nuvargusiems užmigti.
Mūsų dienomis yra ir mokslinių įrodymų, teigiančių, kad kvapų terapija naudojant levandą mažina nervų sistemos aktyvumą, pagerina miego kokybę, padeda atsipalaiduoti, taip pat pakelia nuotaiką žmonėms, kenčiantiems nuo miego sutrikimų. Specialistai tokiais atvejais taip pat siūlo masažą eteriniais levandos aliejais, nes tai taip pat pagerina miego kokybę, stabilizuoja nuotaiką, padidina protinę veiklą bei mažina nerimą. Jei neturite, kas jus pamasažuos, pasitepkite levandomis rankas, smilkinius, krūtinę, kojas.
Taip pat skaitykite: Nemigos gydymas sunkiąja antklode
Levandų gėlės taip pat buvo patvirtintos Vokietijos „Commission E”, kaip tinkamos arbatai nuo nemigos bei nervinių skrandžio sutrikimų. Levandų žieduose yra taninų, flavanoidų, fitosterolių ir kumarinų. Tradicinėje medicinoje, tikrųjų levandų arbata naudojama kaip raminamasis vaistas nuo nervingumo, nerimo, nemigo ar miego sutrikimams gydyti. Galite pasiruošti ir vonią. Tačiau gydantis vėžį, jums reikėtų imtis tam tikrų atsargumo priemonių ir nebūti vonioje, jeigu jums to neleidžia gydytojas. Patariama nesikaitinti. Tačiau kūno temperatūros vanduo kvepiantis levandomis, atgaivins jūsų kūną ir mintis prieš miegą, padės geriau pailsėti ir ramiau miegoti.
Kaip pasigaminti levandų aliejų namuose?
Liaudies medicinos atstovai tikina, kad tai padaryti visai nesunku, tereikia rasti levandų ir alyvuogių aliejaus. Reikia nuo stiebo nuskabyti saują sausų ar ką tik nuskintų levandų žiedų. Sudėti juos į stiklainį, užpilti puodeliu alyvuogių aliejaus ir užsukti dangteliu. Mišinį reikia palaikyti tris dienas saulėtoje ir šiltoje vietoje, paskui nukošti ir išspausti likučius.
Atsargumo priemonės vartojant žoleles
Tačiau, kad ir kaip dėl savo gerųjų savybių būtų vertinamos, žolelės taip pat turi sudedamųjų dalių, kurios gali paskatinti nepageidaujamus poveikius, sureaguoti su kitomis žolelėmis, preparatais ar vaistais. Dėl šios priežasties žolelės turi būti vartojamos atidžiai bei pasitarus su specialistais. Nors levandos šalutiniai poveikiai reti, kai kuriems žmonėms gali atsirasti alerginė reakcija. Pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, drebulys, buvo pastebėti žmonėms, vartojusiems levandą inhaliacijos bei tepimo ant odos būdu. Parduotuvėje parduodamuose mažuose levandų aliejaus buteliukuose yra koncentruota eterinių aliejų mikstūra. Ją galima naudoti tik mažais lašeliais.
Levandų istorija ir pavadinimas
Tiek dabar, tiek ir prieš tūkstantmečius levanda buvo mėgstama, vertinama ir naudojama daugiausia dėl jos netradicinio ir teigiamai veikiančio kvapo. Pats pavadinimas „levanda” yra kilęs iš lotyniško žodžio lavare, reiškiančio „plauti, skalbti”. Šį pavadinimą gėlė užsitarnavo daugiausia dėl to, kad labai dažnai buvo naudojama atgaivinančioms vonioms, kūnui ir sielai valyti.
Jau senovės graikai žinojo levandą ir jos stiprų kvapą. Graikai iš ten importavo jos žiedus ir naudodavo kambariams kvėpinti bei medicinoje. Romėnai į levandą žiūrėjo kiek atsargiau, kadangi buvo įsitikinę, kad jos krūmuose gyvena nuodingos gyvatės. Tačiau tai jų nestabdė nuo džiovintų žiedų pirkimo, nes tam nereikėjo patiems eiti jos rinkti ir taip rizikuoti savo gyvybe. Būtent tokia romėnų nuostata ir padarė levandą viena brangiausių medicinos priemonių turguje.
Taip pat skaitykite: Vaistai geresniam miegui
Levanda yra kilusi iš Viduržemio jūros kraštų, kalnuotų teritorijų, kur ji auga saulėtoje ir akmeningoje aplinkoje, tačiau dabar šiomis šalimis ji neapsiriboja - augalas išplitęs ne tik visoje Pietų Europoje, bet ir Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kitos žolelės, padedančios gydyti nemigą ir depresiją
Be levandų, yra ir kitų žolelių, kurios gali padėti gydyti nemigą ir depresiją.
Ramunėlės
Ramunėlių arbata yra vienas populiariausių žolelių gėrimų pasaulyje. Jos švelnus skonis ir natūralus aromatas sukuria jaukią ramybės atmosferą, o moksliniai tyrimai rodo, kad ši arbata ne tik atpalaiduoja, bet ir turi daugybę naudingų savybių organizmui. Nuo senų laikų ji buvo naudojama kaip natūrali priemonė nuo streso, nemigos, virškinimo sutrikimų ir net odos problemų.
Ramunėlių žiedai yra turtingi įvairių biologiškai aktyvių junginių, kurie lemia šios arbatos naudą. Pagrindinės veikliosios medžiagos yra:
- Apigeninas - flavonoidas, kuris turi raminamąjį poveikį ir padeda sumažinti stresą.
- Bisabololis - priešuždegiminė medžiaga, kuri ramina odą ir gleivines.
- Chamazulenas - junginys, turintis stiprų priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį.
- Antioksidantai ir polifenoliai, kurie stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio.
Ramunėlių arbata jau šimtmečius naudojama virškinimo sutrikimams gydyti. Ji padeda mažinti pilvo pūtimą ir spazmus, gerinti virškinimą po sunkaus maisto vartojimo, mažinti skrandžio rūgštingumą, todėl gali būti naudinga sergant gastroezofaginio refliukso liga (GERL), padėti nuo viduriavimo ir pykinimo. Taip pat ramunėlių arbatoje yra polifenolių ir flavonoidų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą. Reguliarus jos vartojimas gali mažinti peršalimo ir gripo simptomus, padėti kovoti su bakterinėmis infekcijomis, pagreitinti atsigavimą po ligos.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Ramunėlės turi priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį, todėl gali padėti esant odos problemoms, tokioms kaip: aknė ir spuogai - ramunėlių arbata padeda mažinti uždegimą ir paraudimą; egzema ir psoriazė - dėl drėkinamųjų ir raminamųjų savybių; paakių patinimas - šaltos ramunėlių arbatos kompresai padeda sumažinti paburkimą ir tamsius ratilus po akimis.
Norint išgauti visas ramunėlių arbatos naudingąsias savybes, svarbu tinkamai ją paruošti:
- Pasirinkite kokybiškas ramunėles - geriausia naudoti ekologiškas džiovintas arba šviežias ramunėles.
- Užvirinkite vandenį, tačiau neužpilkite jo verdančiu - ideali temperatūra yra apie 90°C, nes per karštas vanduo gali sunaikinti kai kurias naudingas medžiagas.
- Įdėkite 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų ramunėlių į puodelį arba arbatos filtrą.
- Užpilkite karštu vandeniu ir uždenkite, kad veikliosios medžiagos neišgaruotų.
- Leiskite pritraukti 5-10 minučių, priklausomai nuo pageidaujamo stiprumo.
- Perkoškite ir mėgaukitės! Jei norite, galite pagardinti arbatą natūraliais priedais.
Nors ramunėlių arbata yra natūrali ir dažniausiai saugi, kai kuriems žmonėms jos reikėtų vengti arba vartoti atsargiai. Jei esate alergiškas Asteraceae (graižažiedžių) augalų šeimai, ramunėlių arbata gali sukelti alergines reakcijas. Prieš vartojant ramunėlių arbatą nėštumo ar žindymo metu, verta pasitarti su gydytoju. Ramunėlių arbata gali sąveikauti su tam tikrais vaistais ir sustiprinti arba susilpninti jų poveikį.
Jonažolė
Europoje dažna žolelė. Ja gydoma depresija, nerimas, nerviniai skausmai. Prieš vartodami šią žolelę, visada pasitarkite su gydytoju, nes ji gali sutrikdyti medicininių preparatų veikimą, taip pat vaistų nuo vėžio veikimą. Nevartokite jonažolės ilgiau nei mėnesį, antraip organizmas pripras, paskui bus sunku atprasti.
Melisa
Jei norite nusiraminti, į arbatą prisidėkite melisos. Užsiplikius melisos galima gerti labai skanią, gaivinančią, suteikiančią žvalumo arbatą.
Migdomoji vitanija (Ashwagandha)
Migdomoji vitanija arba indiškasis ženšenis (Ashwagandha, Withania somnifera) antistresinis augalas, stiprus antioksidantas, mažina uždegimą, suteikia žvalumo, padeda sergant autoimuninėmis skydliaukės ligomis, hipotiroze.
Paprastoji sukatžolė (Motherwort, Leonurus cardiaca)
Tinklapis HerbalRemediesWorld.com praneša, kad Vokietijos vyriausybė patvirtino sukatžoles kaip vaistažoles, skirtas gydyti hipertireozę. sumažina skydliaukę.
#
tags: #nemigos #ir #deprecijagydyri #zolelemis