Vaikų nerimas - tai iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti įtakos vaiko elgesiui, emocijoms bei socialiniams santykiams. Svarbu suprasti, kad nerimas yra normali emocija, tačiau jei ji tampa per stipri ir trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina imtis priemonių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti vaiko nerimą, kokios yra jo priežastys ir, svarbiausia, kaip galite padėti savo vaikui jį įveikti.
Nerimas Vaikų Gyvenime: Normali Vystymosi Dalis Ar Problema?
Nerimas ir baimė yra natūralios emocijos, kurias patiria kiekvienas vaikas tam tikrais savo gyvenimo etapais. Visi vaikai patiria nerimą ir baimes tam tikrais savo gyvenimo etapais ir, dažnu atveju, tai yra normali augimo dalis. Visai normalu, kad visai maži vaikai bijo atsiskirti nuo tėvų ir gali jausti nerimą būdami šalia nepažįstamų žmonių. Vėliau daugumos vaikų gyvenime atsiranda tamsos baimė ir jų vaizduotės piešia įvairius monstrus, apsigyvenusius po lova ar tamsiame kampe. Tuo tarpu paauglystės metais savęs suvokimas ir drovumas tampa slegiančia kasdienybės dalimi. Tokios atsirandančios ir praeinančios baimės dažnai tampa normalia vystymosi dalimi, kurią kiekvienas praeiname.
Tačiau kartais baimės ir nerimas pasiekia tokį lygį, kai tikrai apsunkina vaiko gyvenimą. Baimės gali tapti labai įkyrios ir užimti didžiąją vaiko dienos dalį, nepaleisti jo minčių ir net užvaldyti jo veiksmus. Svarbu atpažinti, kada nerimas tampa problema, ir laiku suteikti vaikui reikiamą pagalbą.
Kaip Atpažinti Vaiko Nerimą?
Nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais, todėl svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, emocijas ir fizinius simptomus. Vaiko nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo užsisklendimo ar atsisakymo bendrauti iki intensyvių emocinių reakcijų, fizinių simptomų ar net staigaus agresyvumo.
Štai keletas požymių, rodančių, kad vaikas gali jausti nerimą:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Emociniai požymiai:
- Nuolatinis nerimastingumas arba baimė.
- Dirglumas ir irzlumas.
- Verksmingumas.
- Sunkumai susikaupti.
- Atsisakymas dalyvauti veikloje, kuri anksčiau patiko.
- Elgesio požymiai:
- Nervingi įpročiai, tokie kaip nagų kramtymas ar plaukų sukimas.
- Sunkumai užmigti arba nemiga.
- Apetito pokyčiai.
- Atsiskyrimas nuo tėvų ar draugų.
- Prieštaravimas arba dažnas žodžio „ne“ kartojimas į visus pasiūlymus.
- Didelis noras kontroliuoti situaciją, nepakantumas pokyčiui, daugybės klausimų uždavinėjimas.
- Grįžimas į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.
- Fiziniai požymiai:
- Pilvo skausmai arba galvos skausmai be aiškios priežasties.
- Dažnas šlapinimasis.
- Sunkumas kvėpuoti.
- Padidėjęs prakaitavimas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie požymiai gali būti susiję ir su kitomis problemomis, todėl visada verta pasikonsultuoti su specialistu. Tačiau ir visa tai gali būti tikri nerimo požymiai, kuriuos pirmiausia turime atpažinti mes, suaugusieji. Jei išmokysime vaikus suprasti kūno siunčiamus ženklus, jei padėsime jiems patikėti šių ženklų svarba, jie bus įgalinti po truputį patys sau padėti intensyviose situacijose.
Vaikų Baimių Priežastys: Kas Sukelia Nerimą?
Nerimo priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo vaiko amžiaus, asmenybės ir patirties.
- Psichologiniai veiksniai:
- Emocinis nesaugumas ir prieraišumo stilius. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
- Vaizduotė ir simbolinis mąstymas. Vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
- Baimės kaip pykčio išraiška. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.
- Įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.
- Aplinkos poveikis:
- Tėvų elgesys ir nerimas. Vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas, ir taiko savo gyvenime. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t
- Traumos ir skausmingos patirtys. Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą, ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Taip pat, nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
- Aplinkos informacija. Tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, ir nerimo priežastys gali būti labai individualios.
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Nerimą: Praktiniai Patarimai Tėvams
Yra daug dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padėtumėte savo vaikui įveikti nerimą ir gyventi laimingesnį gyvenimą. Nors nemažai nerimaujančių vaikų reikia pagalbos iš specialistų, daliai vaikų įveikti nerimą pakanka tėvų pagalbos ir paramos. Svarbu, kad tėvai būtų palaikantys, supratingi ir nusiteikę kantriai - išmokti būti su nerimu ir jį valdyti užima laiko ir reikalauja pastangų.
Štai keletas patarimų, kaip padėti savo vaikui įveikti nerimą:
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
- Būkite palaikantys ir supratingi. Leiskite vaikui žinoti, kad esate šalia, kad galėtumėte jį palaikyti ir paguosti visais įmanomais būdais. Nepamirškite būti kantrūs ir supratingi, kai jūsų vaikas bando įveikti nerimą. Svarbiausia, kad jūsų vaikas žinotų, jog esate šalia pasirengę padėti. Kartais vaikas norės kalbėtis apie savo jausmus, o kartais visiškai nesileis į kalbas - jei reikės, išbūkite su vaiku ir tyloje.
- Išklausykite ir patvirtinkite savo vaiko jausmus. Nerimas vaikams gali būti labai slegiantis, todėl svarbu suteikti jiems erdvės išreikšti savo jausmus be vertinimo ar kritikos. Įsitikinkite, kad išklausote savo vaiką ir patvirtinate jo emocijas. Priimkite vaiko emocijas parodant, kad jį suprantate. Pasakykite, kad normalu jaustis, kaip jis jaučiasi. Venkite sakyti: „Nėra ko jaudintis“. Nes, tuomet vaikas gali suprasti, kad jis neturėtų jaustis taip, kaip jaučiasi. Vietoj to ramiai klausykite.
- Skatinkite vaiką kalbėti apie savo rūpesčius ir baimes. Vienas iš geriausių būdų padėti vaikui įveikti nerimą - kalbėtis su juo apie tai. Užduokite atvirus klausimus ir skatinkite jį pasidalyti tuo, ką jaučia, net jei jam sunku tai daryti. Kalbėkitės su vaiku. Kokia bebūtų vaiko baimė, labai svarbu bandyti ją suprasti. Nesišaipykite, nebarkite ir negėdinkite, net jei vaiko baimė sunkiai suprantama. Taip pat ir nebauginkite vaiko su savo fantazijomis, kas galėtų būti. Verčiau paklauskite: „Ko tu baiminiesi?“, „Kaip manai, kas galėtų nutikti, jei…?“, „Ką ta pabaisa gali padaryti?“ ir pan. Neklauskite „Kas yra blogai?“, geriau sakykite: „Papasakok man apie savo mokytoją“, „Norėčiau išgirsti daugiau apie tai, kas nutiko būrelyje“. Stenkitės nepetraukinėti ir nemokyti. Tokiu atveju vaikas taip gali pasijausti neišgirstas ir tiesiog kitą sykį kažko paklaustas paprasčiausiai pasakys „Man viskas gerai“.
- Sukurkite raminančią aplinką. Vaikams gali būti sunku atsipalaiduoti, kai jie jaučia nerimą, todėl raminančios aplinkos sukūrimas jūsų namuose gali būti labai naudingas.
- Teikite teigiamą pastiprinimą. Svarbu pripažinti ir apdovanoti bet kokią vaiko pažangą, padarytą įveikiant nerimą. Girkite vaiką. Pagirkite vaiko pastangas ir pažangą.
- Kartu su vaiku praktikuokite atsipalaidavimo technikas. Yra daug įvairių atsipalaidavimo technikų, kurios gali padėti vaikams sumažinti nerimą. Mokykitės su vaiku atsipalaidavimo būdų. Net labai maži vaikai gali išmokti atsipalaiduoti prisimindami kažką malonaus ir net darželinukai gali mokytis tiek realaksacijos būdų, tiek meditacijos. Viena paprasčiausių priemonių - fiziologinis kvėpavimas (4-7-8): įkvepiame per du įkvėpimus ir maksimaliai pripildome plaučius (trukmė ~ 4 s), sulaikome kvėpavimą (trukmė ~ 7 s), lėtai iškvepiame per suspaustas lūpas, kaip per šiaudelį (trukmė ~ 8 s). Su vaikais šią priemonę atliekame vizualiai - įkvepiant keliame rankas į viršų, iškvepiant lėtai leidžiamės žemyn.
- Apribokite vaiko sąlytį su žiniasklaida ir technologijomis.
- Išeikite į lauką ir užsiimkite fizine veikla. Mankšta yra puikus būdas sumažinti stresą ir nerimą, todėl pasistenkite kasdien išvesti vaiką iš namų pakvėpuoti grynu oru ir užsiimti fizine veikla. Skatinkite fizinį aktyvumą. Tyrimai atskleidžia, kad tiek pastovus fizinis aktyvumas, tiek ir sveika mityba siejasi su mažesniu nerimastingumu. Ieškokite kartu su vaiku, kokia fizinė veikla jam patiktų - gal dviračiai, pasivaikščiojimas ar baseinas, o gal komandinis sportas.
- Leiskite laiką su vaiku tik dviese. Atraskite tai, ką jums ir vaikui malonu kartu veikti. Turėkite kartu tokio laiko, kai netrukdo pašaliniai reikalai.
- Įveikite baimes žaisdami kartu. Žaidimai gali būti puiki priemonė vaikui tiek geriau susipažinti ir išbūti su tuo, ko baiminamasi, tiek gera erdvė išmokti baimės įveikos būdų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo mokytojų, žaiskite mokyklą, jei gydytojų - ligoninę. Kartu su vaiku skaitykite ar kartu prieš miegą kurkite pasakas, kur vaikas galėtų įsijausti į narsaus herojaus vaidmenis.
- Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savo galimybėmis spręsti sunkumus. Leiskite vaikui išbandyti paties sugalvotus sunkumų sprendimo būdus (jei jie realistiški). Priminkite vaikui apie jo anksčiau įveiktas baimes ar išspręstus sunkumus - tai įkvėps vaikui daugiau drąsos. Tačiau tuo pačiu supraskite ir vaikui atspindėkite, kad kažko baimintis yra normalu.
- Skatinkite drąsų elgesį. Tėvai gali švelniai, be pernelyg didelio spaudimo, paskatinti vaiką susidurti su baimę keliančiomis situacijomis. Aišku, kartais nėra taip paprasta vaiką įtikinti susidurti su baimę keliančia situacija: daugelis vaikų yra linkę tokių situacijų vengti. Tam tėvai gali padėti vaikui užduotį suskaidyti į mažesnius žingsnelius, kuriais eidamas vaikas gali jausti, kad kiekvieną iš jų gali įveikti. Pagal tyrimus, būtent laipsniškas susidūrimas su nerimą keliančiomis situacijomis labiausiai padeda nerimą įveikti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bijo vienas eiti į kiemą, jis gali iš pradžių labai trumpam nueiti ir pabūti prie laiptinės durų. Paskui nueiti iki artimiausios žaidimų aikštelės ir grįžti. Vėliau nueiti ir ten šiek tiek pabūti. Galiausiai, nueiti ir užkalbinti kitą vaiką.
- Stenkitės laikytis nuoseklios dienotvarkės. Aišku, ne viską gyvenime pavyksta sudėlioti pagal grafiką, ir tai normalu. Tačiau nerimastingiems vaikams sunku būti chaose, o pastovi rutina mažina nerimą, suteikia saugumo jausmą, leidžia prognozuoti įvykius ir suteikia aplinkos kontrolės jausmą.
- Neperstimuliuokite vaiko. Pirkite amžių atitinkančius žaislus, privenkite agresyvių filmų ir kompiuterinių žaidimų, ribokite laiką prie ekranų - ypač artėjant miegui.
- Džiaukitės, kai vaikas tampa savarankiškesnis. Neretai tėvai jaučia nerimą, kai jų vaikas tampa vis savarankiškesnis, pareiškia norą pats priimti sprendimus, nori rizikuoti. Kartais tėvai kiek persistengia darydami dalykus už vaiką ar spausdami elgtis taip, kaip elgtųsi jie.
- Spręskite savo nerimo sunkumus. Tyrimai atskleidžia, kad perdėtas tėvų nerimastingumas bei nerimo sutrikimai gali prisidėti prie vaikų nerimo sutrikimų. Tad jaučiant, kad nerimas valdo jūsų gyvenimą, svarbu patiems mokytis nerimo valdymo būdų. Be to, svarbu įsisąmoninti, kad vaikai sąmoningai ar nesąmoningai labai daug mokosi iš aplinkos, įskaitant ir tėvus. Stebėdami tėvus ir jų reakcijas vaikai nustato, ar situacija saugi ar pavojinga. Jeigu tėvai vienoje ar kitoje situacijoje jaučia nerimą ar baimę, tikėtina, kad vaikas reaguos taip pat. Jeigu tėvai yra per daug nerimastingi ir per daug globojantys, jų rodomas nerimas gali vaikui signalizuoti, kad pasaulis yra labai pavojingas. Kartu vaikas gauna „žinutę“, kad jis yra bejėgis pats įveikti sunkumus.
- Skirkite vaikui pozityvaus dėmesio kiekvieną dieną, net jei tai trunka tik keliolika minučių. Kartu darykite tai, kas jums abiem patinka: eikite pasivaikščioti, gaminkite maistą, valgykite, žaiskite arba tiesiog praleiskite laiką kalbėdamiesi kartu. Raskite būdų šypsotis ir juoktis kartu.
- Domėkitės vaiku klausiant, apie ką jis galvoja. Jei vaikui sunku išreikšti mintis, padėkite jam. Vaikai ne visada gali norėti kalbėti apie tai, kas jų mintyse.
- Išlikite kantrūs ir dėmesingi, kai vaikas nori pasikalbėti. Suteikite jam laiko ir padėkite jausmus išreikšti žodžiais. Užduokite klausimų, kad išgirstumėte daugiau.
- Neskubėkite duoti patarimų ir skatinkite vaiką pačiam atrasti sprendimą, kaip elgtis.
- Padėkite vaikui mokantis naujų dalykų. Jei yra įmanoma, padėkite vaikui naujų dalykų mokymąsi suskaidyti mažais žingsneliais.
- Padėkite vaikui matyti gerus dalykus. Paprašykite vaiko pasidalinti, kaip jam sekėsi: paklauskite apie gerus dalykus, kurie nutiko dienos bėgyje. Taip pat papasakokite jam apie gerus savo dienos įvykius.
- Raminkite ir paguoskite. Kartais vaikas gali jaustis „užtvindytas“ nerimo. Tokiomis akimirkomis gali padėti supratimo ir saugumo suteikimas. Priminkite vaikui, kad esate tam, kad padėtumėte jam išgyvenant sudėtingas situacijas, nekritikuokite ir neskubėkite siūlyti sprendimų.
- Mokykite “pozityvios vidinės kalbos”.
Vaiko Baimė Miegoti: Kaip Padėti?
Viena iš dažnų vaikų baimių yra baimė miegoti.
Dažniausios priežastys:
- Atskyrimo baimė bei nesaugus prieraišumas. Vaikui miegas gali reikšti išsiskyrimą, o tai kelia nerimo ir nesaugumo jausmus.
- Simbolinis mąstymas. Vaikui gali būti sunku atskirti tikrovę nuo fantazijos, tad vaikai pradeda bijoti pabaisų, šešėlių, spintos monstrų ir kitų dalykų, kurie visi gyvena tamsoje, tad prieš miegą baimė sustiprėja.
- Dideli įvykiai šeimoje. Miego nerimas padidėja, kai vaikas patiria didelius įvykius šeimoje.
- Raidos ypatumai. Lūkestis, kad vaikas jausis saugiai vienas, neatitinka konkrečios vaiko raidos. Tai reiškia, kad vaikas nei pagal fizinį nei psichologinį amžių dar nėra pasiruošęs miegoti vienas. Taip neretai nutinka su itin jautriais vaikais.
- Konfliktai šeimoje. Vaikas atsiduria konflikto epicentre, nerimas gali kilti kaip pasipriešinimas šiai naujai dinamikai.
Simptomai ir požymiai:
- Išsakoma žodžiais baimė.
- Negalėjimas užmigti.
- Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas pvz:. “dar vieną pasaką”.
- Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą (kaip nerimo iškrova).
- Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę.
- Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą (nori, kad laikytų rankytę, kojyte, glostytu nugarą, miegotų šalia ir t.t).
- Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa.
- Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.
Praktiniai patarimai tėvams:
- Nenuvertinkite vaiko baimės.
- Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas.
- Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo.
- Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu.
- Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori.
- Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų.
- Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
- Svarbu, vaiką prie miego atskirai pratinti pamažu, švelniai, matant, kad vaikas tam jau pasiruošęs. Jei vaikas jautrus, svarbu nesudėti kelių didelių perėjimo etapų į vieną pvz:. mokyklos pradėjimas ir staigus vaiko perkėlimas į savo kambarį, “nes jau didelis”.
Kada Kreiptis Profesionalios Pagalbos?
Jei jūsų vaiko nerimas išlieka arba stiprėja, nepaisant to, kad išbandėte įvairius jo valdymo būdus, galite apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistą. Ne visada vaiko ir tėvų pastangos padeda vaikui tvarkytis su nerimu ir jis tik stiprėja. Kai vaikas per daug nerimauja, jam gali būti sunku atlikti kasdienines įprastas veiklas, nerimas gali pradėti daryti įtaką miego kokybei, mitybos įpročiams. Dėl stipraus nerimo vaikai pradeda vengti dalykų, kurie jiems galėtų patikti bei gali sutrikti jų socialinis prisitaikymas.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Vaikų baimės ir nerimo sutrikimai laiku sureagavus pakankamai greitai gydomi suteikiant kompleksinę pagalbą, o gydymas duoda puikius rezultatus.
Štai keletas specialistų, kurie gali padėti:
- Psichologas: Gali padėti vaikui suprasti savo nerimą ir išmokti įveikos strategijų. Žaidimo terapija yra puikus ir mokslu įrodytas būdas švelniai ir maloniai, pačio vaiko tempu padėti vaikui per pagrindinę ir svarbiausią vaikui veiklą - žaidimą. Tokios terapijos metu vaikas vadovauja žaidimui, o terapeutas seka iš paskos nepridėdamas nieko savo. Tai duoda kontrolės pojūtį, moko išbūti su jausmais esant aiškioms kabineto riboms bei terapeutui, kuris talpina viską, kas ten vyksta. Tokia terapija paprastai trunka ilgiau nei kitos, tačiau gali duoti labai prasmingus pokyčius.
- Psichoterapeutas: Gali padėti vaikui ir jo šeimai spręsti gilesnes nerimo priežastis. KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį.
- Psichiatras: Gali įvertinti, ar vaikui reikalingi vaistai nerimui gydyti.
Papildomi Patarimai Ir Ištekliai
- Emocinio intelekto ugdymas. Emocinio intelekto stiprinimas, įvairios knygelės, užsiėmimai, pokalbiai, filmų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti. Emocinio intelekto vaikai visų pirma mokosi iš tėvų, todėl labai svarbu dirbti su savimi, savo nerimu, jausmų pažinimu ir jų išraiška, kad galėtumėte supažindinti ir vaiką bei padėti reguliuoti jo emocijas.
- Sveikatos patikrinimas. Tyrimai rodo, kad nerimas ir baimės gali paūmėti trūkstant vitamino D, Omega 3 bei sutrikus kitiems kraujo rodikliams. Svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus.
Rekomenduojami resursai:
- Knygos:
- Ona Bitutė „Ežiukas Poviliukas jaukinasi baimę“
- Lina Žūtautė „Kakė Makė ir didelė tamsa“
- Aurélie Chien Chow Chine „Mano jausmai”
- Ugnius Leimontas „Esu tyloje”
- Liaudies pasakos vaikams
- Aletha Solter knygos tėvams, pvz:. „Prieraišusis žaidimas.