Nera Motyvacijos Studijuoti Priežastys Ir Sprendimo Būdai

Išlaikyti moksleivį motyvuotą ilgą laiką yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams. Todėl nenuostabu, kad yra tam tikrų periodų, kai susiduriama su motyvacijos stygiumi. Ši problema itin dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet susiduriama ir su kitais sunkumais, susijusiais su šiuo gyvenimo tarpsniu - įtampa šeimoje, atsiradę psichologiniai barjerai, nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas. Jungtinių Amerikos Valstijų paauglių psichologijos specialistė Judy Schepps Battle teigia, kad dauguma ugdymo metu kylančių problemų yra siejama su žemu motyvacijos lygiu. Moksleiviai, kuriems trūksta motyvacijos, dažnu atveju demonstruoja nemenką atotrūkį tarp savo gebėjimų ir akademinių rezultatų. Praradus motyvaciją jauname amžiuje susiduriama su sunkumais ir iššūkiais vėlesniuose mokymosi etapuose. Itin svarbu, kad moksleivių motyvacija būtų suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Aptarkime, kodėl krenta motyvacija mokytis ir kaip ją vėl sužadinti.

Kada Krenta Motyvacija Mokytis?

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl moksleiviai gali prarasti motyvaciją mokytis:

• Prasmės ir vertės stoka. Kuomet moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke. Tokiu atveju svarbu įvardinti realias naudas, kurias teikia vieno ar kito mokomojo dalyko žinios. Pavyzdžiui, norint padidinti motyvaciją mokytis užsienio kalbų vertėtų akcentuoti ateities perspektyvas siejant tai su karjeros galimybėmis.
• Laiko trūkumas. Kai moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko. Svarbu ugdyti laiko planavimo įgūdžius ir prioritetiškai paskirstyti skirtingiems užsiėmimams skiriamą dėmesį.
• Netinkamas mokymo metodas. Kai moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis. Kitaip tariant, stengiamasi prisiversti mokytis. Mokykloje mokiniams trūksta individualaus dėmesio, taip pat pedagogų parinkti ir visuotinai pripažinti ugdymo metodai tinka ne visiems. Norint patenkinti specifinius mokinių poreikius stiprinant jų esamus gebėjimus ir formuojant naujus, patartina pagrindinį mokymo modelį derinti su alternatyvomis - užklasinėmis veiklomis ar papildomo ugdymo užsiėmimais, kuriuose vaikas gautų ne tik daugiau praktinių žinių, bet ir susilauktų asmeninio dėmesio.
• Mokomojo dalyko nesupratimas. Kai moksleivis nesupranta mokomojo dalyko. Dažnu atveju tai sukelia daug streso ir didina nepasitikėjimą savimi, kuris dar labiau mažina motyvaciją ir norą mokytis. Šiuo atveju rekomenduotina kuo greičiau taisyti turimas spragas, kurios ilgainiui tapo prastų akademinių rezultatų priežastimi.
• Per lengvas mokomasis dalykas. Kuomet moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas. Pasikartojanti sėkmė ir geri rezultatai yra puiki išorinė motyvacija trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje iššūkių nebuvimas kelia nuobodulį.
• Per aukšti reikalavimai. Kuomet pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių. Svarbu rasti pusiausvyrą ir išsikelti realius tikslus bei lūkesčius, kurie motyvuotų, tačiau būtų pasiekiami.
• Informacijos perteklius ir dėmesio išblaškymas. Pasak psichologės A. Slavickaitės, gyvename dideliame informacijos sraute, kai tempas yra labai greitas, o išmanieji įrenginiai blaško mūsų dėmesį. Paaugliai arba vaikai yra labiau paveikūs, taigi ir mokymosi procese iškyla daugiau iššūkių, su kuriais vienas mokinys negali susidoroti.
• Dėmesio trūkumas. Viena iš dažniausiai daromų klaidų - vaikui skiriama per mažai dėmesio. Nuoširdžių pokalbių trūkumas, griežtas auklėjimas ir kompromisų nebuvimas vaikui ar paaugliui sukelia nesaugumo jausmą. Toks gyvenimo tarpsnis ir jo ypatumai reikalauja, kad paauglys jaustųsi saugus ir pasitikėtų tėvais ar artimaisiais, kuriems gali papasakoti apie sėkmes ir nesėkmes mokykloje, apie tai, kas jį trikdo.
• Grįžtamojo ryšio trūkumas. Mokytojas dr. Algis Bitautas pastebi dar vieną motyvacijos stokos priežastį - grįžtamojo ryšio trūkumą. Mokykloje vienas pedagogas turi dirbti su keliomis dešimtimis mokinių - mažėja galimybė pastebėti kiekvieno mokinio silpnąsias vietas, padėti suprasti ir sudominti dėstoma medžiaga. Be to, mokinys tikisi greito grįžtamojo ryšio, o kai šio negauna - nusivilia, jaučiasi neįvertintas ir nepastebėtas.
• Per didelis krūvis. Mokytojas sako, kad iš mokinių dažnai girdintis nusiskundimus ir dėl per didelio krūvio. Didelės apimties programos nesuteikia galimybės įsigilinti į temas - toks paviršutiniškas mokymasis priverčia į mokslus žiūrėti pro pirštus.
• Pirmieji studijų metai ir pokyčiai. Psichologė akcentuoja, kad pirmieji studijų metai atneša daugybę pokyčių vienu metu: nauja aplinka, nauji socialiniai santykiai, padidėjęs atsakomybės lygis, aukšti akademiniai reikalavimai ir kardinaliai pasikeitę mokymosi principai. Be to, jaunuoliai dažnai dar tik formuoja savo tapatybę ir vertybes, todėl gali kilti vidinių konfliktų, abejonių dėl pasirinkto kelio, savivertės svyravimų.

Kas Padeda Motyvuoti Vaiką Mokytis?

Yra daug būdų, kaip galima padėti vaikui ar paaugliui išlaikyti arba atgauti motyvaciją mokytis:

• Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas. Svarbu sudominti moksleivį mokomuoju dalyku. Kiekvienas turime skirtingą informacijos įsisąmoninimo būdą - regimąją, girdimąją, kinestezinę, motorinę atmintį. Parinkus efektyviausią mokymosi metodą moksleiviui ims labiau sektis ir tai didins jo motyvaciją mokytis.
• Realistiškų tikslų nustatymas. Svarbu nustatyti realistiškus trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus. Čia svarbiu aspektu tampa pripažinimas ir didžiavimosi savimi jausmas. Rekomenduotina taikyti ir „apdovanojimo“ už pasiektus rezultatus sistemą, kuri motyvuotų išsikelti ir įgyvendinti naujus tikslus.
• Pagalbos kreipimasis į papildomo ugdymo mokyklas. Jos gali suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams. Aukštesni rezultatai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių tikslų. Papildomo ugdymo mokytojai sudaro aiškų mokymo planą, kurio laikomasi visų užsiėmimų metu, o užduotys ir klausimai sprendžiami pasitelkiant interaktyvias ugdymo priemones. Tokiu būdu įprasta teorinė medžiaga paverčiama įtraukiančia praktinių užsiėmimų dalimi.
• Pagalbos kreipimasis į psichologus. Jie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti. Vaikų ir paauglių psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai skatinti vaiką. Esant gretutinėms žemos motyvacijos priežastims - nepasitikėjimui savimi, užslopintai emocinei raiškai ar žemai savivertei, psichologas padeda pamatyti vaiko stipriąsias puses ir įveikti vidinius barjerus.
• Individualus dėmesys mokiniui. Asmeninis mokytojas turi suprasti, pasirūpinti mokiniu kaip asmenybe su savitu požiūriu ir poreikiais, o ne reikalauti.
• Paprastumas ir pozityvumas. Pasak A. Bitauto, vieno sėkmės recepto nėra, tačiau viskas slypi paprastume. Svarbus individualus požiūris, prisitaikymas, ryšio užmezgimas ir pozityvaus tono palaikymas. Akcentuokime ne gautą pažymį, o gyvenimišką pamoką. Ruoškime ne tik egzaminams, bet ir gyvenimui.
• Mokymosi proceso pavertimas malonumu. Tėvams ir mokytojams reikėtų pagalvoti, kodėl mokiniui yra svarbu mokytis tą dalyką ir kaip paversti mokymosi procesą malonesniu. Jei apie matematiką galvosite kaip apie kančią, protas darys viską, kad jos išvengtumėte. Jei matematiką spręsite ne vieni, draugiškai konkuruodami su klasiokais mėgstamoje kavinėje, tikėtina, kad jausitės kitaip. Žaidybinių elementų ir motyvacinės sistemos įtraukimas į mokymosi procesą gali jį paversti įdomiu ir smagesniu.
• SEU (socialinių-emocinių įgūdžių ugdymas). S. Bogdanova-Sakalauskienė neslepia, kad tai gali būti papildomas darbas mokytojui ir ne visiems tai būtų priimtina, tačiau neabejoja metodo nauda - ne tik mokiniui, bet ir pačiam mokytojui. Juk lengviau dirbti su savarankiškais ir motyvuotais mokiniais.
• Atsakomybės jausmo skatinimas. Geriausia yra orientuotis į vaiko atsakomybės jausmo skatinimą - padėti sūnui ar dukrai suvokti, kad šalia „noriu“ būna ir „reikia“, jei „nenoriu“, nereiškia, kad „negaliu“, tai, ką „tingiu“ atlikti, gali būti asmeniškai „naudinga“, kalbėti apie laisvę ir atsakomybę kaip apie neatsiejamus dalykus, atkreipti dėmesį į ryšį tarp elgesio ir pasekmių - kai renkuosi pasielgti vienaip ir kitaip, kartu renkuosi ir atitinkamas pasekmes.
• Saugus užnugaris. Tėvai turi suprasti, kad pirmieji studijų metai - tai ne tik akademinis, bet ir psichologinis išbandymas. Tai laikas, kai jis kuria savo tapatybę, daro klaidų - ir tai yra būtina. Tėvų užduotis - būti tuo saugiu užnugariu, kuris nenusivilia, bet palaiko, kad ir kas nutiktų.
• Struktūrizuotas mokymasis. Vaiko teisių gynėja Viktorija Linkienė vaikams ir jaunimui visų pirma siūlo atrasti darbo ir poilsio pusiausvyrą. Pašnekovė pastebi, kad dažnas jaunas žmogus namų darbus ruošia iki vėlaus vakaro, paskui ilgai telefonu bendrauja su draugais ar žaidžia kompiuterinius žaidimus. V. Linkienė siūlo: reikėtų turėti struktūrizuotą mokymąsi. Tiek plačiąja prasme apskritai apie mokymosi procesą, tiek ir turėti dienos režimą. Kad pirmoje dienos pusėje yra labiau koncentracija ties mokslais, labiau orientuojamės į mokymosi dalykus, o atlikus tą darbą, kaip apdovanojimą, vaikas gali turėti gerą laiką su draugais, su jam artima aplinka.
• Atlygis už pastangas. Kaip „atlygį“ vaikui už pastangas ir puikius mokymosi pasiekimus, galima sutarti nupirkti taip trokštamą daiktą, suplanuoti norimą šeimos išvyką ar tiesiog leisti ilgesnius pasibuvimus su draugais. Be to, V. Linkienė tikina, kad už puikiai įvertintus itin sunkius kontrolinius darbus ar gerai išlaikytus egzaminus, vaikas nusipelno ir realaus atlygio: Jeigu tai yra aukštas įvertinimas, atitinkantis aukščiausius standartus švietimo sistemoje, manau, kad būtų tikslinga apdovanoti jauną žmogų netgi pinigine išraiška, nes tai skatintų finansinį vaiko raštingumą. Be to, būtų dar vienas prioritetas turėti gerus balus ir motyvaciją mokymuisi.

Kaip Įtikinti Tėvus, Kad Studijuojamas Dalykas Nėra Norima Sritis?

Dažnai jaunuoliai susiduria su problema, kai pasirinktos studijos neatitinka jų lūkesčių. Tokiu atveju, svarbu tinkamai komunikuoti su tėvais.

• Atviras laiškas. Jei sunku kalbėtis tiesiogiai, būtų galima pagalvoti apie savo jausmų išdėstymą laiške, kuriame išsakytum tai, kas tave slegia. Iš tiesų, galiu tik įsivaizduoti, kaip sunku, kai studijuojamas dalykas, kurį pasirinkai nemielas, neturi draugų ir palaikymo, kurio tokiu metu labiausiai reikia, artimoje aplinkoje.
• Pokalbis su patikimu žmogumi. Visgi, verta apie tai kas tave neramina - nenorą studijuoti pasirinktą programą, draugų trūkumą bei vis blogėjančią savijautą, papasakotum žmogui, kuriuo gali pasitikėti. Pasikalbėjimas bei pasidalinimas tuo, kas tave liūdina, padeda nesijausti vienišam su savo sunkumu. Pokalbio metu ne tik palengvėja, bet ir galima pamatyti situaciją iš šalies.
• Mėgstamų veiklų sąrašas. Būtų naudinga sudaryti mėgiamų veiklų sąrašą, kurias atlikdama jautei malonumą. Tai galėtų padėti susivokti, kuri veikla tau labiausiai tinka ir ką norėtum gyvenime veikti.
• Profesionali pagalba. Svarbiausia nelikti vienai su savo sunkumu, o ieškoti pagalbos. Tad, vertėtų pasvarstyti apie galimybę kreiptis į psichologą ar karjeros konsultantą, kuris galėtų padėti suvokti ar turi polinkį šiai profesinei veiklai. Galbūt tavo interesai linksta visai į kitos srities profesijas, todėl nesijauti gerai studijuodama šią sritį. Gali būti ir priešingai, jog pasirinkta profesija atitinka tavo interesus, tačiau tave slegia kitos priežastys. Didelis krūvis, draugiškų santykių stoka, rutina gali sukelti depresiją, kuri turi pasekmes mūsų tiek psichinei tiek fizinei sveikatai. Esant tokiai būsenai sunku atlikti savo pareigas, taip pat tai turi neigiamas pasekmes ir kitoms sritims, kadangi visame kame jaučiame nepasitenkinimą, įtampą, gali suprastėti santykiai su artimaisiais. Sunku išgyventi teigiamas emocijas, gali atsirasti įvairūs fiziniai simptomai, tokie, kaip nuovargis, miego sunkumai bei įvairūs skausmai.
• Priežasčių analizė. Pamėgink prisiminti dieną, momentą ar įvykį, kuris paskatino nerimą bei liūdesį. Galbūt radusi šios situacijos priežastį, būtų galima galvoti apie jos pašalinimą. Todėl, svarbu pačiai atsakyti sau dėl kokių priežasčių pasidarė nemiela mokytis? Kas paskatino stoti būtent į šią specialybę? Kur įsivaizduoji save po 5 ar 10 metų? Tikėtina, kad atsakius sau į šiuos klausimus susidėliotum mintis ir suvoktum, kaip turėtum elgtis.
• Bendravimas su kitais studentais. Nenumanau, kas yra, kad nesusiradai draugų. Tačiau, bendravimo tau reikia labiausiai. Vienišumas dažnai slegia bei gąsdina, nes su šiuo jausmu žmonės jaučiasi niekam nereikalingi, neįdomūs. Gyvenime tarsi kažko trūksta. Tad, būtų verta pamąstyti, kaip nelikti vienai. Galbūt aplinkoje yra žmonių, kurie domisi tuo pačiu, kaip ir tu. Dažnai tikimės, kad viskas nuo pirmos dienos ar savaitės pokyčių eisis gerai ir lengvai, tačiau kartais būna atvirkščiai. Gali prireikti laiko, kol priprantame prie naujos aplinkos, žmonių ar veiklos. Prisimink, kad tam tikriems pokyčiams būtinas žmogaus nusiteikimas, tad gerai apsvarstyk kiekvieną žingsnį.

Išorinė ir Vidinė Motyvacija

Dauguma mokslininkų, tiriančių̨ veiklos motyvacijos problemą, išskiria dvi pagrindines mokymosi motyvacijos rūšis: vidinę ir išorinę̨. „Vidinė motyvacija - tai noras būti veiksmingam ir veikti dėl pačios veiklos”. „Išorinė̇ - tai siekis išorinio atlygio arba noras išvengti bausmės” (Myerrs, 2000). Taigi „išoriniai motyvai sužadina žmogui siekį įsigyti dar neturimą objektą̨ arba, atvirkščiai, išvengti jo”. Vidiniai - yra susiję̨ su teikiamu pasitenkinimu jau turimu objektu, kurį norima išsaugoti, arba nepatogumais, kurių norima atsikratyti. Galima sakyti, kad vidinė motyvacija kyla iš̌ žmogaus vidinio poreikio, paskatų̨, norų ir troškimų̨. Kiekvienas žmogus jaučia potraukį tobulėti, tik ne visi, dėl vienų ar kitų priežasčių̨, (išorinio poveikio nebuvimo ar neigiamų nuostatų, gyvenimo sąlygų̨) gali jį realizuoti. Išorinė motyvacija yra visuomenės, aplinkybių̨, nuostatų, pareigų ir kitų išorinių̨ jėgų̨ spaudimas, verčiantis žmogų̨ elgtis vienaip ar kitaip. Kiekvienas žmogus siekia, kad jį kiti pripažintų̨, mylėtų̨, pasitikėtų̨ ir priimtų tokį, koks jis yra. Savigarbos motyvas ypač̌ išryškėja paauglystėje ir jaunystėje. Šiuo periodu žmogui savigarbos motyvas stiprina pasitikėjimą̨ savimi, pajėgumą̨, išsitikinimą̨, kad esi kitiems reikalingas ir naudingas. Apribojus šiuos siekius, žmogus išgyvena bejėgiškumą̨ ir menkavertiškumą̨, kadangi jis negali siekti svarbiausių tikslų, daryti tai, ką jis pajėgia.

Taip pat skaitykite: Logika ir psichologija: ryšys

Kaip Atsikratyti Nepasitikėjimo Savimi?

Turbūt labai svarbu suprasti, iš kur tas vidinis kritikas pas jus, kad save taip spaudžiate ir nuvertinate? Iš kur kilęs nusivylimas, nepasitenkinimas savimi? Svarbu atrasti priežastis. Nes motyvacija stabdo nepasitikėjimas savimi, per dideli sau lūkesčiai ir pan. Bet kokiu atveju reikia sustoti ir permąstyti, kas gi vis dėlto Jums kelia nusivylimą savimi, kas Jūsų nepastebi, neįvertina? Dėl ko Jūs apskritai mokotės ir ką nors darote? Ko Jūs norite ateityje pasiekti, kaip gyventi? Kas Jums teikia pasitenkinimą? Dar labai svarbu ir rinktis tokias veiklas, kurios Jums patinka, kas Jums sekasi, tuomet jose bus ir rezultatai geresni, tuomet ir savęs vertinimas bus geresnis. Linkiu ieškoti prasmės savo veikloje, vertinti net mažus savo pasiekimus, ir žinoti, kad Jūs neturite visko žinoti ir visko mokėti tobulai.

Individualus Dėmesys Mokykloje

Ilgamečės patirties dirbdama su mokytojais turinti specialistė pastebi bendrą tendenciją, kad mokinių motyvacija mokytis kasmet silpnėja ir tam yra daugiau nei viena priežastis. Todėl ji siūlo išbandyti daug žadantį naują metodą - nepagailėti laiko ir jėgų lavinant vaikų socialinius-emocinius įgūdžius (SEU). S. Bogdanova-Sakalauskienė neslepia, kad tai gali būti papildomas darbas mokytojui ir ne visiems tai būtų priimtina, tačiau neabejoja metodo nauda - ne tik mokiniui, bet ir pačiam mokytojui. Juk lengviau dirbti su savarankiškais ir motyvuotais mokiniais. Pasaulis nuolat ir labai sparčiai kinta. Visą laiką atliekami moksliniai tyrimai, technologijos tobulėja, virtualiai galime nukeliauti į bet kurį Žemės kampelį, todėl, mano giliu įsitikinimu, viena svarbiausių mokytojo užduočių yra ne pripildyti mokinio galvą žiniomis iš vadovėlio, o išmokyti vaiką ieškoti informacijos, kuri jam tuo metu yra aktuali, kritiškai ją vertinti ir praktiškai pritaikyti gyvenime. Be to, itin svarbu paraleliai padėti vaikams lavinti ir socialinius-emocinius įgūdžius, kurie padės reguliuoti stresą, pasitikėti savo jėgomis, remtis į save, prisiimti asmeninę atsakomybę, bendradarbiauti ir adaptuotis besikeičiančioje aplinkoje.

Kaip Integruoti SEU Į Pamokas?

Nepriklausomai nuo dėstomo dalyko, bet kuris mokytojas gali skatinti moksleivius savarankiškai planuoti būsimus atsiskaitymus, skiriant mokiniui terminų intervalus, leisti patiems pasirinkti datas atsižvelgiant į asmeninį užimtumą. Visada galima individualiai aptarti, su kokiomis išorinėmis ir vidinėmis kliūtimis mokinys susiduria studijuodamas dalyką ar temas, kurių niekaip nepavyksta įsisavinti, paskatinti mokinį ieškoti jam tinkamų, kūrybingų sprendimų. Istorijos ar lietuvių literatūros pamokose, nagrinėjant laikotarpius ar žinomas asmenybes galima skirti dėmesio to laikmečio žmonių ar konkrečių asmenybių psichologinio portreto išgryninimui. Ekonomikos pamokose galima analizuoti sėkmingų verslų pavyzdžius, kviesti jų įkūrėjus į pamokas ir pasidomėti, kaip sekėsi vystyti verslą, įveikti iššūkius, ugdyti charakterį. Dėstant fizikos ar chemijos temas galima skirti grupines užduotis, kur kiekvienas grupės narys pasirenka asmenines atsakomybes už užduoties įvykdymą pagal savo gebėjimus, interesus. Fizinio lavinimo pamokose galima skirti laiko pratimams, kurie padeda reguliuoti stresą, atsipalaiduoti, supažindinti mokinius su hormonais, dalyvaujančiais streso ir atsipalaidavimo sistemoje, vegetacine nervų sistema, papasakoti apie psichosomatiką. Bet kada galima inicijuoti diskusiją apie atsiskaitymų baimes - sudaryti sąlygas mokiniams išsakyti, ko jie dažniausiai bijo, kokių turi minčių, kokio palaikymo, elgesio tikisi iš mokytojo ir klasės draugų. Skatinti mokinius reflektuoti pamokas - išsakyti ne tik tai, kas patiko ar nepatiko, bet kokie mokymo metodai jiems būtų tinkamiausi, paskatintų didesnį susidomėjimą dėstomu dalyku, leisti mokiniams patiems pademonstruoti tuos metodus pamokų metu. Taip pat labai rekomenduoju megzti bendradarbiavimą su savo sričių profesionalais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, skatinti mokinius ieškoti įdomių asmenybių (pagal dėstomą dalyką) - sportininkų, mokslininkų, politikų, menininkų, atlikėjų, verslininkų, valstybės pareigūnų, pakalbinti juos temomis apie savirealizaciją, tikslo siekimą, motyvaciją, darbo ir šeimos balansą, pasitikėjimą savimi, finansinį raštingumą. Jei mokiniai turės daugiau laisvės papildyti dalykus jiems įdomia informacija, realizuoti asmenines savybes ir gebėjimus, išsakyti savo nuomonę ir jausmus, kartu jiems bus nubrėžti konkretūs rėmai, terminai, tai padidins smalsumą, produktyvumą, pasitikėjimą savimi ir lavins atsakomybę.

Pirmieji Studijų Metai - Iššūkiai ir Sprendimai

Kuris jaunuolis paskutinėse gimnazijos klasėse nesvajoja apie naują gyvenimo etapą - išvažiuosiu į didmiestį, siūlantį naujų pramogų, naujų žmonių, pagaliau baigsis nuolatinė tėvų kontrolė, nebeseks budrus mokytojo žvilgsnis, klasės auklėtoja nebekontroliuos lankomumo. O ką iš tiesų reiškia būti suaugusiu, savarankišku žmogumi, parodo pirmieji studijų metai. Pasak psichologės, visos minėtos emocijos - tai natūrali reakcija į pokytį. Nutrūksta įprasta rutina, nutolsta artimiausios emocinės atramos (tėvai, draugai), reikia išmokti būti savarankiškam tiek praktiškai, tiek emociškai, kyla įvairių naujų iššūkių tiek kasdienybėje, tiek akademiniame gyvenime. Iššūkiai, su kuriais susiduria didmiesčių ir mažų miestelių ar kaimų jaunuoliai, nėra vienodi. Pasak R. Laurišonytės, jaunuoliai iš mažesnių miestelių ar kaimų gali susidurti su kultūriniu šoku - tiek dėl gyvenimo tempo, tiek dėl socialinių normų ar komunikacijos stiliaus. Nors abiejų grupių iššūkiai skirtingi, pasak specialistės, jie gali daryti panašų reikšmingą poveikį psichinei sveikatai. Kartais jaunuoliams pasireiškia net lengvos depresijos ar panikos priepuolių simptomai, ypač jei trūksta palaikymo arba žmogus jau prieš tai turėjo emocinių sunkumų. Laisvė dažnai suvokiama kaip galimybė daryti ką nori, tačiau brandi laisvė reiškia gebėjimą prisiimti atsakomybę. Ji siūlo susikurti dienotvarkę, išmokti planuoti laiką, riboti destruktyvius impulsus (alkoholio ir nikotino vartojimą, prastus miego higienos įpročiusi). Laisvė nėra viskas leidžiama - tai gebėjimas pasirinkti, kas tau iš tiesų naudinga. Didesnė laisvė atsiranda ir akademinėje sferoje, juk mokykloje jaunuoliai nuolat jautė mokytojų kontrolę. Specialistė pastebi, kad daugeliui studentų tai tampa netikėtu išbandymu - jie priprato prie aiškios struktūros, o čia reikia patiems planuoti laiką, mokymąsi, atsiskaitymus. Svarbu lavinti savidiscipliną, naudoti planavimo įrankius, kurti rutiną. Kadangi mokyklos draugai nutolsta, buvę socialiniai ryšiai silpnėja, kai kurie jauni žmonės pasijunta vieniši. Ji vardija priežastis, dėl kurių kyla bendravimo sunkumų: Kai kurie studentai jaučiasi nesaugiai, bijo būti atstumti, todėl vengia inicijuoti kontaktą. Ji pataria nebijoti megzti kontaktų, užkalbinti kurso draugą (pvz., atsisėsti šalia, paklausti, kokia kita paskaita ir t.t.). R. Laurišonytė sako, kad reikėtų stengtis parodyti domėjimąsi be spaudimo.

Kaip Įveikti Pirmųjų Metų Iššūkius?

Susidūręs su pirmųjų metų iššūkiais ne vienas jaunuolis patiria stresą, įtampą, baiminasi akademinių nesėkmių. Tokiam jaunuoliui psichologė sako: Pirmas žingsnis - pripažinti, kad tai normalu. Tu ne vienas. Reguliari dienotvarkė, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir miegas stiprina emocinę būklę. Jei įtampa nevaldomai auga - kreipkis pagalbos. Ne vienas studentas pirmame kurse svarsto mesti mokslus, abejoja pasirinkimu. R. Laurišonytė akcentuoja, kad pirmiausia svarbu atskirti emocinę reakciją nuo ilgalaikės perspektyvos. Žinoma, jei kyla nuolatinis vidinis prieštaravimas, nejaučiama jokios motyvacijos, o studijos neatitinka vertybių - gal verta peržiūrėti kryptį.

Taip pat skaitykite: Ką daryti su depresija

Kur Kreiptis Pagalbos?

• Alfa Klasė: Papildomo ugdymo mokykloje „Alfa klasė” dirbantys korepetitoriai yra jauni savo srities profesionalai, taikantys naujausias mokymosi metodikas ir galintys perteikti naujausias akademines žinias įvairaus amžiaus moksleiviams. Prasmės ir tikslo neturėjimas, nuolatinės nesėkmės, didelis krūvis ir reikalavimai demotyvuoja mokinį siekti rezultatų. Į pagalbą pasitelkus korepetitorių, iššūkius galima įveikti.
• Vaiko teisių apsaugos tarnyba: Jei pastebėjote vaiko teisių pažeidimą, pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Taip pat skaitykite: Elgesio normos: etiketas, etika, moralė

tags: #nera #motyvacijos #studijuoti