Šiame straipsnyje panagrinėsime fobijas, kas tai yra, kokios fobijos dažniausios ir kaip jos atsiranda?
Ar išnaudojame visas smegenų galimybes?
Daugelis žmonių yra girdėję teiginį, kad žmogus vienu metu naudoja tik nedidelę smegenų dalį, dažnai nurodoma, kad tai yra apie 10 procentų. Netgi buvo iškelta teorija, kad jei pavyktų pasinaudoti likusiais 90 procentų smegenų, taptume itin protingi, gabūs ir įgytume šeštąjį jausmą. Tačiau, atsižvelgiant į gamtos dėsnius, sunku patikėti, kad nenaudojame didžiosios dalies organo, kurio masė viršija vieną kilogramą. Juk turint tik dešimtadalį širdies ar plaučių, nebūtų įmanoma išgyventi.
Vis dėlto, tyrimai rodo, kad smegenys nuolat būna aktyvios, t.y. tam tikra smegenų dalis nuolat veikia. Taip pat teigiama, kad per didelis smegenų ląstelių aktyvavimas gali sukelti smegenų neveiksnumą. Kita vertus, svarbu prisiminti, kad skirtingos smegenų dalys yra atsakingos už skirtingas funkcijas: viena zona reguliuoja kvėpavimą, kita - atmintį, o dar kita - kūno judėjimą, pusiausvyrą, klausą, regėjimą ir t.t.
Galioja taisyklė: kas nenaudojama, tas išnyksta. Tai akivaizdžiai matoma raumenų atrofijos pavyzdyje, kai jie nefunkcionuoja dėl ligos. Tas pats vyksta ir su smegenimis. Net paprasčiausiam puodelio arbatos pasidarymui reikia aktyvuoti beveik visus smegenų centrus.
Fobijos: kas tai ir kaip jos atsiranda?
Fobija - tai stipri, nepagrįsta baimė. Kai baimė tampa nekontroliuojama ir trukdo kasdieniam gyvenimui, ji diagnozuojama kaip fobija, o žmogui nustatomas nerimo sutrikimas. Fobija yra dažniausia nerimo sutrikimo forma. Tyrimai rodo, kad 8-19 procentų žmonių kenčia nuo fobijų. Tai dažniausia psichikos liga tarp bet kokio amžiaus moterų ir antra pagal dažnumą tarp vyrų, vyresnių nei 25 metų.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs skrydžio fobijos gydymo būdai
Yra apie 530 įvairių fobijų, tačiau dažniausiai pasitaiko gyvačių, vorų ir mažų patalpų baimės. Net nedidelė baimė gali išsivystyti į fobiją, ypač jei žmogus patiria itin nemalonų įvykį, susijusį su ta baime, ir jei yra tam tikrų vidinių priežasčių, skatinančių fobijos atsiradimą.
Populiariausios fobijos
- Aukščio baimė (akrofobija): Tai labiausiai paplitusi fobija. Žmonės, kenčiantys nuo akrofobijos, dažnai pervertina vertikalius atstumus.
- Gyvačių baimė (ofidiofobija): Tai antra pagal dažnumą fobija. Naujausi tyrimai rodo, kad kūdikiai gali turėti įgimtą gyvačių baimę.
- Viešo kalbėjimo baimė (glosofobija): Tai trečia pagal dažnumą fobija.
- Vorų baimė (arachnofobija): Kaip ir gyvačių baimė, vorų baimė gali būti įgimta.
- Mažų uždarų erdvių baimė (klaustrofobija): Tyrimai rodo, kad klaustrofobiją dažniau patiria žmonės, kurie savo asmeninę erdvę projektuoja toli nuo savo kūno.
- Pelių baimė (musofobija): Kai kurios teorijos teigia, kad musofobija gali būti sąlyginio reflekso atsakas arba susijusi su pasąmoningu pelių siejimu su ligomis.
- Adatų ir injekcijų baimė (tripanofobija): Kai kurie mano, kad ši baimė gali būti genetinė.
Retesnės fobijos
Yra daugybė rečiau pasitaikančių fobijų, įskaitant:
- Triskaidekafobija: 13 skaičiaus baimė.
- Oktofobija: 8 skaičiaus baimė.
- Aichmofobija arba belonefobija: Adatų baimė.
- Ometafobija arba omatofobija: Akių baimė.
- Optofobija: Baimė atmerkti akis.
- Skotomafobija: Aklumo baimė.
- Metifobija arba potofobija: Alkoholio baimė.
- Amnezifobija: Amnezijos baimė.
- Anginofobija: Anginos baimė.
- Stenofobija: Ankštų daiktų ar vietų baimė.
- Plakofobija: Antkapių baimė.
- Astenofobija: Apalpimo baimė.
- Dinofobija: Apsvaigimo baimė.
- Ekvinofobija arba hipofobija: Arklių baimė.
- Atomosofobija: Atominių sprogimų baimė.
- Paralipofobija: Atsakomybės, pareigų baimė.
- Katisofobija: Atsisėsti baimė.
- Stasibasifobija: Atsistoti ir pradėti eiti baimė.
- Stasifobija: Atsistoti baimė.
- Agorafobija: Atviros erdvės baimė.
- Aeroakrofobija: Atvirų aukštų vietų baimė.
- Brontofobija: Audros, griaustinio baimė.
- Botanofobija: Augalų baimė.
- Aurofobija: Aukso baimė.
- Akrofobija, altofobija, batofobija, hypsifobija arba hiposofobija: Aukščio baimė.
- Eosofobija: Aušros ar dienos šviesos baimė.
- Motorfobija: Automobilių baimė.
- Ochofobija: Automobiliu važiuoti baimė.
Šis sąrašas toli gražu nėra išsamus, nes yra šimtai kitų specifinių fobijų.
Kaip kovoti su fobijomis?
Psichikos sveikatos specialistai teigia, kad pagrindinė baimės funkcija yra apsaugoti nuo pavojaus. Tačiau, kai baimės trukdo kasdieniam gyvenimui, bendravimui ar profesinei veiklai, jas verta reguliuoti.
Psichologė Indrė Ambraziūnienė teigia, kad baimei atsirasti reikalingas baimės objektas. Susidūrus su baimę keliančiu objektu, patiriamas emocinis ir fizinis diskomfortas. Net jei pats objektas nėra žalingas, susiformuoja asociacija, kad tai yra nemalonu, todėl toliau vengiama to objekto.
Taip pat skaitykite: Fobijų priežastys ir simptomai
Baimę palaikantys mechanizmai
- Saugumo siekiantis elgesys: Apsaugą teikiančių daiktų, amuletų nešiojimas, ritualai.
- Vengimas: Baimę keliančio objekto vengimas.
Baimės reguliavimo būdai
- Baimės objekto įvertinimas: Pasitikrinti, kiek realiai pavojingas objektas, kokius padarinius jis sukelia.
- Pripratimas: Susidurti su objektu ganėtinai ilgai ir dažnai, kad baimės reakcija sumažėtų.
- Baimės objekto tyrinėjimas: Skaityti knygas, tyrinėti sandarą, išvaizdą, žiūrėti dokumentinius filmus, piešti, stebėti elgesį.
- Palaipsninis kontakto su objektu didinimas: Mažinti atstumą būnant šalia baimę keliančio objekto.
Psichologė perspėja, kad pratinimasis prie baimės turi būti intensyvus ir ilgai trunkantis, kad būtų efektyvus. Jei savarankiškai susidurti su baimę keliančiu objektu yra sunku, verta kreiptis į specialistą.
Specialistų pagalba
- Kognityvinė ir elgesio terapija: Padeda įveikti specifines fobijas.
- Panardinimo būdas: Greitai įeiti į pačią baisiausią situaciją ir ten ilgai būti, kol emocijos normalizuojasi.
- Palaipsninis pratinimasis: Mažais žingsneliais didinti iššūkį.
Tamsos baimė
Tamsos baimė yra gana dažna. Kai kurie žmonės bijo net į tualetą naktį eiti, nors žino, kad šalia yra vyras. Kai kuriems baimė susilpnėja, todėl jie drįsta vieni nueiti į lauko tualetą naktį, bet kartais vyras turi lydėti.
Patarimai, kaip įveikti tamsos baimę
- Įsigyti patikimą ir galingą prožektorių.
- Uždegti visas įmanomas šviesas ir apžiūrėti kiekvieną kampą.
- Ignoruoti baimę ir vis tiek eiti tamsiu koridoriumi.
- Laikyti šalia gyvą daiktą, pavyzdžiui, katiną ar šunį.
- Eiti miegoti anksčiau, kol dar šviesu.
- Stebėkite, ar jūsų baimė išlieka po siaubo filmų ar istorijų. Jei taip, galbūt geriausia būtų vengti tokios veiklos.
Taip pat skaitykite: Kova su fobijomis