Šiame straipsnyje nagrinėjama nerimą keliančių minčių samprata, jų priežastys ir galimi valdymo būdai. Siekiama suteikti skaitytojams išsamų supratimą apie šį reiškinį, remiantis psichologijos mokslo įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Nerimas ir Stresas: Kas Tai?
Nerimas ir stresas yra neatsiejami nuo šiuolaikinio žmogaus gyvenimo. Pastaruoju metu streso tema tyrinėjama vis intensyviau, o mokslininkai išskiria didėjantį bendrą žmonių nerimastingumą ir įtampą kaip vieną iš pagrindinių priežasčių. Kiekvienas žmogus patiria skirtingus nerimo, baimės ir streso šaltinius. Vienas iš bendrų šaltinių visai populiacijai yra šių laikų greitos permainos visuomenėje, prie kurių darosi sunku prisitaikyti.
Stresas apibrėžiamas kaip ypatinga psichikos ir viso organizmo būsena, apibūdinama plačia organizmo aktyvacija, įveikiant iškilusius didelius sunkumus. Stresas gali būti tiek neigiamas (distresas), tiek teigiamas (eustresas). Eustresas motyvuoja veiksmams ir didina darbingumą, o distresas atsiranda, kai streso kiekis perlipa gebėjimo susitvarkyti ribą, mažindamas imlumą, darbingumą ir gyvenimo džiaugsmą.
Stresoriai - tai įvykiai, kurie verčia žmogų keistis arba prisitaikyti. Jie gali būti įvairūs: katastrofiški įvykiai, gyvenimo pasikeitimai, dideli praradimai, įtampa darbe, tarpasmeniniai santykiai, ateities neužtikrintumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ar darbe.
Streso Poveikis ir Valdymas
Stresas turi didelį poveikį organizmui ir sveikatai. Patiriamas stresinis įvykis sukelia visų organizmo sistemų reakciją, o smegenys siunčia perdirbtą informaciją kūnui. Nuolatinis stresas gali būti susilpnėjusio imuniteto, cukrinio diabeto, virškinimo sistemos ligų, odos ligų, nutukimo, galvos ir nugaros skausmų bei įvairių psichikos sveikatos sutrikimų priežastis.
Taip pat skaitykite: Patarimai nerimui mažinti
Pagal streso teoriją, galima išskirti dvi streso įveikimo formas:
- Į problemą orientuotos įveikimo strategijos: Tai problemų sprendimo taktikos, apimančios problemos apibrėžimą, alternatyvių sprendimų kūrimą ir skirtingų veiksmų sąnaudų bei naudos įvertinimą.
- Į emocijas orientuotos įveikimo strategijos: Jos yra nukreiptos į emocinio distreso sumažinimą ir dažniausiai naudojamos tada, kai įvykių pakeisti negalima ir tenka su jais gyventi. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, meditacija, karšta vonia, knygos skaitymas, mėgstama muzika ar filmas.
Svarbu gyvenime atrasti balansą ir nepasimesti kasdienybėje, leidžiant sau atsipalaiduoti. Organizmas pats geba po didelių rūpesčių ar ūmių stresų įvesti į atsipalaidavimo būseną, tačiau, kai to nepavyksta, reikia išmokti sąmoningai paleisti atsipalaidavimo procesą.
Vienas iš į emocijas orientuoto streso valdymo būdų yra ekspresyvus rašymas. Pasiimkite lapą popieriaus ir parašykite laišką jums stresą keliančiai situacijai, leidžiant sau neriboti nei jausmų, nei minčių. Laiško struktūra paprasta: pirmoje dalyje rašykite viską, ką jaučiate, o antroje dalyje - už ką norite/galite pasakyti „ačiū“. Galiausiai paleiskite tą laišką, lyg paleistumėte tai, kas ilgą laiką jus kankino.
Neurozė: Nerimo Sutrikimas
Jei itin dažnai jaučiate stresą ir susierzinimą, gali būti, kad jus kamuoja funkcinių psichikos sutrikimų rūšis ‒ neurozė. Neurozė nesukelia rimtesnių simptomų, tokių kaip haliucinacijos, tad šį sutrikimą turinčio žmogaus elgesys paprastai neperžengia socialiai priimtinų normų. Dažniausias neurozės simptomas ‒ nerimas, emocinė įtampa, stresas ar depresija.
Svarbu neurozę skirti nuo psichozės, kuri yra rimtesnis sutrikimas, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę ir praranda racionalų aplinkos suvokimą. Nors pati savaime psichozė nėra psichinė liga, jos požymiai gali pasireikšti žmonėms, sergantiems šizofrenija, tiems, kurie nutraukė narkotikų vartojimą, arba ji gali atsirasti kaip rimtas vaistų šalutinis poveikis.
Taip pat skaitykite: Mokinių patirtys 5 klasėje
Viena dažniausių neurozės rūšių yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kuris yra vienas iš nerimo sutrikimų. Žmogus pats suvokia, kad obsesijos nėra pagrįstos, dažnai bando su jomis kovoti ar ignoruoti, tačiau dažniausiai nesėkmingai. Norėdamas numalšinti kylantį nerimą, žmogus imasi veiksmų (kompulsijų): dažnai plauna rankas, vis tikrina, ar durys tikrai uždarytos.
Kita neurozės išraiška - tai reakcijos į stresą ir adaptacijos sutrikimai. Ir vaikai, ir suaugusieji reaguoja į stresą skirtingai. Dažniausiai ši reakcija yra normali ir psichologinio ar medikamentinio gydymo neprireikia.
Psichozė: Sutrikęs Santykis su Realybe
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo ir užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės tipai:
- Trumpalaikė psichozė: Psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozė, sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai atspindi depresinę nuotaiką.
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus, bei socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Taip pat skaitykite: Kaip palaikyti nervų sistemą
Trauminiai Įvykiai ir Potrauminis Stresas
Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus. Po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto dalis asmenų po trauminio įvykio patiria itin stiprų stresą, kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą - bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą. Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kuris pasižymi sunkiais emocijų reguliavimo sunkumais, nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas, ir nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose.
Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus - psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus.
Veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas - specializuota psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP).
EMDR terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Šioje terapijoje patologija, psichologiniai ir emociniai sunkumai yra suprantami, kaip neapdoroti prisiminimai, kurie yra saugomi atmintyje taip, kaip jie buvo patirti. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas.
BEPP terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę.
Panikos Atakos: Staigi Baimė
Panikos atakos - tai staigus ir intensyvus baimės ar diskomforto epizodas, lydimas stiprių fiziologinių simptomų, tokių kaip iš krūtinės iššokanti širdis, dusulys, prakaitavimas, svaigulys, karščio banga, spaudimas krūtinėje, nemalonūs pojūčiai pilve, jausmas, kad tuoj ateis „paskutinioji“, jausmas, kad tuoj išprotėsi.
Panikos sutrikimas psichikos sutrikimų klasifikacijoje priskiriamas nerimo sutrikimams. Panikos ataka žymi vienetinį panikos pasireiškimą, tuo tarpu panikos sutrikimo pavadinimu norima pabrėžti, kad panikos atakos kartojasi nuolat. Patiriamos panikos atakos gali rimtai sutrikdyti žmogaus gyvenimą, apriboti veiklas, kadangi žmogus dėl patiriamų panikos priepuolių gali pradėti vengti net kur nors išeiti.
Priežasčių patirti panikos atakas gali būti daugybė, todėl aptarsime kelias pagrindines. Kai kurios panikos atakos gali būti sąlygotos minčių, neišreikštų jausmų, medicininių priežasčių kaip, pavyzdžiui, šalutinis vaisto poveikis ar net mitybos.
Kognityvinėje teorijoje kaip pagrindinė panikos atakų priežastis yra katastrofiškas kūno pojūčių interpretavimas. Tarkime, dėl kokių nors priežasčių jūsų širdis pradeda plakti greičiau nei įprastai ir tokia mintis kelia nerimą ir baimę, todėl organizmas į kraują išskiria adrenalino ir širdis pradeda plakti dar greičiau. Jūs tai pastebite ir išsigąstate dar labiau, kadangi jaučiate, jog širdis plaka dar greičiau, išsigandus pasidaro sunkiau kvėpuoti, pradedate gaudyti orą, o širdis plaka vis greičiau. Visi šie pojūčiai tik „patvirtina“ jūsų nuogastavimus, kad kažkas negerai su širdimi, gal net prasidėjo širdies priepuolis.
Psichologai vartoją terminą jautrumas nerimui, kuris yra tam tikra žmogaus savybę, kurią galima įvardyti kaip polinkį nerimauti ar nerimo slenkstį. Tyrimai parodė, kad tai yra pagrindinis rizikos veiksnys patirti panikos atakas.
Psichodinaminis požiūris į šį reiškinį žvelgia šiek tiek giliau ir bando kabintis už simbolinių dalykų ir dalykų, kurių mes „nežinome“. Tai yra jausmai, kurių neišreiškiame, kurių nenorime jausti ar net nežinome, kad jaučiame. Taip pat panikos atakas patiriantys žmonės dažnai naudoja pasikartojančius gynybos mechanizmus, pvz., neigimą.
Jei panikos atakos kartojasi, verta kreiptis pagalbos į specialistus. Dažnai kombinuojami vaistai ir psichoterapija. Ką žmogus, patiriantis paniko atakas gali daryti papildomai, kad jos kartotųsi kuo rečiau arba net visai dingtų? Sportuojant mes stipriname ne tik kūną, bet ir psichiką. Nustatyta, kad sportas naudingas nerimastingiems žmonėms kovoti su nerimu, kadangi pratina juos prie įvairių nemalonių pojūčių, taip pat sistemingai sportuojant didėja pasitikėjimas savimi ir savo kūnu. Taip pat vertingas šaltas dušas kartu su gilaus kvėpavimo pratimais.
"Disturb": Sutrikdymo Sąvoka
Žodis "disturb" yra angliškas terminas, kuris lietuviškai dažniausiai verčiamas kaip trukdyti, nervinti arba sutrikdyti. Žodis "disturb" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "disturbare", kuris sudarytas iš priešdėlio "dis-", reiškiančio "išsklaidyti" arba "išmėtyti", ir žodžio "turbare", kuris reiškia "kelti sąmyšį" arba "trikdyti".
Lingvistiškai žodis "disturb" yra įdomus dėl savo lotyniškos kilmės ir plačios reikšmės. Jis naudojamas apibūdinti įvairias situacijas, kai ramybė, tvarka ar koncentracija yra sutrikdoma. Lietuvių kalboje terminas "trukdyti" arba "sutrikdyti" naudojamas kaip tiesioginis atitikmuo žodžiui "disturb".
Žodis "disturb" taip pat turi kelias specifines reikšmes priklausomai nuo konteksto. Pavyzdžiui, ekologijoje šis terminas gali būti naudojamas apibūdinti natūralios aplinkos sutrikdymą dėl žmogaus veiklos, tokios kaip statybos ar žemės ūkio darbai.
Terminas "disturb" yra svarbus dėl savo plačios reikšmės ir pritaikymo įvairiose srityse. Jis padeda apibūdinti situacijas, kai tvarka, ramybė ar įprasta eiga yra sutrikdyta, suteikiant galimybę tiksliai ir aiškiai perteikti informaciją apie trukdymą ar sąmyšį.