Galvos svaigimas - tai simptomas, kurį patiria daugelis žmonių. Tai gali būti laikinas, nepavojingas pojūtis, atsirandantis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, staigaus judesio, streso ar dehidratacijos. Tačiau kartais galvos svaigimas gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Svarbu suprasti, kas sukelia galvos svaigimą, kada reikia kreiptis į gydytoją ir kokios yra gydymo galimybės.
Kas Yra Galvos Svaigimas?
Galvos svaigimas - tai nestabilumo arba sutrikusios orientacijos erdvėje pojūtis. Žmonės galvos svaigimą apibūdina skirtingai:
- Vertigo: pojūtis, kad viskas aplink sukasi (tarsi „suktųsi kambarys“) arba kad sukasi pats žmogus.
- Priešalpimo būsena: lengvas svaigulys, aptemimas akyse, silpnumas ir pojūtis, kad netrukus nualpsite.
- Nestabilumas: sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“.
- Psichogeninis svaigimas: svaigimas, susijęs su nerimu, stresu ar panikos priepuoliais.
Galvos Svaigimo Priežastys
Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių. Dažniausios priežastys:
Periferinis Galvos Svaigimas (Dėl Vidinės Ausies Sutrikimų)
- Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPS): viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, būdinga 40 proc. žmonių, besiskundžiančių galvos svaigimu. Jį sukelia nuo vidinės ausies esančio vestibulinio receptoriaus atitrūkę kalcio kristalai (otolitai). Šis svaigimas pasireiškia atliekant galvos judesius, trunka trumpai ir dažniausiai praeina savaime.
- Vestibulinis neuronitas: prieanginio sraigės nervo uždegimas, sukeliantis stiprų galvos sukimąsi.
- Menjero liga: būklė, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje.
- Akustinė neuroma: gerybinis navikas, augantis ant prieanginio sraigės nervo, atsakingo už informacijos apie garsus ir galvos padėtį perdavimą.
- Autoimuninė vidinės ausies liga: liga, kai imuninė sistema atakuoja vidinės ausies ląsteles.
- Cholesteatoma: lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi daugiasluoksnis ragėjantis epitelis.
- Perilimfinė fistulė: ovalaus lango plyšimas, mažos anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies.
- Mal de Debarquement sindromas (MdDS): retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio lėktuvu ar kruizo laivu.
Centrinis Galvos Svaigimas (Dėl Smegenų Sutrikimų)
- Migrena: dažna galvos svaigimo priežastis. Migrenos priepuolius dažnai lydi galvos svaigimas, regėjimo sutrikimai, galūnių dilgčiojimas ar stingimas, kalbos, suvokimo sutrikimai, pykinimas.
- Išsėtinė sklerozė: lėtinė autoimuninė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Vienas iš simptomų - galvos svaigimas.
- Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai: insultas, praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) gali sukelti galvos svaigimą.
- Smegenų vėžys: retai, bet galvos svaigimas gali būti smegenų vėžio simptomas. Dažniausiai kartu pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse.
Kitos Galvos Svaigimo Priežastys
- Kraujotakos sutrikimai: sumažėjęs kraujospūdis, širdies nepakankamumas.
- Anemija (mažakraujystė): geležies trūkumas organizme.
- Dehidratacija: skysčių trūkumas organizme.
- Mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija):
- Nerimas ir panikos atakos:
- Vaistų šalutinis poveikis: kai kurie vaistai gali sukelti galvos svaigimą.
- Orų permainos: ypač jautriai reaguoja žmonės, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis.
- Trauminis smegenų sužalojimas (TBI):
- Poo sukrėtiminis sindromas:
- Autoimuniniai sutrikimai:
- Plogas regėjimas:
- Infekcijos: virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip gripas, peršalimas, sinusų ar ausų infekcijos.
Kada Reikia Kreiptis Į Gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- Galvos svaigimas yra stiprus ir staiga prasidėjęs.
- Svaigimą lydi kiti simptomai:
- Stiprus galvos skausmas
- Dvejinimasis akyse ar regėjimo pakitimai
- Sunkumas kalbėti ar suprasti kalbą
- Rankų ar kojų silpnumas arba aptirpimas
- Klausos suprastėjimas ar prikurtimas
- Pykinimas, vėmimas
- Krūtinės skausmas
- Sąmonės praradimas
- Traukuliai
- Galvos svaigimas kartojasi dažnai ir trukdo kasdienei veiklai.
- Esate vyresnio amžiaus ir pirmą kartą patiriate stiprų galvos svaigimą.
Diagnostika
Norint nustatyti galvos svaigimo priežastį, gydytojas atliks šiuos veiksmus:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Išsami paciento apklausa (anamnezė): gydytojas išklauso nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį, dažnumą, trukmę ir aplinkybes, kuriomis jis prasideda.
- Fizinis tyrimas: vertinama paciento pusiausvyra, koordinacija ir akių judesiai.
- Vestibuliniai tyrimai:
- Videonistagmografija (VNG): tyrimas, kurio metu registruojami nevalingi akių judesiai (nistagmas).
- Vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT): tyrimas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas, padedantis palaikyti pusiausvyrą.
- Poziciniai testai (Dix-Hallpike mėginys): testai, naudojami gerybiniam paroksizminiam galvos svaigimui diagnozuoti.
- Klausos tyrimai (audiometrija):
- Neurologiniai tyrimai:
- Kraujo tyrimai: anemijai, infekcijoms ar kitiems sutrikimams nustatyti.
- Smegenų kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): jei įtariamos smegenų ligos.
Gydymas
Galvos svaigimo gydymas priklauso nuo priežasties.
- Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPS): gydomas specialiais fiziniais pratimais (Epley manevras), kurie padeda sugrąžinti kalcio kristalus į reikiamą vietą vidinėje ausyje.
- Vestibulinis neuronitas ir Menjero liga: gydomi vaistais, mažinančiais uždegimą, pykinimą ir svaigimą. Taip pat gali būti taikoma vestibulinė reabilitacija.
- Migrena: gydoma vaistais nuo migrenos, dienos režimo koregavimu, vengiant migreną provokuojančių veiksnių.
- Anemija: gydoma geležies preparatais.
- Dehidratacija: gydoma vartojant daugiau skysčių.
- Nerimas: gydomas psichoterapija, vaistais ar abiejų deriniu.
- Funkcinis galvos svaigimas (PPPD): taikomos kompleksinės priemonės: reabilitacija, psichoterapija, medikamentinis gydymas.
- Vestibulinė reabilitacija: specialūs pratimai, padedantys pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti galvos svaigimą.
- Chirurginis gydymas: retai, bet gali būti reikalingas, jei galvos svaigimą sukelia navikas ar kita struktūrinė problema.
- Virtuali vestibulinė reabilitacija ("Virtualis"): naujoviška vestibulinės reabilitacijos sistema, taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas.
Kaip Palengvinti Galvos Svaigimą Namuose?
- Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad svaigsta galva, atsisėskite arba atsigulkite ant saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas.
- Lėtai kvėpuokite: gilus ir lėtas kvėpavimas gali padėti nuraminti nervų sistemą.
- Gerkite pakankamai skysčių: dehidratacija gali sukelti galvos svaigimą.
- Venkite staigių judesių:
- Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą.
- Atsisakykite alkoholio ir kofeino:
- Darykite mankštą: kiekvieną dieną atlikite pratimus, skirtus galvos svaigimui mažinti.
- Valgykite reguliariai: stenkitės, kad cukraus kiekis kraujyje būtų stabilus.
Prevencija
Norint išvengti galvos svaigimo, rekomenduojama:
- Laikykitės sveiko gyvenimo būdo: sveikai maitinkitės, reguliariai sportuokite, pakankamai miegokite.
- Venkite streso.
- Gerkite pakankamai skysčių.
- Atsargiai vartokite vaistus, kurie gali sukelti galvos svaigimą.
- Reguliariai tikrinkite regėjimą ir klausą.
- Vyresniems žmonėms patariama naudoti pagalbines priemones, tokias kaip lazdelės, kad išvengtų kritimų.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?