Nerimas ir sunkumai matematikoje yra problema, kuri gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, ypač vaikus ir paauglius. Šiame straipsnyje aptarsime galimas nerimo ir sunkumų matematikoje priežastis bei pateiksime patarimų, kaip su jais susidoroti.
Emocinė disreguliacija ir jos įtaka
Vaikų emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Dėl to vaikai gali tapti užsisklendę, nesilaikyti reikalavimų ir patirti socialinių sunkumų. Rizikos veiksniai, tokie kaip nepalankios vaikystės patirtys ar nenuoseklus auklėjimas, prisideda prie šių problemų, tačiau ankstyvos intervencijos gali padėti jas sušvelninti.
Emocinė disreguliacija - tai prastai kontroliuojamos emocinės reakcijos, neatitinkančios socialinėje aplinkoje priimtino elgesio. Šis terminas apibūdina sunkumus reguliuojant ir organizuojant emocijas bei reaguojant į jas pagal situacijos kontekstą.
Priežastys
Nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip nepriežiūra, netinkamas elgesys ar chroniškos negalios, gali reikšmingai sutrikdyti vaiko emocinę raidą. Aplinkos veiksniai, įskaitant tėvų psichologinį distresą, motinos prisirišimo problemas, šeimos stresą ir skurdą, trukdo vaikams formuoti sveikus emocinės reguliacijos įgūdžius. Neurobiologinės priežastys, tokios kaip genetinis polinkis, neuromediatorių disbalansas ir prefrontalinės žievės sutrikimai, taip pat prisideda prie emocinio reguliavimo sutrikimų rizikos.
Emocinės reguliacijos sutrikimai gali pasireikšti nepaklusnumu, socialiniu uždarumu ar agresyviu elgesiu. Nepaklusnumas ir nesilaikymas yra reikšmingi būsimo opozicinio iššaukiančio sutrikimo (ODD) ar elgesio sutrikimo (CD) rodikliai. Šie sunkumai gali neigiamai paveikti santykius šeimoje ir mokymosi rezultatus. Supratimas apie vaiko emocijų raišką ir emocijų reguliavimą padeda spręsti konfliktus bei didina jų gebėjimą prisitaikyti prie socialinių situacijų.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Socialinis uždarumas, susijęs su emocinės reguliacijos sutrikimais, gali reikšmingai paveikti vaiko raidą ir gerovę. Ankstyva nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip netinkamas elgesys ar emocinė nepriežiūra, gali sutrikdyti emocijų reguliaciją, sukelti internalizacijos problemas, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją. Siekiant skatinti sveiką socialinę ir emocinę raidą, svarbu mokyti vaikus atpažinti, įvardyti ir valdyti stiprias emocijas.
Agresija ir impulsyvumas, dažnai susiję su emocinės reguliacijos sutrikimais, daro didelę įtaką vaikų elgesiui. Emocinė disreguliacija sieja stresą su agresija - vaikai, kurie pernelyg stipriai reaguoja į emocinius dirgiklius, dažnai negali valdyti nusivylimo, o tai lemia kraštutinius emocinius protrūkius. Impulsyvumas ir prasti savireguliacijos įgūdžiai dar labiau apsunkina situaciją, prisidedant prie dirglumo ir agresyvaus elgesio.
Vaikų emocinės reguliacijos sutrikimų gydymas reikalauja visapusiško požiūrio, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir sunkumų priežastis. Šeimos parama - tėvystės kursai, nuosekli kasdienė rutina ir struktūruota aplinka - taip pat prisideda prie vaiko gerovės. Emocinės reguliacijos sutrikimai dažnai yra elgesio, socialinių ir psichikos sveikatos problemų pagrindas.
Emocinės disreguliacijos sutrikimai pasireiškia 3-20 % vaikų, o dažniausiai - nuo 6,6 % iki 11,26 %, priklausomai nuo amžiaus. Ankstyva intervencija padeda spręsti problemas dar vaikystėje ir užkerta kelią rimtesniems emociniams bei elgesio sunkumams. Emocinės disreguliacijos sutrikimai pasireiškia įvairiose amžiaus grupėse: 11,26 % vaikų nuo 5 iki 8 metų, 9,40 % vaikų nuo 8 iki 12 metų ir 6,60 % vyresnių nei 12 metų. Nevaldomos emocijos daro neigiamą poveikį vaikų mokymosi rezultatams, santykiams su tėvais ir fizinei sveikatai.
Vaikų emocinės reguliacijos sutrikimai dažnai kyla dėl ankstyvų nelaimių, tokių kaip smurtas ar nepriežiūra, kurios sutrikdo emocijų apdorojimo ir reguliavimo raidą. Aplinkos veiksniai, pvz., šeimos stresas, patyčios mokykloje ar per ilgas laikas prie ekranų, dar labiau apsunkina vaikų emocinę savijautą. Sveika emocinė reguliacija apima emocijų atpažinimą, tinkamą išraišką ir ryšį su kūno pojūčiais. Vaikams su reguliacijos sunkumais naudinga bendra reguliacija ir saugi emocijų raiška.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Vaikų emocinės disreguliacijos pagrindas slypi sudėtingoje neurobiologinėje sąveikoje. Prefrontalinė žievė (PFC) yra pagrindinė smegenų sritis, atsakinga už emocijų reguliavimą. Jos vystymasis gerina gebėjimą filtruoti nereikalingą informaciją ir stiprina kognityvinę kontrolę. Jutiminė disreguliacija, susijusi su ADHD, kyla iš dopamino sistemos ir centrinės nervų sistemos slopinimo sutrikimų.
Ankstyvos intervencijos yra būtinos siekiant skatinti sveiką emocinį vystymąsi ir sumažinti emocinės reguliacijos sutrikimų poveikį. Globėjai turėtų skatinti emocijų supratimą nuo kūdikystės - kalbėti apie jausmus, aptarti emocijas knygose ir filmukuose. Emocinė disreguliacija nėra atskiras psichikos sutrikimas, o simptomas, būdingas įvairioms būklėms. Taip, suaugusiesiems emocinė disreguliacija pasireiškia intensyviomis emocijomis, impulsyvumu ir nuotaikų kaita.
Emocinė disreguliacija yra simptomas, o nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar bipolinis sutrikimas, yra specifinės diagnozės su aiškiais kriterijais. Vaistai, pavyzdžiui, stimuliatoriai ADHD simptomams gydyti, antidepresantai ar nuotaikos stabilizatoriai, gali būti veiksmingi. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant medikamentus su elgesio terapija.
Tėvystės stiliai labai veikia vaikų emocinį reguliavimą. Autoritetingas auklėjimas, kuris derina šilumą su aiškiomis ribomis, skatina sveiką emocijų valdymą. Priešingai, autoritarinis ar pernelyg atlaidus auklėjimas gali padidinti emocinės disreguliacijos riziką.
Tėvai ir pedagogai gali naudoti šias priemones kaip įrankį mokyti vaikų atpažinti, valdyti ir išreikšti emocijas.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Motyvacija ir jos svarba mokymosi procese
Tai veiksmų, elgesio skatinimas, žadinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Motyvacija paaiškina, kas elgesį gali pastiprinti, orientuoti į tikslą ir, kodėl atitinkamai laiko yra skiriama vienai ar kitai užduočiai. Atlikti tyrimai parodė jog glaudus ryšys yra tarp užduočiai atlikti skiriamo laiko kiekio ir ššią užduotį liečiančios motyvacijos ( jei užduotis neįdomi, laiko tam skiriama mažiau). O mokymosi laikas priklauso nuo motyvo stiprumo. Jei norime, kad elgesys (mokymasis) būtų dažnesnis, truktų ilgiau, turime jį pastiprinti, o tam reikia rasti tokį paskatinimą, kuris yra aktualus vaikui ( būrelis, Tv, žaidimai lauke). Seniai laikomasi nuomonės, kad emocijos išjudina organizmą, o motyvai - veiksmus. Mokykloje išugdomos baimės ir nerimo emocijos. Kai kurie vaikai eidami į mokyklą jaučia nuolatinį nerimą. Ilgainiui šios emocijos gali išstumti mokymosį motyvus. Net ir stropus mokinys, gaunantis dvejetuką, per menkai įvertintas, baramas, gali pasidaryti agresyvus. Agresyvus vaikas gali tapti ne tik dėl išorinių jėgų, bet ir dėl vidinių išgyvenimų ( dėl savo bejėgiškumo įveikti sunkumus). Didelę įtaką motyvacijai turi nusiteikimas. Jo veikiamas mokinys gali ištisus mėnesius įnirtingai taisyti savo mokymosi trūkumus. Asmenybės veiklą taip pat lemia charakteris bgei valia. J. Jovaiša teigia, kad valia - charakterio nugurkaulis, asmenybės šerdis: „ Yra valia - yra asmenybė, nėra valios - nėra asmenybės”. Mokymosi motyvai visada yra susiję su svarbiausių fiziologinių ir aukštesniųjų - dvasinio augimo poreikių patenkinimu. Pagal A. Savigarba atlieka svarbų vaidmenį bręstančios asmenybės motyvacijoje. Kiekvienas nori būti mylimas, nori užsitikrinti vienmečių pasitikėjimą, jaustis reikalingas. Lenkų psichologas K. Obuchovskis mano, kad dauguma mokinių mokosi todėl, kad „ reikia”. „ reikia išmokti pamokas, nes liepė mokytoja”, „reikia eiti į mokyklą, nes to reikalauja tėvai” ir t.t. Kita dalis vaikų lanko mokyklą tik todėl, kad bijo būti nubausti. Psichologai mano, kad tik tolima motyvacija - ateities, gyvenimo prasmės - teikia jėgų nugalėti kasdieninius sunkumus. Tie tolimi ateities motyvai ateina į sąmonę vaikų, kurie nuolat nuo pat mažens jaučiasi lygiateisiški, vertingi.
Veiksniai, veikiantys motyvaciją
Susirūpinimo lygis. Jei mokiniams užduotis atrodo per lengva, jie nejaus didelio poreikio siekti ir ne itin stengsis. Sėkmė. Tai veiksnys, galintis paveikti mokinio motyvaciją, yra sėkmės išgyvenimas, susijęs su užduoties sunkumu ir įdėtų pastangų kiekiu. Pernelyg lengvos užduotys reikalauja nedaug pastangų ir nesukelia mokinių motyvacijos taip pat neskatina. Susidomėjimas. Susiedamas mokymosi medžiagą su mokinio interesais, mokytojas gali daug ką padaryti. Žaidimai, galvosūkiai ir kita patraukli veikla skatina mokinių motyvaciją. Mokinių susidomėjimą mokykla palaiko įvairia veikla (išvykos, vaidinimai, muzika, kviestiniai kalbėtojai) ir mokymo metodai ( paskaitos, savarankiškas darbas, diskusijos, mažos grupės). Tik reikia saugotis gyvumo ir naujumo sureikšminimo, nes tai ima blaškyti mokinius. Klasės tikslas ir apdovanojimas. Mokinių poreikiai daryti kitiems įtaką patenkinami tada, kai jie jaučia turį tam tikrą galią arba savo balsą klasės aplinkai ir mokymosi užduotims.
Taigi, tarp mokytojo elgesio, mokinio įsigilinimo ir mokymosi esama svarbių ryšių. Nagrinėjant mokymosi bei nesimokymo motyvus, galima pasakyti, kas skatina vaiką mokytis, o tai leidžia numatyti pedagoginio poveikio priemones, padedančias efektyvinti mokymo procesą. Mokymosi motyvų prigimties reikia ieškoti ne kokioje nors izoliuotoje psichinės veiklos srityje, bet visoje mokinio asmenybėje. Mokymosi motyvavimas neatskiriamas nuo kitų asmenybės gyvenimo ir veiklos motyvų. Didėjant reikalavimams, pedagogams kyla nauji uždaviniai: įsigilinti į moksleivio tarpusavio santykių prasmę, užčiuopti priežastis, skatinančias dalies jaunimo asocialų elgesį, rasti būdų toms priežastims įveikti ir imtis sistemingai ugdyti socialinių požiūriu vertingą elgesį. Kryptingas socialinio intelekto ugdymas įgalins valdyti mokinių elgesio motyvaciją, žadins socialinius jausmus, kurie grįžtamojo ryšio principu stiprins bręstančių asmenybių motyvacijos efektyvumą.
Mokymosi negalės ir sunkumai
Dažnas vaikas per pakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis mokykloje. Viena jų - mokymosi sunkumai, pasireiškiantys silpnu mokymusi. Daugumai tėvų labia rūpi vaikų pasiekimai moksle, tačiau ne kiekvienas pakankamai įsisąmoninęs, kad jis savo elgesiu gali padėti ar trukdyti vaikui būti sėkmingesniu ir ne tik moksle.
Kiekvieno vaiko sąmonę tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja aplinka, kuri daro įtaką ir jo motyvacinei sferai.
Mokyklos nelankymo priežastys
- Mokymo proceso ydos: neįdomu; gėda dėl atsilikimo; didelės spragos, daug praleidęs. Daugumos mokyklos nelankančiųjų mokymosi rezultatai yra nepatenkinami. Tai gali būti ir jų nenoro mokytis priežastis, ir nenoro lankyti mokyklą padarinys. Tad galima teigti, kad tarp nenoro mokytis ir mokyklos nelankymo bei antramečiavimo yra glaudus ryšys.
- Sąlygos namuose: Būtiniausių reikmenų- knygų, aprangos, ir pan., supratimo, psichologinės paramos stoka namuose.
- Santykiai su bendraamžiais.
- Santykiai su mokytojais.
- Kitos priežastys ( liga, išvykimas, nėštumas, draugų įtaka ir pan.).
Kalbant apie mokyklos nelankančiuosius, nuolat pamokas praleidinėjančiuosius, bėgančiuosius iš namų ir pamokų, kurie potencialiai gali nubyrėti iš mokyklos, pažymimi tokie šeimos sandaros, tėvų gyvenimo būdo, jų tarpusavio santykių momentai, kurie, susiklosčius nepalankioms situacijoms, o kartais galintys ir padėti joms kilti, gali tapti papildomais veiksniais, paskatinančiais nepilnametį mesti mokyklą. Pati šeima dažnai gali turėti bent vieną iš šių požymių: ji nedarni, nepilna, jos blogos materialinės sąlygos, joje dominuoja žalingi įpročiai, socialinės patologijos - psichopatinio elgesio apraiškos, asocialios ( antivisuomeninės ) tėvų nuostatos, tėvai nesirūpina vaikų mokymosi sėkme, jų mokyklos lankymu, nesidomi su kuo jie draugauja, kuo užsiėmę,. nebendrauja, nepalaiko ryšių su mokykla, pedagogais, nesilanko mokykloje organizuojamuose renginiuose ir kt. Visiškai aišku, kad išvardytos, taip pat nepaminėtos sąlygos bei jų deriniai neskatina palankumo mokyklai, mokymuisi, todėl ir tokių šeimų vaikai dažniau nepatenkinti savo buvimu mokykloje. Jie kaip moksleiviai nesulaukia nuolatinio pritarimo ir palaikymo namuose. Jie nesulaukia tokio dėmesio kaip vaikai iš šeimų, kur knygos ir mokymasis vertinami ir savaime susieti su šeimos pragyvenimu, kur rūpinamasi vaikų maitinimu, apranga, tinkamu mokymusi. Dauguma tėvų suvokia geros gyvenimo pradžios svarbą ir nori, kad vaikai gerai gyventų, bet, patys nedalyvaudami mokyklos gyvenime, vaikų elgesį aiškina remdamiesi savo mokymosi patirtimi. Kiti tėvai atvirai pasisako prieš švietimą ir teigia, jog „ dabar iš mokslų nepragyvensi”. Šios nuomonės rodo mokytojų beviltiškumą, nusivylimą nelankančiųjų galimybėmis mokytis toliau. Visais patarimais mokytojai rodo savo pastangas pasitraukti ir nebesusitikti su šiais nepilnamečiais. Pedagogus galima suprasti ir vertinti jų bendravimo su mokyklos nelankančiais patyrimą.
Elgesio trūkumai ir jų įtaka mokymuisi
Mokytojų straipsniuose ir pasisakymuose dažnai reiškiamas susirūpinimas, kad nemažai mokinių yra blogo išsiauklėjimo, negerbia vyresniųjų, nepastebi jų siausdami koridoriuje, o verždamiesi iš kabineto į kabinetą net apstumdo. Galima ir daugiau pasakyti, nes yra paauglių, kurie ne tik negerbia mokytojų, bet demonstratyviai juos įžeidinėja, niekina, vadina necenzūriškais vardais. Ir pikčiausia ) tai daroma mokinių ir mokytojų akivaizdo.je. Dažnas pedagogas neištveria ir tokį akiplėšą veja iš klasės. Tačiau nevisuomet tai pavyksta, nes dažnai mokinys sugeba mokytoją taip pat pasiųsti. Mokyklos „ skruzdėlyne” daug vietos susidūrimams, konfliktams. Jų galėtų būti kur kas mažiau, jeigu būtų rimčiau gilinamasi į aplinkybes ir priežastis, o šios pagal galimybę apribojamos ar šalinamos. Pirmiausia, žinoma, reikia gilintis į mokinio asmenybę: jo amžiaus ir individualybės ypatumus. Paaugliams būdingas noras griauti mokytojų autoritetą, žeminti jų garbę yra tipiškas vyriškėjimo demonstravimo bruožas, kartais įgyjantis siaubingą jėgą. Tai reikia suprasti. Pagarbos sau reikalavimas, ypač jeigu jis netaktiškas, gali tik aštrinti situaciją. Kai kurie mokytojai reikalauja sau pagarbos: „ Kaip stovi prieš mane?!”; „ Kas taip kalba su mokytoja!”; „ Klausyk, tau sako vyresnis!”. Kiti pasirinkdavo gražesnę formą: „ Vis dėlto aš už tave vyresnė, turi gerbti mano amžių ir manęs klausyti”; „ Reikia mandagiau su manimi kalbėti!”; „ aš dėl tavęs neturiu ramios dienos, o tu.”. Visa ši pagarbos reikalavimo frazeologija netaktiška, žeminanti patį mokytoją. Reikaklaujant gero elgesio iš mokinių, visų pirma ir mokytojams reikia būti teisingiems. - tėvai ir mokytojai. Jeigu šeimoje nėra gražaus elgesio pavyzdžių, gali užtekti ir gerų mokyklos pavyzdžių.Tačiau ir mokykloje stokojama gerų pavyzdžių. Mokytojų tarpusavio, su mokiniais santykiai dažnai būna nemandagūs, o to pakanka negražiems mokinių elgesio įpročiams formuotis. Mandagus elgesys sužadina mandagų elgesį.
Mokymuisi reikia pastovios, tvirtos motyvacijos. Tuo tarpu tėvų ir mokytojų pedagoginės klaidos gali sumažinti motyvacijos ir aspiracijų lygį. Dėl nuolatinių barnių ir nesėkmių mokinį gali apimti frustracinė būsena. Kartais nepagrįstai galvojama, jog frustracija visada pažadina tik agresyvumą. Visiškai ne. Frustracija gali skatinti primityvaciją ( veiklos suprastėjimą), simuliaciją, egresiją, siekiant išvengti nemalonių išgyvenimų ( mokiniai bėga iš pamokų, apsimeta ligoniais, sukuria „ legendas” apie įvykius, kurias galima pateisinti savo neišmokimą, pareiškia, kad nebenori mokytis, matyti mokytojų ir pan.). Kartais mokinių nenorą mokytis, bėgti iš pamokų skatina tingėjimas. Tingėjimas - tai sąmoningas, tyčinis užduočių vengimas arba jų nevykdymas. Tai išmoktas dalykas. Jį įveikti galima ugdant darbštumą, formuojant prasmastus individo mokymosi motyvus, sąmoningą`darbo drausmę, sudarant tinkamą psichologinį klimatą. Vienas svarbiausių veiksnių darbštumui ugdyti yra pedagogų pagalba visais atvejais, kai mokiniui pasidaro sunku. Dalykinė pagalba ir žmogiška šiluma gali padėti mokiniui išlaikyti pasitikėjimą savo jėgomis ir tinkamą aspiracijų lygį, garantuojantį jo produktyvų veiklumą. Tingėti dažnai skatina bloga draugystė, netikę veiklos partneriai.
Asmenybės vystymosi sunkumai
- Nekolektyviškumas.
- Etinio asmenybės vystymosi sunkumai, pasireiškiantys: nedarbštumu, nesąžiningumu, melu, vagystėmis, nepatikimumu, nepareigingumu, negarbingumu, palaidumu.
- Kultūrinio asmenybės vystymosi sunkumai, pasireiškiantys: nešvarumu, netvarkingumu, nemandagumu, netaktiškumu, nepunktualumu ir svetimo laiko negerbimu, nekultūringa kalba, vandalizmu, bastymusi.
- Psichinio asmenybės vystymosi sunkumai, pasireiškiantys: išmokimo ( atminties) trūkumais, supratimo ir mąstymo trūkumais, motyvacijos bei valios trūkumais, emocijų trūkumais.
Visais šiais sunkumų atvejais reikalinga vyresniųjų pagalba.
Pagalba vaikams, patiriantiems sunkumų
Atlikite vaiko pedagoginį - psichologinį įvertinimą, kuris padės išsiaiškinti silpno mokymosi priežastis. Rūpinantis mokyklos nelankymo ir nubyrėjimo iš mokyklos klausimais, svarbi moksleivių, ypač turinčių rizikos veiksnių, pamokų lankomumo apskaita - tikslus praleistų pamokų žymėjimas ne visi būna visose pamokose ir tą pačią dieną dėl įvairių priežasčių - nuo „ mokytoja išleido” iki savavališko n…
Slapukai ir jų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobiliojo prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Perėjimas į pagrindinę mokyklą ir su tuo susijęs nerimas
Perėjimas iš pradinės į pagrindinę mokyklą yra ryškus pokytis vaiko gyvenime, o pokyčius dažniausiai lydi nerimas. Dalis mokinių, baigę pradinę, fiziškai pereina į naują mokyklą. Tuomet būsimų penktokų nerimas susijęs su nauja aplinka, nauja tvarka, naujais mokytojais, naujais klasiokais (pavyzdžiui, ar bus su kuo draugauti, naujomis rutinomis (pavyzdžiui, kaip reikės išmokti naujų taisyklių). Jei mokiniai renkasi mokyklą, kuri organizuoja atranką į 5 klasę, tuomet papildomai dar kyla nerimas ir dėl stojamųjų egzaminų. Tokiu atveju, būsimi penktokai nerimauja dėl visko ir jų adaptacinis procesas gali užtrukti ilgiau. Kita situacija - kai, baigę pradinę, mokiniai tęsia mokslus toje pačioje mokykloje. Tokiu atveju būsimi penktokai dažniausiai nejaučia nerimo. Jiems viskas atrodo aišku ir jie nori daugiau laisvės. Mat, tikėtina, mokykloje bus mažiau kontrolės, kai jų nuolat nestebės klasės mokytojas. Praktika rodo, šiems mokiniams nerimas kyla jau prasidėjus naujiems mokslo metams, kuomet susiduriama su naujais mokytojais bei naujomis rutinomis.
Ką gali padaryti tėvai?
Pagrindinė tėvų užduotis - patarti, palaikyti ir ugdyti vaiko savarankiškumą. Tėvams derėtų pasikalbėti su vaikais ir išsiaiškinti, kas jiems kelia stresą ar nerimą. Sunkumus, su kuriais, tikėtina, susidurs būsimi penktokai, galima suskirstyti į kelias grupes: sunkumai, susiję su mokslais (atsiradę pažymiai, naujos mokymo sistemos, nesėkmės baimė, kitoks suteikiamų žinių lygis, tėvų lūkesčių nepatenkinimas ir kt.); psichologiniai sunkumai (vaikas jaučia baimę, vienišumą, nepasitiki savimi); socialiniai sunkumai (konfliktai, klasės draugų atstūmimas, patyčios ir kt.).
Jei vaikas nerimauja dėl būsimų mokslų, dar prieš prasidedant naujiems mokslo metams, tėvai kartu su vaiku turėtų daugiau pasidomėti būsima mokykla, jos tradicijomis, vidaus tvarka, kartu aptarti naujus dalykus ir rutinas. Svarbu vaikus mokyti savarankiškumo, laiko planavimo, informacijos tvarkymo įgūdžių, mokyti apmąstyti savo veiklas ir procesus - tai svarbi mokėjimo mokytis kompetencijos dalis ir tai palengvina adaptacijos procesą. Suaugusiesiems reikia nepamiršti pasidžiaugti vaiko sėkmėmis, net jeigu jos ir labai mažos. Kartu mokykite jį tinkamai reaguoti į nesėkmes, mažinkite klaidos reikšmingumą, paaiškinkite, kad viskas yra ištaisoma, kad klaidos - mūsų pamokos ir reikia kartoti procesą, kol pavyksta.
Didžiausia tėvų daroma klaida, mažinanti motyvaciją mokytis ir didinanti vaiko vidinį nerimą, - atžalos lyginimas su savimi ar broliais bei sesėmis. Nederėtų vaikui sakyti: „Man visada sunkiai sekėsi matematika, todėl ir tau prasčiau sekasi“. Tokios ir panašios frazės slopina vaiko domėjimąsi viena ar kita mokslo sritimi ir pateisina jo tinginystę. Nederėtų savo vaiko vadinti tinginiu ar kvailiu, nes triskart pavadinus jį tokiais žodžiais ketvirtą kartą vaikas pats tuo patikės. Beje, atstatyti prarastą savivertę nebus paprasta. Tėvai turėtų stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, nuolat pabrėždami, kad juo tiki. Pavyzdžiui, tai galima padaryti pasakant, jog „aš tikiu, kad tu sugebėsi išmokti šį eilėraštį ar atlikti šį darbą“ ir panašiomis frazėmis.
#
tags: #nerimas #ir #sunkumai #matematikoje