Nerimas ir Depresija: Simptomai, Priežastys ir Gydymo Būdai

Nerimas ir depresija yra dažnos psichikos sveikatos būklės, kurios gali paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą. Nors nerimas yra normali reakcija į stresą, nerimo sutrikimai ir depresija skiriasi nuo įprasto nervingumo ar liūdesio jausmo. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo ir depresijos simptomus, priežastis bei gydymo būdus.

Įvadas

Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą, o nedidelis nerimo lygis kartais netgi gali būti naudingas. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu arba pasikartojančiu ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis gali būti klasifikuojamas kaip nerimo sutrikimas. Depresija, kita vertus, yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, praradimo ar pykčio jausmu, trukdančiu kasdienei veiklai. Svarbu atpažinti šių būklių simptomus ir kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, kad būtų nustatytas veiksmingas gydymo planas.

Nerimo Sutrikimai: Simptomai ir Tipai

Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai, kurie tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Jie gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus, turėti įtakos darbo našumui, mokyklos darbams ir asmeniniams santykiams. Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimų tipų, įskaitant:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.

  • Pagrindiniai GNS požymiai:
    • Nuolatinis ir per didelis nerimavimas dėl įvairių kasdienių situacijų net ir tada, kai tam nėra akivaizdžios priežasties. Nerimo intensyvumas dažnai neatitinka realios situacijos.
    • Fizinis diskomfortas: raumenų įtampa (ypač pečių, kaklo, nugaros skausmai), nuovargis ir energijos stoka, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, galvos skausmai, skrandžio skausmai ar pykinimas.
    • Susikaupimo sunkumai: mintys dažnai „pabėga” į nerimastingus scenarijus, sunku priimti sprendimus dėl baimės padaryti klaidą.
    • Dirglumas ir emocinis jautrumas: maži dalykai gali sukelti stiprią reakciją ar pyktį, padidėjęs jautrumas kritikai ar nesėkmėms.
    • Miego sutrikimai: sunku užmigti ar dažnai prabundama naktį, mintys apie rūpesčius neleidžia atsipalaiduoti prieš miegą.
    • Vengimo elgesys: vengiama situacijų, kurios kelia nerimą (pvz., atidėliojami darbai, vengiama socialinių susitikimų ir kt.).
    • Jeigu šie simptomai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistą.
    • GNS poveikis kasdieniam gyvenimui:
      • Darbo ir mokymosi problemos dėl sunkumų susikoncentruoti dėl nerimą keliančių minčių, sumažėjęs produktyvumas. Taip pat šioje srityje gali kilti problemų sprendimų priėmimo baimė, atidėliojimas. Yra ir didesnis perdegimo pavojus.
      • Santykių problemos dėl dirglumo ir emocinio jautrumo, nes gali būti daugiau konfliktų. Artimuosius gali erzinti nuolatinis ir perdėtas galimų sunkumų akcentavimas. Dėl nerimo, baimės klysti gali būti vengiančio elgesio, kai vengiama socialinių situacijų, o bendravime vyrauja atsiribojimas.
      • Fizinės sveikatos problemos: nuolatinis raumenų įtempimas gali sukelti nugaros, pečių ar galvos skausmus. Būna virškinimo problemų, būdingi miego sutrikimai.
      • Nemaloni emocinė būsena: nuolatinė įtampa, didesnė rizika susirgti depresija, savivertės problemos. Dažnai lydi mintys, kad gyvenimas yra per daug sudėtingas ar nepakeliamas. Nuolatinis nerimas dėl ateities trukdo mėgautis dabartimi.
      • Apsunkinti kasdieniai sprendimai: net ir paprasti sprendimai (pvz., ką valgyti, ką apsirengti) gali atrodyti sudėtingi. Nerimą keliančių situacijų vengimas gali apriboti žmogaus gyvenimą.

• Panikos sutrikimas: Pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais.

  Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje

  • Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių.
  • Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
  • Pagrindiniai panikos sutrikimo požymiai:
    • 2 kartus per savaitę ar dažniau pasikartojantys panikos priepuoliai. Paprastai atrodo, jog tokie priepuoliai atsiranda staiga, be priežasties. Dažniausia tokio priepuolio išsivystymą lemia klaidinga katastrofinė fizinių simptomų interpretacija.
    • Dažniausiai pasireiškiantys fiziniai panikos priepuolio simptomai:
      • Širdies permušimai, greitas širdies plakimas ar širdies „daužymasis“
      • Prakaitavimas
      • Drebėjimas ar virpėjimas
      • Oro trūkumo ar dusinimo jausmas
      • Springimo pojūtis
      • Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
      • Pykinimas arba diskomfortas pilve
      • Galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas
      • Karščio ir šalčio bangos
      • Tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai
    • Psichologiniai panikos priepuolių simptomai: kontrolės praradimo baimė/baimė išprotėti, mirties baimė, nerealumo jausmas. Tai skiriasi nuo nerimavimo, nes nerimui būdingos mintys apie ateitį, o panikos priepuolio metu grėsmė suvokiama kaip dabartinė.
    • Nuolatinis nerimavimas, kad gali kilti naujas panikos priepuolis ir/arba kad nauji priepuoliai sukels gąsdinančias pasekmes. Būdingas padidėjęs dėmesys kūno signalams, perdėtas saugumo siekimas.
    • Vengimas situacijų, kurios gali sukelti panikos atakas, pvz. fizinio aktyvumo arba nepažįstamų vietų.
    • Kai žmogus vengia tam tikrų vietų, kuriose, atrodo, jog gali būti sunku pabėgti ar gauti pagalbą, gali išsivystyti agorafobija. Panikos sutrikimas dažnai būna kartu su agorafobija.
  • Panikos sutrikimo poveikis kasdieniam gyvenimui:
    • Dėl baimės patirti panikos ataką žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų ar situacijų (pvz., viešų vietų, transporto, žmonių susibūrimų), veiklų (intensyvesnio judėjimo, vandens procedūrų, pirčių, kitų veiklų, kurios gali sukelti pojūčius, kurių bijoma) . Todėl susiaurėja veiklos, laisvalaikis.
    • Panikos sutrikimas gali sumažinti pasitikėjimą savimi, pasitenkinimą gyvenimu, o jei progresuoja, gali išsivystyti depresijos epizodai.

• Specifinė fobija: Yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti.

  • Pagrindiniai specifinės fobijos požymiai:
    • Intensyvi baimė, kartais ir iki panikos priepuolių, susidūrus su baimę keliančiu objektu ar net galvojant apie jį. Baimė yra nekontroliuojama ir gali atrodyti perdėta, tačiau žmogus vis tiek negali jos suvaldyti.
    • Dažniausi baimės fiziniai simptomai:
      • Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas
      • Kvėpavimo sutrikimai, oro trūkumas
      • Galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas
      • Drebėjimas ar kūno tirpumas
      • Stiprus noras pabėgti iš situacijos
    • Vengimo elgesys: žmogus aktyviai vengia situacijų, kuriose gali susidurti su fobijos objektu (pvz., nevažiuoja liftu, neskrenda lėktuvais, vengia vizitų pas gydytojus, neina į mišką ir pan.).
    • Simptomai išlieka ilgiau nei 6 mėnesius.
    • Bijoti galima bet kokio objekto, reiškinio. Dažniausiai pasireiškiančios specifinės fobijos:
      • Aukščio baimė
      • Uždarų, ankštų, siaurų patalpų baimė
      • Gyvūnų ir vabzdžių baimė (šunų, vorų, bičių, gyvačių ir kt.)
      • Lėktuvo skrydžių baimė
      • Kraujo, injekcijų baimė
  • Specifinių fobijų poveikis kasdieniam gyvenimui:
    • Jei asmuo nesusiduria su baimę keliančiu objektu, tas objektas labai retas, fobija gali ir nedaryti ryškios įtakos kasdieniniam gyvenimui. Vis dėlto fobijos gali ir stipriau paveikti gyvenimą:
    • Vengiantis elgesys gali stipriai apriboti veiklas, žmogus gali vengti skrydžių, kelionių, naudojimosi liftu, ėjimo į renginius, buvimo gamtoje, gali laiku nesikreipti į gydytojus ir dėl to turėti pasekmių savo sveikatai. Kartais vengimo elgesys apriboja ir profesinius pasirinkimus, socialinį gyvenimą.
    • Patiriamas emocinis, fizinis diskomfortas, gali kilti save nuvertinančių minčių. Dažnai žmonės gėdijasi, jog negali suvaldyti savo baimės, nors paprastai supranta, kad baimė nelogiška.
    • Gali kilti pasekmių sveikatai: kartais išsivysto nemiga, virškinimo sutrikimai, raumenų įtampos problemos, galvos skausmai, o jei labai apribojamas gyvenimas dėl vengimo elgesio, didėja tikimybė vystytis depresijai.

• Agorafobija: Tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų.

  • Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.

• Socialinio nerimo sutrikimas: Tai intensyvi, nuolatinė baimė būti neigiamai įvertintam, sugėdintam ar atstumtam socialinėse situacijose. Žmogus bijo, kad atrodys kvailai, pasakys ar padarys kažką ne taip, todėl socialinės situacijos tampa dideliu stresu.

  • Pagrindiniai socialinio nerimo požymiai:
    • Intensyvi baimė socialinėse situacijose
    • Nerimas prieš viešus pasisakymus, susitikimus, pažintis su naujais žmonėmis.
    • Baimė atrodyti juokingai, nepatraukliai ar neadekvačiai elgtis.
    • Stipri savikritika ir nerimas dėl to, ką kiti galvoja.
    • Vengimo elgesys
    • Žmogus vengia situacijų, kuriose gali būti dėmesio centre.
    • Sunku kalbėti telefonu, lankytis renginiuose, eiti į parduotuvę, valgyti viešumoje.
    • Vengia susibūrimų, situacijų, kai tenka bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, žmonių grupėje, eiti į pasimatymus.
    • Atidėlioja ar vengia situacijų, kurios gali sukelti nerimą.
    • Socialinėse situacijose susižadina intensyvūs fiziniai ir psichologiniai nerimo simptomai:
      • Padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys
      • Karščio bangos, veido paraudimas
      • Sausumas burnoje, užsikirtęs balsas
      • Galvos svaigimas, pykinimas ar skrandžio skausmai
      • Sunkumas palaikyti akių kontaktą, nesaugumo jausmas
    • Nuolatinis nerimas dėl ateinančių socialinių situacijų („kas, jei pasakysiu kažką kvailo?“).
    • Po situacijos žmogus pergalvoja kiekvieną savo žodį ar veiksmą ir jaudinasi, kad padarė klaidą
    • Socialinių situacijų metu dėmesys koncentruojamas į savo elgesio, emocijų, išvaizdos sekimą, dažnai su aukštais reikalavimais sau, kyla kritiškų minčių apie save, todėl gali būti sunku susikaupti pokalbiui, įsigilinti į pokalbio temą, pašnekovą, atsiranda „tuščios galvos“ reiškinys.
  • Kaip socialinis nerimas veikia kasdienybę?
    • Sunku bendrauti su bendradarbiais, draugais, nepažįstamais žmonėmis. Dažnai šie žmonės vengia „paplepėjimų“ per pertraukėles, stengiasi būti lyg užsiėmę, o aplinkiniai dėl to gali juos matyti kaip „pasikėlusius“, nenorinčius bendrauti.
    • Trukdo siekti tikslų moksluose ir darbe (pvz., sunku pristatyti projektus, kalbėti susirinkimuose), todėl gali nukentėti darbo rezultatai, įvertinimai. Kartais dėl nerimo žmonės nenueina į pokalbius dėl darbo, nebaigia mokslų.
    • Trukdo užmegzti naujas pažintis ar romantiškus santykius.
    • Gali sukelti izoliaciją, vienišumą ir net depresiją.

• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios, nepageidaujamos mintys (obsesijos) ir pasikartojantys elgesio veiksmai, ritualai (kompulsijos), kuriuos asmuo atlieka siekdamas sumažinti nerimą, sukeltą šių minčių. Nors žmogus supranta, kad šios mintys ir veiksmai nėra logiški, jis dažnai negali jų kontroliuoti.

  • Pagrindiniai obsesinio-kompulsinio nerimo sutrikimo požymiai:

    Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime

    1. Kompulsijos (pasikartojantys veiksmai):

       • Pasikartojantys ritualiniai veiksmai, skirti sumažinti nerimą, kylantį dėl obsesijų (pvz., rankų plovimas, daiktų rūšiavimas, tikrinimas ar užrakinimas, per didelis įsitikinimas, kad „viskas yra gerai“).
       • Pasikartojantys elgesiai, tokie kaip skaitymas, skaičiavimas, tvarkymas ar rankų valymas tam tikru būdu, kad sumažintų baimę ar įsitikintų, kad niekas neįvyks.
       • Per didelis tikrinimas - nuolatinis tikrinimas, ar durys užrakintos, ar aparatai išjungti, nors nėra jokios tikros grėsmės.

    2. Obsesijos (įkyrios mintys):

       • Įkyrios mintys, vaizdiniai ar impulsai, kurie sukelia didelį nerimą ar diskomfortą (pvz., baimė užteršti save ar kitus, agresyvios mintys, mintys apie tvarką ir simetriją).

    3. Obsesijos ir kompulsijos užima nemažai laiko (bent 1 val per dieną) bei sukelia žymų distresą ir trukdo funkcionuoti. Gali būti būdingos tik obsesijos be kompulsijų, arba ir obsesijos, ir kompulsijos.

  • OKS poveikis kasdieniniam gyvenimui:

    • Laiko sąnaudos ir produktyvumo sumažėjimas:
      • Obsesinės mintys ir ritualai užima daug laiko, o tai gali žymiai sumažinti kasdienį produktyvumą.
      • Veiklos vėlavimas - dėl kompulsijų žmogus gali ilgai užtrukti atliekant net paprastas užduotis (pvz., vaikštant į darbą ar valant namus).
    • Socialinė izoliacija
      • Dėl nerimo ir nevalingų ritualų asmuo gali vengti socialinių situacijų.
      • Vengimas situacijų - jei žmogus bijo užteršti ar sukelti pavojų, jis gali vengti lankytis viešose vietose ar socializuotis su kitais.
    • Fiziniai ir psichiniai išsekimai:
      • Fiziniai simptomai - dėl per didelio rankų plovimo ar valymo gali atsirasti odos problemų, tačiau ritualai dažnai tęsiasi, nes asmuo jaučiasi, kad turi atlikti juos „teisingai“.
      • Psichinis išsekimas - nesugebėjimas sustoti atlikti ritualų gali sukelti didžiulį psichinį nuovargį, nerimą ir frustraciją.
    • Santykių problemos:
      • Artimieji gali nesuprasti, kodėl asmuo nuolat tikrina, plauna rankas ar rūšiuoja daiktus, o tai gali sukelti nesusipratimų ar santykių įtampą.
      • Pykčio protrūkiai - gali atsirasti, jei kiti asmenys nesupranta žmogaus poreikio atlikti ritualus.

• Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsivysto po traumuojančio įvykio. Tokie įvykiai gali apimti: smurtą (fizinį, seksualinį, psichologinį), sunkias nelaimes (avarijas, gamtines katastrofas), karinius veiksmus ir karo patirtis, stebimą artimo žmogaus netektį ar sunkų sužalojimą, sunkias ligas ar medicinines procedūras. Šis sutrikimas pasireiškia ilgalaikiais emocinio, kognityvinio ir fizinio atsako pokyčiais, net kai tiesioginė grėsmė jau seniai praėjo.

  Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?

  • Pagrindiniai PTSS požymiai:

    1. Traumuojančio įvykio prisiminimai ir išgyvenimai:

       • Pasikartojantys ir įkyrūs trauminio įvykio prisiminimai.
       • „Flashback“ - jausmas, kad įvykis vėl vyksta realiuoju laiku.
       • Naktiniai košmarai ir intensyvūs sapnai apie traumą.

    2. Vengimo elgesys:

       • Vengimas vietų, žmonių ar situacijų, kurios primena traumą.
       • Emocinis užsisklendimas, socialinė izoliacija.
       • Nenoras kalbėti ar galvoti apie įvykį.

    3. Emocinis nestabilumas ir neigiami pokyčiai nuotaikoje:

       • Nuolatinis nerimas, įtampa, baimė ar bejėgiškumo jausmas.
       • Jausmas, kad pasaulis yra pavojinga vieta.
       • Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
       • Sunkumai išreikšti teigiamas emocijas (meilę, džiaugsmą).

    4. Padidėjęs budrumas ir reaktyvumas:

       • Nuolatinė įtampa ir budrumas, net ir nesant jokios akivaizdžios grėsmės.
       • Lengvas išgąstis ir padidėjęs reaktyvumas į netikėtus garsus ar judesius.
       • Sunkumai susikaupti ir miego sutrikimai.

    5. Kognityviniai ir nuotaikos pokyčiai:

       • Neigiamos mintys apie save, kitus ir pasaulį.
       • Kaltės jausmas ir savęs kaltinimas dėl įvykusios traumos.
       • Sunkumai prisiminti svarbius trauminio įvykio aspektus.

    6. Fiziniai simptomai:

       • Raumenų įtampa, galvos skausmai, virškinimo problemos.
       • Padidėjęs širdies plakimas ir kraujospūdis.
       • Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.

    7. Elgesio pokyčiai:

       • Irzlumas, agresyvumas, impulsyvumas.
       • Rizikingas elgesys (pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais).
       • Savižudiškos mintys ar bandymai nusižudyti.

    8. Sunkumai santykiuose:

       • Sunkumai artimai bendrauti ir pasitikėti kitais.
       • Konfliktai su artimaisiais dėl emocinio nestabilumo ir vengimo elgesio.
       • Socialinė izoliacija ir vienišumas.

    9. PTSS poveikis kasdieniniam gyvenimui:

       • Darbo ir mokymosi problemos: sunkumai susikaupti, atminties problemos, sumažėjęs produktyvumas.
       • Santykių problemos: sunkumai artimai bendrauti, konfliktai su artimaisiais, socialinė izoliacija.
       • Fizinės sveikatos problemos: raumenų įtampa, galvos skausmai, virškinimo problemos, širdies ir kraujagyslių ligos.
       • Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimo sutrikimai, piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, savižudiškos mintys ar bandymai nusižudyti.

Depresija: Simptomai ir Priežastys

Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams. Ji gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei žmogaus veiklai. Ji taip pat gana dažna. Nors depresija ir sielvartas turi bendrų bruožų, depresija skiriasi nuo sielvarto, jaučiamo netekus mylimo žmogaus, arba liūdesio, jaučiamo po traumuojančio gyvenimo įvykio. Depresija paprastai susijusi su neapykanta sau arba savigarbos praradimu, o sielvartas paprastai to nedaro.

Depresijos Simptomai

Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme. Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš toliau išvardytų požymių ir simptomų depresija, gali būti, kad sergate depresija:

• Jaučiate liūdesį, nerimą ar „tuštumą”.
• Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas.
• Daug verkiate.
• Jaučiatės sutrikęs, susierzinęs arba piktas.
• Prarastas susidomėjimas pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės.
• Sumažėjusi energija arba nuovargis.
• Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
• Lėčiau judate arba kalbate.
• Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas.
• Apetito ar svorio pokyčiai.
• Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis).
• Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.

Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams.

• Vyrams gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:
  • Nuotaika, pavyzdžiui, pykčiu, agresyvumu, dirglumu, nerimu ar nerimastingumu.
  • Emocine savijauta, pavyzdžiui, tuštumos, liūdesio ar beviltiškumo jausmu.
  • Elgesiu, pvz., interesų praradimu, nebemėgstama mėgstama veikla, lengvu nuovargiu, mintimis apie savižudybę, besaikiu alkoholio vartojimu, narkotikų vartojimu arba įsitraukimu į rizikingą veiklą.
  • Seksualiniai interesai, pavyzdžiui, sumažėjęs lytinis potraukis arba nepakankamas seksualinis aktyvumas.
  • Pažintiniai gebėjimai, pavyzdžiui, nesugebėjimas susikaupti, sunkumai atliekant užduotis arba vėluojantys atsakymai pokalbių metu.
  • Miego režimas, pavyzdžiui, nemiga, neramus miegas, pernelyg didelis mieguistumas arba nemiegojimas visą naktį.
  • Fizinė savijauta, pavyzdžiui, nuovargis, skausmai, galvos skausmas arba virškinimo problemos.
• Moterims gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:
  • Nuotaika, pavyzdžiui, dirglumu.
  • Emocine savijauta, pavyzdžiui, liūdesiu ar tuštuma, nerimu ar beviltiškumu.
  • Elgesiu, pavyzdžiui, susidomėjimo veikla praradimu, pasitraukimu iš bendravimo ar mintimis apie savižudybę.
  • Pažintiniai gebėjimai, pavyzdžiui, mąstymas ar kalbėjimas lėčiau.
  • Miego režimas, pavyzdžiui, sunkumai miegoti visą naktį, ankstyvas prabudimas arba per ilgas miegas.
  • Fizinė savijauta, pavyzdžiui, sumažėjusi energija, didesnis nuovargis, apetito pokyčiai, svorio pokyčiai, skausmai, galvos skausmai ar padidėjęs mėšlungis.
• Vaikams gali pasireikšti simptomai, susiję su jų:
  • Nuotaika, pavyzdžiui, dirglumu, pykčiu, staigia nuotaikos kaita ar verksmu.
  • Emocine savijauta, pavyzdžiui, nekompetencijos jausmu (pvz., „nieko negaliu padaryti gerai”) arba neviltimi, verksmu ar intensyviu liūdesiu.
  • Elgesys, pavyzdžiui, patekimas į bėdą mokykloje arba atsisakymas eiti į mokyklą, draugų ar brolių ir seserų vengimas, mintys apie mirtį ar savižudybę arba savęs žalojimas.
  • Pažintiniai gebėjimai, pavyzdžiui, sunkumai susikaupti, prastėjantys mokymosi rezultatai arba pasikeitę pažymiai.
  • Miego įpročiai, pavyzdžiui, sunkumai miegoti arba per ilgas miegas.
  • Fizinė savijauta, pavyzdžiui, energijos praradimas, virškinimo problemos, apetito pokyčiai, svorio kritimas arba didėjimas.

Depresijos Priežastys

Yra kelios galimos depresijos priežastys. Jos gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

• Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
• Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
• Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
• Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
• Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
• Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
• Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
• Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.

#

tags: #nerimas #kartu #su #depresija