Menopauzė - natūralus moters gyvenimo etapas, kai organizmas pereina į kitą hormoninės veiklos fazę. Šis laikotarpis, dažnai vadinamas klimaksu, yra lydimas įvairių fizinių ir emocinių pokyčių. Nors tai natūralus procesas, daugelis moterų susiduria su iššūkiais, kurie gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei būklei, įskaitant nerimą. Menopauzės simptomai gali būti įvairūs ir kartais gana intensyvūs, tačiau turint tinkamų žinių ir kreipiantis pagalbos, šis laikotarpis gali būti lengvesnis.
Kas yra Menopauzė?
Menopauzė - tai laikotarpis, kai moters menstruacijos visiškai nutrūksta. Tai reiškia, kad organizmas nustoja gaminti kiaušialąstes ir sumažėja hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, kiekis. Menopauzės pradžia dažniausiai įvyksta tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau kiekvienos moters organizmas skirtingas, todėl kai kurios moterys gali patirti ją anksčiau arba vėliau. Vidutinis amžius, kai moterys patiria menopauzę, yra apie 50 metų, tačiau kai kurios moterys ją gali patirti jau nuo 40 metų, o kitos sulaukia 55 ar daugiau metų.
Menopauzės Etapai
Moters klimakterinis laikotarpis yra skirstomas į kelis etapus:
- Premenopauzinis arba perimenopauzinis laikotarpis: Jo metu menstruacijos tampa nereguliarios, kartojasi kas kelis mėnesius. Perimenopauzė yra pirmasis menopauzės etapas, kai moters organizmas pradeda ruoštis hormoniniams pokyčiams. Per šį laikotarpį menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus - menstruacijos tampa retesnės arba, priešingai, gali pasirodyti dažniau nei įprastai, taip pat keičiasi kraujavimo gausumas. Be to, moterys gali pajusti pirmuosius menopauzės simptomus, tokius kaip karščio bangos, nuotaikų svyravimai ir miego sutrikimai. Perimenopauzei būdingos nereguliarios mėnesinės ir svyruojantis estrogenų kiekis, dažnai su atsitiktiniu didelio ir mažo estrogenų kiekio simptomų mišiniu. Vieną savaitę gali skaudėti krūtis ir gausiai kraujuoti, o kitą - varginti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai arba nerimas. Nenuostabu, kad taip jaučiantis ne visada norisi lytinių santykių.
- Menopauzė: Laikotarpis, kai 12 mėnesių nėra menstruacijų. Kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių iš eilės, laikoma, kad ji pasiekė menopauzę. Tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, o hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, lygis organizme yra žymiai sumažėjęs.
- Postmenopauzė: Šis laikotarpis trunka visą likusį gyvenimą dingus menstruacijoms. Postmenopauzė - tai laikotarpis po menopauzės, kai menstruacijos nebegrįžta, o hormonų lygis organizme stabilizuojasi žemesniame lygyje.
Menopauzė yra hormoninis procesas, kuriam būdingas kiaušidžių veiklos išsekimas. Kiaušidėse nustoja gamintis estrogenai ir progesteronas, todėl nebevyksta ovuliacija, dėl ko nutrūksta ir menstruacijos. Hormoniniai svyravimai sukelia fizinius ir emocinius pokyčius, kurie gali turėti įtakos lytiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia seksualinio gyvenimo pabaigos.
Ankstyva Menopauzė
Ji gali prasidėti dar iki 40 metų amžiaus. Dažniausiai tai susiję su genetiniais veiksniais, autoimuninėmis ligomis ar chirurginėmis procedūromis. Ankstyva menopauzė gali sukelti papildomų sveikatos iššūkių.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Poveikis Fizinei ir Emocinei Sveikatai
Menopauzė turi reikšmingą poveikį tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Vienas pagrindinių poveikių yra kaulų tankio mažėjimas. Estrogenas atlieka svarbų vaidmenį palaikant kaulų stiprumą, todėl jo kiekio sumažėjimas gali lemti osteoporozės išsivystymą ir padidintą kaulų lūžių riziką. Be to, menopauzė turi įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai. Gali būti paveikta ir emocinė sveikata, nes hormoniniai svyravimai gali sukelti nuotaikos svyravimus, dirglumą, depresiją ar nerimą.
Dažniausi Menopauzės Simptomai
Menopauzė paveikia skirtingas kūno funkcijas ir sistemas, todėl jos simptomai gali būti įvairūs.
- Karščio bangos: Staigus šilumos pojūtis, kuris gali apimti veidą, kaklą ir viršutinę kūno dalį bei pasireikšti kartu su prakaitavimu ir širdies ritmo pagreitėjimu.
- Makšties sausumas: Gali sukelti diskomfortą ar net skausmą lytinių santykių metu. Dėl šios priežasties moterys dažnai susiduria su sumažėjusiu lytiniu potraukiu.
- Nuotaikų kaita: Depresija, nerimas, nuovargis, sumažėjusi motyvacija ir energijos stygius.
- Negausus ir savaime praeinantis kraujavimas: Tokiu atveju būtina apsilankyti pas ginekologą nuodugniam ištyrimui, nes vidutiniškai 10 proc. tokio kraujavimo atvejų sukelia gimdos kūno vėžys.
- Lytinio potraukio sumažėjimas ar išnykimas
- Sunkumai atsipalaiduojant intymiomis akimirkomis
- Makšties gleivinės atrofija
- Skausmingas lytinis aktas (dispareunija)
- Susijaudinimo sunkumai
- Anorgazmija
- Nemiga
Seksualinė Disfunkcija Menopauzės Metu
Seksualinė disfunkcija vyresniame amžiuje yra didelė problema. Apskaičiuota, kad moterų lytinės funkcijos sutrikimo po menopauzės paplitimas yra nuo 68 iki 86,5 proc. Menopauzės laikotarpiais dažniausiai patiriami šie simptomai: lytinio potraukio sumažėjimas ar išnykimas, sunkumai atsipalaiduojant intymiomis akimirkomis, makšties sausumas ir makšties gleivinės atrofija, skausmingas lytinis aktas (dispareunija), susijaudinimo sunkumai, anorgazmija. Įtakos gali turėti nemiga, nuotaikos pokyčiai, karščio pylimai, išvaizdos bei pasitikėjimo savimi pasikeitimas. Pokyčius lytiniame gyvenime taip pat lemia nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, šlapimo takų problemos, krūties vėžys, gimdos ar kiaušidžių pašalinimas, endokrinologinės ligos, skrandžio mažinimo operacijos, osteoartritas, depresija, rūkymas.
Moters lytinį potraukį (libido) veikia tiek estrogenai, tiek testosteronas. Estrogenus gamina kiaušidės, o testosteroną, nors ir nedideliais kiekiais, - kiaušidės ir antinkščiai. Menopauzės metu greitai ir ženkliai mažėja estrogenų gamyba, tuo tarpu testosterono gamyba mažėja iš lėto. Moterims, kurioms prieš menopauzę buvo pašalintos kiaušidės, dažnai dingsta libido. Remiantis medicinos literatūros duomenimis, tokioms moterims gali padėti pakaitinė hormonų terapija.
Lytinis potraukis taip pat mažėja sergant depresija, vartojant įvairius vaistus, pvz.: nuo padidinto kraujospūdžio, antidepresantus; sergant sunkiomis ligomis, kurios veikia kraujotaką ar nervų funkciją, pvz.: vėžiu, cukriniu diabetu, inkstų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, išsėtine skleroze, ir kt. Stresas darbe, atsakomybė šeimoje, rūpestis vaikais arba senstančiais tėvais - visa tai turi įtakos lytinio gyvenimo kokybei. Tokiais atvejais pagelbėti gali įvairios atpalaiduojančios praktikos.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Daugiau nei pusė moterų, esančių menopauzėje ir postmenopauzėje, skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais - dispareunija. Patirdamos stiprų skausmą, neretai jos iš viso atsisako turėti lytinius santykius. Šiais klimakteriniais laikotarpiais moters kūne vyksta keli procesai:
- Mažėjant estrogenų kiekiui plonėja makšties gleivinė, ir makšties sienelės tampa mažiau elastingos.
- Kinta normali makšties mikroflora, nes gleivinę dengiančio epitelio ląstelės vis mažiau sukaupia glikogeno.
- Natūralūs makšties „gyventojai“ - pieno rūgšties bakterijos - vis mažiau glikogeno paverčia pieno rūgštimi, dėl ko sumažėja vidinės makšties terpės rūgštingumas ir išskyros tampa šarminės.
- Susidarius palankioms sąlygoms daugintis patogeninėms bakterijoms ir grybeliams, makštyje labai sumažėja išskyrų, todėl makšties gleivinė tampa sausa ir trapi. Dėl visų šių veiksnių moterys jaučia makšties sausumą, niežulį, o kartais skausmą ar net deginimą.
Pats pirminis ir paprasčiausias būdas pagelbėti - naudoti pakankamą lubrikanto kiekį lytinių santykių metu arba vietinį estrogenų turintį preparatą: kremą, ovulę, žvakutę. Vis populiaresnės tampa hialurono rūgšties ar PRP injekcijos į makštį, kurių dėka atstatoma drėgmė ir makšties gleivinė pasidaro elastingesnė, pranyksta niežėjimas, skausmas. Jeigu skausmingų lytinių santykių priežastis yra makšties uždegimas, kerpligė ar psoriazė, moteriai skiriami antibiotikai ar hormonų turintys kremai, tepalai, PRP injekcijos.
Lytinio gyvenimo kokybę įtakoja ir skausmas, atsiradęs dėl nugaros, klubų problemų, gimdos slinkimas ir iškritimas, dirgliosios žarnos sindromas. Tokiu atveju turi būti gydomos pagrindinės priežastys. Jeigu skausmas santykių metu atsiranda dėl randų po operacijų, chemoterapijos ar švitinimo, rekomenduojama fizioterapija arba masažai.
Makšties sausumas yra labai dažnas reiškinys ir pasireiškia 70 proc. moterų po menopauzės. Neseniai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 8 000 moterų, metu nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustųjų patyrė makšties sausumą po menopauzės, o 41 proc. teigė, kad dėl to seksas tapo skausmingas. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad 25 proc. moterų po menopauzės prarado seksualinį pasitikėjimą ir kad tiek moterims, tiek jų partneriams buvo sunku apie tai kalbėti. Kaip anksčiau minėta, rekomenduojama vartoti lubrikantą, gelbsti vietiniai estrogenų turintys preparatai, hialurono rūgšties ar PRP injekcijos į makštį. Rekomenduojama vengti muilo, dušo želės, kremų, burbulinių vonių - visko, kas gali sukelti makšties dirginimą.
Moterų seksualinė disfunkcija yra daugialypė problema, jungianti biologinius, psichologinius ir tarpasmeninius veiksnius. Skatindami kalbėti apie šią problemą, padėsime daugeliui moterų ir pagerinsime jų gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
tags: #nerimas #klimakteriniame #laikotarpyje