Vaikų Elgesio Problemos: Priežastys, Valdymas ir Pagalba

Kiekvienam tėvui ar mamai yra tekę patirti gėdos jausmą dėl savo vaiko netinkamo elgesio. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko elgesio problemas, jų priežastis, valdymo strategijas ir galimus pagalbos būdus.

Ribų Nustatymas ir Namų Taisyklės

Norint efektyviai valdyti vaiko elgesį, svarbu nustatyti aiškias ribas ir taisykles. Pirmiausia, tėvai turėtų nusibrėžti ribas sau, suskirstydami vaiko netinkamą elgesį į tris kategorijas:

• Elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz., kitų mušimas, daiktų gadinimas).
• Elgesys, kurį kartais leisite (pvz., saldumynų valgymas prieš pietus).
• Elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz., vaikas nesusitvarko žaislų).

Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas, ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.

Sekantis žingsnis - susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei tokios taisyklės neegzistuoja, vaikas paprasčiausiai gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz., prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Kažin ar dvimetis ar trimetis yra pajėgus paklusniai vaikštinėti po prekybos centrą keletą valandų.

Vaiko Elgesio Tikslų Nustatymas

Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai, elgdamiesi netinkamai, bando pasiekti kelių dalykų:

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

• Siekia dėmesio.
• Nori valdžios.
• Siekia atkeršyti.
• Rodo nevykėliškumą.

Žinant, kokio tikslo siekia vaikas, galima jo poreikius patenkinti iki tol, kol jis pradės elgtis problematiškai. Tarkim, jei galvojate, jog vaikas savo elgesiu siekia Jūsų dėmesio, tai jam reikia skirti daugiau dėmesio. Jei vaikas nori pasiekti daugiau valdžios, tada galite jam leisti daugiau priimti savarankiškų sprendimų, t. y. rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų: pvz.: kurias iš šitų dviejų kelnes nori vilktis į mokyklą arba kuriuos namų darbus nori atlikti pirmiausiai - matematikos ar lietuvių. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau Jums priešinsis. Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Tarkim, vaikas vis kartoja aš nemoku, aš negaliu, man neišeis, o Jūs tokiose situacijose vis jį guodžiate ir siūlote savo pagalbą. Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.

Elgesio Priežastys ir Pasekmės

Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Sulauktos pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį, arba jį nutraukti, sumažinti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia.

Priežastis → Elgesys → Pasekmė

Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis ar kita lengvai pašalinama priežastis, bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai, nes kai vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas. Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia, tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.

Skatinimo Priemonės

Tai, kaip vaikas yra skatinimas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinamas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

Drausminimo Priemonės

Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.

Svarbu, prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku, kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinamas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: ,,Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo. Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.).

Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.:), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė. Naudoti retai. Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz.: sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka. Prieš paskiriant minutės pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės. Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Turi sėdėti, kol mes pasakome gana. Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame, kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame. Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę, vadinasi, tai neveikia.

Kada Kreiptis į Vaikų Psichologą?

Tiek mažo, tiek didelio žmogaus gyvenimas kasdien yra kupinas įvairiausių patyrimų - malonių, įkvepiančių, stebinančių ar trikdančių. Be džiugių akimirkų vaikui, tėvams ar šeimai kartais tenka susidurti su sunkumais, kuriems įveikti reikia vaikų psichologo pagalbos. Dažniausiai vaiko patiriamus sunkumus parodo pasikeitęs vaiko elgesys. Ne mažiau svarbūs ir pačių tėvų jausmai, kai kyla nerimas ar abejonės dėl savo vaiko emocinės būsenos. Kartais apie galimus vaiko sunkumus tėvams pasako susirūpinę kiti artimos aplinkos žmonės - darželio auklėtojai, mokytojai, šeimos draugai. Tėvai gali kreiptis į vaikų psichologą ne tik susidūrę su rimtais sunkumais, bet ir tiesiog norėdami pasitarti įvairiais vaikų ir paauglių auginimo ir auklėjimo klausimais, siekdami geriau suprasti savo vaiką, pagerinti santykius su juo, sužinoti, kaip reaguoti į vaiko elgesį tam tikrose situacijose, kaip konstruktyviai nustatyti leistino elgesio ribas ir įvairiais kitais klausimais tam, kad šeimoje visiems kartu gyventi būtų gera ir malonu.

Smurtas Prieš Vaikus

Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

• Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
• Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
• Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus, nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos), ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinami, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas, savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.

Praktika rodo, kad vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą - fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą į asocialią veiklą.

Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą.

Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą, arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą. Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką.

• Vaiko amžius.
• Vaiko genetinis pažeidžiamumas. Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš savo šeimos narių ar kitų suaugusių, juos prižiūrinčių žmonių. Tėvai/globėjai ar mokytojai dažnai nežino, kaip su jais bendrauti, kaip reaguoti į jų elgesį, kaip spręsti problemas, iškylančias dėl vaikų neįgalumo ar psichinių problemų. Tai sukelia stiprius jausmus: pyktį ar netgi neapykantą, dėl kurių gali pasireikšti ir smurtinis elgesys.
• Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas - kiek laiko ir kokiu dažnumu vyko prievarta ir/ar išnaudojimas. Bet kokia skriauda veikia vaiką, tačiau tyrimai rodo, kad ilgą laiką trunkantis ir pasikartojantis vaiko žalojimas sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes vaiko raidai ir funkcionavimui.
• Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas. Kasdieninė praktika ir moksliniai tyrimai patvirtina akivaizdžią koreliaciją tarp tam tikrų smurto rūšių, pvz., fizinės ir emocinės prievartos.
• Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
• Specialistų intervencijos pobūdis. Tinkama ir laiku specialistų suteikta pagalba padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes.

Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių. Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė.

• Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys. Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą.
• Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.

Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Ilgalaikės pasekmės - tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.

Kartais žala ir pasekmės lengvai pastebimos iš žalojantį elgesį patyrusių vaikų elgesio ir išvaizdos. Kai kurios vaiką žalojančio elgesio rūšys sukelia specifinę žalą, pavyzdžiui, dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys („supurtyti“ kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų), seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį, po patirto išprievartavimo ar matyto smurto tarp tėvų vaikams gali išsivystyti Potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Dažniausiai žalojančio elgesio ir žalos santykis būna ne toks specifiškas. Vaikui gali būti padaryta žala ir tada, kai tėvai sąmoningai neketina sužaloti vaiko, o kai kurie padariniai pasireiškia tik vėliau, pavyzdžiui, depresija dėl vaiko patirtos seksualinės prievartos, menka savivertė, empatijos stoka, nerimo sutrikimas dėl nuolatinės emocinės prievartos.

Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas, jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui. Kūdikiai ir maži vaikai, patiriantys žalojantį elgesį (nuolatinį piktą rėkimą, purtymą, atstūmimą, nepriežiūrą), linkę suformuoti dezorganizuotą prieraišumą.

Fiziniai sužalojimai yra tiesioginė fizinės prievartos ir/ar nepriežiūros pasekmė - kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, somatinės ligos ir pan. Kai kurie fiziniai sužalojimai turi ilgalaikes pasekmes, tokie kaip nepagydomi pakenkimai, sutrikdytas augimas, cerebrinis paralyžius. Ypatingai jautrūs bet kokiam žalojančio elgesiui yra kūdikiai, dažnai jų fizinė sveikata grėsmingai sutrikdoma dėl purtymo. Kūdikio purtymas (Supurtyto kūdikio sindromas) gali pažeisti galvos smegenis, sužaloti stuburą ir stuburo smegenis, sukelti aklumą ir/ar kurtumą, kalbos raidos sutrikimą, gali sukelti mirtį. Tokio smurto pasekmės gali būti mokymosi sunkumai, protinis atsilikimas ar cerebrinis paralyžius. Be to, taip žaloti kūdikiai dažnai niekada ateityje nepasiekia savo bendraamžių fizine bei psichine sveikatos lygio.

• Savivertė. Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supancio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais.
• Tarpasmeniniai santykiai. Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą. Santykiai su svarbiausiais žmonėmis, pagrįsti prievarta ir išnaudojimu, siaubu ir bejėgyste, išlieka visam gyvenimui kaip esminis santykių modelis, kuriame vaikas „gali pasirinkti“ būti „auka“ ar „smurtautoju“.
• Jausmų izoliacija - nuolatos traumuojami vaikai pasidaro „nejautrūs“ skausmui. „Susižeidę jie „nejaučia“ skausmo ir dažnai nesupranta, kad kitiems žmonėms gali skaudėti.
• Disociacija - „pabėgimas“ iš traumuojančios situacijos, psichologinis atsiskyrimas nuo įvykio.
• Išstūmimas - vaikai „pamiršta“ ištisus gyvenimo periodus ir įvykius.

Vaikai, augantys grėsmingose sąlygose, nuolat patiriantys fizinę ir emocinę prievartą, išmoksta, kad pasaulis yra grėsmingas, o suaugusieji yra tos grėsmės ir skausmo šaltinis. Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijimas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai turi rimtų elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia taip pat ir suaugusiojo gyvenime. Tai gali būti neadekvatus seksualinis elgesys - įsitraukimas į prostituciją, dažnas partnerių keitimas, seksualumo neigimas, lyties sumaištis, lytiškumo neigimas ir kt.

Prievarta ir nepriežiūra, patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį. Tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai, lyginant su kitomis vaiku grupėmis, yra kur kas žemesni.

• Potrauminis streso sutrikimas. Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip, lyg tai būtų įvykę ką tik. Psichikos sveikatos specialistai tokias užsitęsusias psichologines reakcijas vadina potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Staigūs pasikartojantys trauminio įvykio išgyvenimai gali būti iššaukti atsitiktinio vaizdo, garso ar kvapo. Šie ryškūs, nelaukti ir nepageidaujami atsiminimai verčia vaiką lyg dar kartą visa tai patirti.
• Depresija ir nerimo sutrikimai yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystės laikotarpiu.
• Savižudybės. Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudišką elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.
• Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla. Vaikai, dėl patirto žalojančio elgesio nuolatos jaučiantys įtampą, skausmą ir baimę, patys yra linkę agresyviai ir žiauriai elgtis su kitais žmonėmis. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys, susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio.

Vaiką žalojantis elgesys paveikia visus kasdienio funkcionavimo aspektus ir sutrikdo normalią vaiko raidą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą.

Penki Problemų Sprendimo Būdai

Žiniasklaidos pranešimuose apie vaikus, kurių elgesio problemos baigėsi tragiškai, dažnai keliamas klausimas, kodėl vaikui niekas nepadėjo. Štai 5 problemų sprendimo būdai, kuriuos reikėtų pradėti taikyti anksti, kol dar turite galimybę bendradarbiauti su mokytojais:

1. Tapkite savanoriu vaiko mokykloje. Jūs galite tapti tėvų komiteto nariu, organizuoti renginius ir ekskursijas, padėti bibliotekoje ar valgykloje. Tokia veikla atneš didelių dividendų: jūs susipažinsite su mokytojais ir administracija, o vaikas supras, kad mokyklą laikote svarbia vieta, kurioje norite būti. Be to, turėsite galimybę stebėti čia vykstančius dalykus - nuo vaikų elgesio iki mokytojų būsenos. Jei neturite laiko užsiimti savanoriška veikla, bent jau nepraleiskite tėvų susirinkimų ir mokyklos renginių. Jei mokyklos personalas žinos, kad esate aktyvus tėvas ar mama, jie bus labiau linkę tapti jūsų sąjungininkais, jei kils problemų.
2. Kai vaikas kalba, klausykite. Knygos „The Pressured Child“ autorius Michael Thompson rašo, kad vaikai, paklausti „Kaip sekėsi mokykloje?“, nėra linkę pasakyti tiesos, nes žino, kad tėvai nori girdėti tik gerus dalykus. Jis pataria tėvams pabandyti prisiminti, ką iš tiesų reiškia būti mokykloje (nepatogūs suolai, ankštos klasės, nemėgiami mokytojai, per lengvos ar per sunkios užduotys). Klauskite apie jausmus ir klausykite, ką jis ar ji sako. Neskubėkite nutraukti ir patapšnoti per nugarą. Jei vaikas turės žmogų, kuris jį išklauso ir neteisia, jo viduje nesikaups neigiami jausmai, kurie vėliau gali peraugti į pavojingą elgesį. Jei atidžiai klausysite, suvoksite, kokiais dar būdais galite palengvinti vaiko emocinę būseną.
3. Realistiškai vertinkite vaiko gebėjimus. Spaudimas, skatinimas ir dideli lūkesčiai kai kuriems vaikams padeda pasiekti geriausių rezultatų, bet kai kuriems tik sukelia nerimą ir depresiją. Ar norėtumėte turėti darbą, kur kasdien turėtumėte pateisinti visų lūkesčius, atlikti sudėtingiausias užduotis ir melstis, kad viskas baigsis gerai? Vaikai negali tiesiog „išeiti iš darbo“; jie negali reikalauti geresnių „darbo“ sąlygų, bet gali rasti įvairiausių būdų išreikšti savo pyktį ir neviltį. Vaiko mokslai gali būti jūsų prioritetas, bet nepamirškite ir jo emocinės būsenos.
4. Gerbkite mokytojų autoritetą. Kartais mums atrodo, kad kai kurie mokytojai ar kiti darbuotojai nėra verti mūsų pagarbos, o jų sprendimai yra abejotini. Būkite labai labai atsargūs, kad ši nuomonė nepersiduotų ir vaikui. Jums gali atrodyti, kad taip parodote vaikui, kad jūs visada būsite jo pusėje, kad suaugusieji irgi gali būti neteisūs ir kad vaikas turėtų save vertinti teigiamai net ir tuomet, kai kiti jį kritikuoja. Deja, žinutė, kurią gauna jūsų vaikas, iš tiesų yra tokia: galima negerbti mokytojų, jam negalioja taisyklės, jūs išsrėbsite jo privirtą košę. Toks požiūris tikrai sukels didelių problemų mokykloje ir už jos ribų. Jei jūs mokysite vaiką abejoti autoritetu, anksčiau ar vėliau jis suabejos ir jūsiškiu.
5. Pareikalaukite funkcinio elgesio įvertinimo. Jei mokytojas nuolat skundžiasi vaiko elgesiu - ir tikisi, kad jūs tai išspręsite - įtraukite jį į šią užduotį ir pareikalaukite funkcinio elgesio įvertinimo. Tokiu atveju mokytojas bus priverstas ne tik reaguoti į vaiko elgesį, bet ir jį apmąstyti. Jis turės išsiaiškinti blogo elgesio priežastis ir pasekmes, nustatyti, ko vaikas tokiu elgesiu siekia ir kas išprovokuoja tokius jo veiksmus. Jei vaikui pamokos atrodo per sunkios, išvarymas į koridorių ar nuvedimas pas direktorių gali atrodyti kaip apdovanojimas, o ne bausmė. Funkcinis elgesio įvertinimas ir elgesio intervencijos plano sudarymas yra bene geriausi būdai spręsti elgesio problemas. Jei mokytojas ar administracija atsisako tai daryti, jums gali tekti atlikti jų pačių elgesio įvertinimą.

Probleminis Elgesys

Probleminis elgesys yra veikla arba veiksmas, kuris kelia rūpestį arba problemą, nes nėra tinkamai socializuotas arba nesuderinamas su tam tikromis aplinkybėmis. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais ir įtraukti skirtingus elgesio tipus, nuo agresyvumo ir impulsyvumo iki atsisakymo bendrauti arba priklausomybės nuo tam tikrų medžiagų.

Vaiko Probleminio Elgesio Priežastys

Probleminio elgesio priežastys gali būti sudėtingos ir daugialypės. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių veiksnių, galinčių prisidėti prie problemingo elgesio, apima:

1. Psichologiniai veiksniai: Tai gali būti susiję su emociniais sutrikimais, kaip depresija, nerimo sutrikimai arba impulsyvus elgesys.
2. Socialiniai veiksniai: Probleminis elgesys gali būti atsakas į problemų šeimoje, mokykloje ar darbe, taip pat socialinę izoliaciją arba konfliktus su draugais ir šeima.
3. Fiziniai veiksniai: Kai kurie fiziniai sveikatos sutrikimai arba vaistai gali turėti poveikį elgesiui.
4. Priklausomybė: Alkoholis, narkotikai arba kitos priklausomybės gali skatinti problemišką elgesį.
5. Biologiniai veiksniai: Genetika gali taip pat turėti įtakos tam, kaip žmogus susidoroja su problemine elgsena.

#

tags: #vaiko #elgesys #kaip #zymeti