Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, kurią patiria kiekvienas. Tai susirūpinimo, dirglumo, baimės ar nuogąstavimo jausmas. Adekvatus nerimas, kylantis dėl aiškios priežasties, pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį, yra normalus ir netgi naudingas, nes skatina budrumą ir pasiruošimą. Tačiau, kai nerimas tampa patologinis, t. y. neturi aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas, trukdo kasdieniam gyvenimui ir virsta sutrikimu, būtina ieškoti pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo simptomus, ypatingą dėmesį skiriant nerimo pasireiškimui krūtinėje, priežastis ir būdus, kaip sau padėti ar padėti artimajam.
Nerimo Sutrikimai: Apžvalga
Patologinis nerimas gali pasireikšti įvairiais būdais. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, sukelti panikos priepuolius arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimai paveikia apie 20-25% žmonių ir gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Yra keletas pagrindinių nerimo sutrikimų tipų:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Pasireiškia nuolatiniu nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai, ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga.
- Panikos sutrikimas: Pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais.
- Socialinio nerimo sutrikimas (socialinė fobija): Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių socialinių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui, viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje.
- Specifinės fobijos: Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Tai pasikartojančios neracionalios, įkyrios ir nevaldomos mintys (obsesijos), kurios verčia jus atlikti specifinį, pasikartojantį elgesį (kompulsijas).
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Nerimas ir Krūtinės Simptomai
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nerimo simptomų yra diskomfortas krūtinėje. Tai gali pasireikšti įvairiais pojūčiais, įskaitant:
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje: Daugeliui žmonių tai kelia didelį nerimą, nes primena širdies problemų simptomus.
- Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas: Nerimo metu širdis gali plakti greičiau ir stipriau.
- Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti: Jausmas, kad trūksta oro, gali būti labai gąsdinantis.
Svarbu atsiminti, kad šie simptomai nebūtinai reiškia, kad turite širdies problemų. Tačiau, jei jaučiate stiprų skausmą krūtinėje, ypač jei jis plinta į kairę ranką, žandikaulį, kaklą ar nugarą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti miokardo infarkto požymiai.
Panikos Priepuoliai ir Krūtinės Skausmas
Panikos priepuoliai dažnai sukelia fizinius simptomus, kurie gali būti labai panašūs į širdies smūgio simptomus. Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
- Skausmas krūtinėje
- Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
- Drebulys
- Prakaitavimas
- Karščio pylimas ar šaltkrėtis
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Tirpimas, dilgčiojimas
- Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
- Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos
Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.
Nerimo Priežastys
Moksliniai tyrimai rodo, kad nerimo priežastys yra įvairios, daugiadimensinės ir sudėtingos. Tarp jų:
- Genetika ir paveldimumas: Tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimai gali būti paveldimi.
- Smegenų cheminė pusiausvyra: Nerimo priežastis gali būti tam tikros smegenų cheminės medžiagos, pvz., serotonino, noradrenalino ir GABA, disbalansas.
- Stresas ir traumos: Ilgalaikis ar stiprus stresas, pvz.
- Asmeninės ir socialinės patirtys.
- Sveikatos sutrikimai.
- Vaistai ir psichoaktyvios medžiagos.
- Traumuojantys įvykiai: Netektis, smurtas, avarijos ar kitos traumos gali palikti gilius pėdsakus.
- Lėtinės ligos.
- Vaistų šalutinis poveikis.
Kaip Sau Padėti Esant Nerimui
Yra daug būdų, kaip sau padėti, kai jaučiate nerimą. Štai keletas patarimų:
- Pagalba sau esant panikos priepuoliui:
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
- Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
- Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
- Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį:
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
- Bendri patarimai:
- Mokykitės atsipalaiduoti: Išbandykite įvairias relaksacijos technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar joga.
- Judėjimo terapija: Fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ar jogos praktika, gali padėti sumažinti stresą, padidina endorfinų (laimės hormonų) gamybą, pagerina miegą ir nuotaiką.
- Sveikatai palanki mityba: Mokslininkai ištyrė, kad tam tikri maisto produktai ir maisto grupės, pavyzdžiui, maisto produktai, turintys daug omega-3 riebalų rūgščių: žuvis, riešutai ir sėklos, yra naudingi nerimo mažinimui ir prevencijai ir gali padėti sumažinti depresijos simptomus.
- Sąmoningai kontroliuokite savo mintis: Nerimas dažnai kyla dėl perdėto susirūpinimo, o tai dažnai yra susiję su neigiamomis mintimis apie save, kitus ar ateitį. Būkite sąmoningi savo mintyse ir mokykitės keisti slegiančias mintis į malonias.
- Praktikuokite dėmesingumo meditaciją: Praktinis nerimo ir streso valdymo metodas, kuris remiasi sąmoningo dėmesio ir koncentracijos mokymusi.
- Padarykite tai, kas Jums patinka.
- Socialinė parama: Bendraukite su draugais ir šeima, lankykite savitarpio pagalbos grupes.
- Laikykitės kasdienės rutinos: Stabilus gyvenimo ritmas gali padėti sumažinti nerimą ir didinti psichinį stabilumą.
- Stebėkite savo kvėpavimą ir mėginkite jį raminti.
- Stenkitės gerai pailsėti: Miego trūkumas gali sukelti ar sustiprinti nerimą.
- Atsitraukite nuo socialinių tinklų ir žiniasklaidos: Jie gali padidinti nerimą ir stresą.
- Išbandykite Hancen sunkią antklodę: Jos sukuriama svorio galia mažina streso hormono (kortizolio) bei didina laimės (serotonino) ir miego (melatonino) hormonų išsiskyrimą organizme, tad padeda lengviau nurimti bei atsipalaiduoti.
Kaip Padėti Artimajam, Patiriančiam Nerimą
- Būkite supratingi ir palaikantys: Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
- Skatinkite kreiptis į specialistą: Nerimo sutrikimai yra gydomi, o profesionali pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
- Padėkite jam laikytis gydymo plano: Jei artimasis vartoja vaistus ar lanko terapiją, palaikykite jį ir padėkite laikytis nurodymų.
- Naudokite dėmesio atitraukimo technikas: Pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
- Būkite kantrus: Nerimo įveikimas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriam ir palaikančiam.
Kada Kreiptis į Gydytoją
Jei nerimas tampa sunkus ir daro įtaką kasdieninio gyvenimo kokybei, verta kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichoterapeutą. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jaučiate stiprų skausmą krūtinėje, ypač jei jis plinta į kairę ranką, žandikaulį, kaklą ar nugarą.
- Turite sunkumų kvėpuoti.
- Jaučiate galvos svaigimą ar alpimą.
- Nerimas trukdo jums dirbti, mokytis ar bendrauti su kitais žmonėmis.
- Jaučiate, kad negalite susitvarkyti su savo nerimu savarankiškai.
Gydymo Būdai
Nerimo sutrikimai yra gydomi įvairiais būdais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių būdų gydyti nerimo sutrikimus.
- Vaistai: Gydytojas gali paskirti vaistų, tokių kaip antidepresantai ar anksiolitikai, kad padėtų sumažinti nerimo simptomus.
- Kiti gydymo būdai: Taip pat gali būti naudingos alternatyvios terapijos, tokios kaip akupunktūra, masažas ar aromaterapija.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
tags: #nerimas #krutineje #atsiliepimai