Alfredo Adlerio individualioji psichologija - tai psichologinė teorija ir psichoterapijos kryptis, kuri pabrėžia individo unikalumą, jo siekį įveikti menkavertiškumo jausmą ir siekti pranašumo, taip pat socialinio konteksto svarbą asmenybės formavimuisi. Nors A. Adleris dažnai minimas kaip Z. Froido mokinys, jis pats save laikė greičiau Z. Froido kritišku bendradarbiu ir naujos psichologinės teorijos autoriumi. Ši teorija, nors ir mažiau žinoma Lietuvoje nei kitos giluminės psichologijos teorijos, yra svarbi norint suprasti žmogaus elgesį ir motyvaciją.
Alfredo Adlerio Gyvenimas ir Darbai
Alfredas Adleris gimė 1870 m. vasario 7 d. Jo profesinė karjera prasidėjo nuo straipsnių darbininkų laikraštyje 1897 m. Jis dalyvavo tarptautiniame gydytojų kongrese Maskvoje. 1903 m. A. Adleris pirmą kartą susitiko su Z. Froidu Vienoje, kur abu tuo metu dirbo. A. Adleris žavėjosi Z. Froido atradimais, tačiau turėjo savo požiūrį į žmogaus psichikos reiškinius. Tai paskatino juos diskutuoti, o vėliau - A. Adleriui atsiskyrus nuo Z. Froido 1911 m. ir išstojus iš psichoanalizės draugijos.
1912 m. A. Adleris pradėjo leisti savo draugijos laikraštį. Vėliau išleido brošiūrą "Kita pusė" (1919 m.) ir knygą "Individualiosios psichologijos praktika ir teorija" (1920 m.). A. Adleris aktyviai dalyvavo tarptautiniuose individualiosios psichologijos kongresuose Diuseldorfe (1926 m.) ir Vienoje (1927 m.). 1930 m., minint 60-metį, jam suteiktas Vienos garbės piliečio vardas. Tais pačiais metais vyko penktasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. A. Adleris parašė knygas "Sunkiai auklėjamo vaiko siela", "Vaikų mokymas", "Gyvenimo stilius", "Homoseksualumo problema". 1932 m. jis organizavo individualiosios psichologijos vasaros mokyklas Zemeringe ir Vienoje. 1933 m., pasikeitus valdžiai Vokietijoje, A. Adlerio knygos pateko į draudžiamų knygų sąrašą. Alfredas Adleris mirė 1937 m. gegužės 28 d.
Pagrindiniai Individualiosios Psichologijos Principai
A. Adlerio sukurta individualiosios psichologijos teorija pabrėžia kelis pagrindinius principus:
- Žmogaus socialumas: žmogus yra sociali būtybė, kuriai svarbu priklausyti grupei ir jaustis joje vertingu.
- Visybiškumas: asmenybė yra nedaloma ir vientisa, sąmonė ir pasąmonė veikia viena kryptimi - siekia išsaugoti vertės jausmą.
- Tikslingumas: žmogaus elgesys yra orientuotas į tikslą, kuris dažnai nėra sąmoningas.
Šie principai yra pagrindas visoms A. Adlerio idėjoms, ar tai būtų kalbama apie privačią logiką ar sveiką protą, menkavertiškumą ar padrąsinimą, šeimos sandarą ar gyvenimo uždavinius.
Taip pat skaitykite: Asmenybės visuma
Menkavertiškumo Jausmas ir Pranašumo Siekimas
Vienas iš svarbiausių individualiosios psichologijos konceptų yra menkavertiškumo jausmas. A. Adleris teigė, kad kiekvienas žmogus jaučia menkavertiškumą, nes būdamas vaikas yra mažas ir priklausomas nuo suaugusiųjų. Šis jausmas nėra silpnumo ar nenormalumo požymis, bet veikiau varomoji jėga, motyvuojanti augti, siekti ir tobulėti.
Menkavertiškumo jausmas skatina pranašumo siekimą. A. Adlerio supratimu, pranašumas nereiškia dominavimo ar arogancijos. Tai greičiau tobulumo siekimas, judėjimas aukštyn, link išbaigtumo. Viskas, ką mes darome, yra nukreipta į tobulumo siekimą, kuris mus motyvuoja visada.
Gyvenimo Stilius
A. Adleris įvedė gyvenimo stiliaus sąvoką, kuri apibūdina unikalų individo elgesio, įpročių ir savybių rinkinį, naudojamą siekiant tikslo. Gyvenimo stilius susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, veikiamas socialinių sąveikų, ypač šeimos aplinkos. Jis yra įtakojamas žmogaus gimimo eiliškumo ir tėvų-vaiko santykių pobūdžio. Tačiau nors gyvenimo stilių ir stipriai įtakoja ankstyvieji vaikystės metai, tačiau jį kuria ir pats žmogus, kuris nėra tik pasyvi vaikystės patyrimo auka.
A. Adleris išskyrė kelis gyvenimo stilius:
- Dominavimo stilius: žmonės linkę į dominavimą ir valdymą, turintys mažai socialinio intereso.
- Gavimo stilius: žmonės tikisi, kad kiti pasirūpins jais ir patenkins jų poreikius.
- Vengimo stilius: žmonės vengia susidurti su gyvenimo problemomis.
- Socialiai naudingas stilius: žmonės sugeba bendradarbiauti su kitais ir suderinti savo poreikius su kitų poreikiais.
Socialinis Interesas
Socialinis interesas yra dar vienas svarbus individualiosios psichologijos konceptas. A. Adleris teigė, kad žmogus yra socialus iš prigimties ir turi įgimtą poreikį priklausyti bendruomenei ir prisidėti prie jos gerovės. Socialinis interesas yra glaudžiai susijęs su psichologine gerove - žmogus, kuris jaučiasi priklausantis grupei ir jaučia, kad gali būti naudingas, jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi.
Taip pat skaitykite: Adlerio teorija apie individualumą
A. Adleris pabrėžė, kad socialinis interesas yra įgimta potencija, kurią reikia sąmoningai ugdyti. Socialinio intereso vystymuisi ypač svarbus motinos vaidmuo, nes ji savo elgesiu gali skatinti ir vystyti socialinį interesą arba gali iškreipti ir stabdyti jo vystymąsi.
Šeimos Konsteliacijos Įtaka
A. Adleris laikė brolių ir seserų santykius labai reikšmingais. Jis atkreipė dėmesį į giminių eiliškumą ir pripažino, kad kiekvienas vaikas šeimoje užima ypatingą padėtį, kuri suformuoja jo vystymosi perspektyvą. Nors broliai ir seserys turi tuos pačius tėvus ir gyvena tuose pačiuose namuose, jų socialinė aplinka nėra tapati. Su kiekvienu vaiku keičiasi tėvų požiūriai į vaiką, kas kiekvienam vaikui sukuria vis skirtingas socialines sąlygas.
- Pirmasis vaikas: dažnai gauna daug tėvų dėmesio, tačiau gali patirti šoką, kai gimsta antras vaikas.
- Antrasis vaikas: auga pirmojo šešėlyje, tačiau gali būti labiau motyvuotas varžytis ir tobulėti.
- Jauniausias vaikas: dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku, tačiau gali būti lepinamas ir neišmokti savarankiškumo.
- Vienintelis vaikas: visą laiką yra šeimos dėmesio centre, tačiau gali patirti sunkumų, kai susiduria su išoriniu pasauliu.
Svarbu paminėti, kad gimimo eiliškumas nėra žmogaus charakterį nulemiantis veiksnys. Tai veikiau tikimybė vaikui įgyti vienokį ar kitokį specifinį patyrimą.
Individualiosios Psichologijos Taikymas
Alfredo Adlerio individualioji psichologija yra taikoma įvairiose srityse, įskaitant:
- Psichoterapija: padeda žmonėms suprasti savo gyvenimo stilių, įveikti menkavertiškumo jausmą ir siekti pranašumo socialiai naudingu būdu.
- Vaikų auklėjimas: padeda tėvams suprasti vaikų elgesį ir auklėti juos taip, kad jie jaustųsi vertingi ir priklausantys.
- Švietimas: padeda mokytojams suprasti mokinių elgesį ir sukurti klasėje aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi vertingas.
- Organizacijų valdymas: padeda vadovams suprasti darbuotojų motyvaciją ir sukurti darbo aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertingas ir priklausantis.
Adlerietiškas Psichologinis Konsultavimas
Pagrindinis adlerietiško konsultavimo principas - padėti žmogui atskleisti ir pačiam pamatyti savo gyvenimo stilių. Esminis adlerietiško konsultavimo, terapijos aspektas yra lygiavertiškumas. Konsultantas nėra ekspertas, nes tik pats žmogus gali geriausiai save pažinti ir suprasti. Bet konsultantas gali padėti jam tai pamatyti, būti veidrodžiu, liudytoju ir pan.
Taip pat skaitykite: Žmogaus slapti tikslai
Kalbant apie konsultavimo metodus, vienas jų - šeimos konsteliacija. Tai - šeimos sudėties, gimimų eiliškumo įtaka asmenybės formavimuisi. Pastebėta, kad skirtingų šeimų vaikai tose pačiose pozicijose dažnai turi panašias patirtis. Taip pat yra ne tik biologinis gimimų eiliškumas, bet ir psichologinis. Kitas adlerietiško konsultavimo metodas - tai ankstyvųjų prisiminimų. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad mūsų smegenyse yra užfiksuota visa, ką mes esame patyrę, tačiau ne viską atsimename sąmoningai. A. Adleris iškėlė mintį, kad mes atsimename tai, kas atitinka mūsų turimą gyvenimo stilių, kas jį palaiko. Todėl per konsultavimo ir terapijos procesą tie atsiminimai gali keistis.
Konsultuojant gali būti naudojami ir tokie metodai kaip vardo istorija - ką apie jį žinai, kaip jį gavai. Taip pat - pasaka, istorija, eilėraštis ar filmukas, labiausiai patikęs vaikystėje. Nes juose visada atsispindi žmogaus gyvenimo stilius. Adlerietiškame konsultavime labai svarbus kliento padrąsinimas, kad jis gali, geba pats, ir konsultanto neprisiėmimas atsakomybės už klientą.
Adlerietiškas Vaikų Auklėjimas
A. Adleris daug dėmesio skyrė vaikų auklėjimo problematikai bei tėvų švietimui. A. Adleris išskyrė du pagrindinius netinkamo auklėjimo aspektus - lepinimą ir nepriežiūrą. Nes tiek vienu, tiek kitu atveju formuojasi menkavertiškumas. Kalbėdami apie auklėjimą adleriečiai išskiria tris paradigmas:
- "Daryk ką nori" - tai tarsi visiškas vaikų "paleidimas".
- Autokratiškas auklėjimas su fizinėmis bausmėmis, emociniu smurtu.
- Autoritetinis, demokratiškas auklėjimas, kai vaikams suteikiama laisvė suaugusiojo nustatytose ribose.
Čia labai svarbu pagarba vaikui, jo išklausymas, matymas, poreikių tenkinimas, tačiau, kaip minėta, tėvų nustatytose ribose. Ir tėvai jas turėtų išlaikyti. Taip pat adlerietiškame auklėjime labai svarbus padrąsinimas. Tačiau padrąsinimas skiriasi nuo paskatinimo ar pagyrimo. Čia vertinamas ne rezultatas, o pastanga, tai, kad tu stengiesi, ir nors tau nepasisekė, pasiseks kitą kartą. Taip pat adlerietiškame auklėjime labai svarbu logiškų ir natūralių pasekmių metodas. Kai tėvai turi nesikišti ir leisti vaikams patirti jų elgesio pasekmes, kad šie suprastų, kaip jų elgesys susijęs su jomis.
Individualiosios Psichologijos Aktualumas
Alfredo Adlerio individualioji psichologija išlieka aktuali ir šiandien. Jos principai padeda suprasti žmogaus elgesį ir motyvaciją, taip pat sukurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi vertingas ir priklausantis. A. Adlerio idėjos yra ypač svarbios šiuolaikinėje visuomenėje, kuriojeIndividualiosios psichologijos institutas Lietuvoje siekia skleisti A. Adlerio idėjas ir teikti mokymus, padedančius žmonėms geriau suprasti save ir kitus.
tags: #individualioji #psichologija #adler