Nerimas - tai būsena, kurią patiria daugelis žmonių. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir didelis informacijos srautas gali sukelti nerimą ir kitus psichologinius sutrikimus. Laimei, yra įvairių būdų, kaip įveikti nerimą, įskaitant natūralius metodus, tokius kaip litoterapija (gydymas akmenimis), akupunktūra ir sanatorinis gydymas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip natūralūs akmenys ir kitos natūralios priemonės gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą.
Holistinis gydymo požiūris
Gydymas mistiniame ir dvasiniame kontekste apima ne tik fizinį kūną, bet ir visus žmogaus sluoksnius: protinį, emocinį bei dvasinį. Šioje srityje akcentuojama kūno atsigavimas nuo ligų ir sužeidimų. Emocinis gydymas apima gilių emocinių traumų ar blokadų išsprendimą. Kai protas apsunkintas streso, nerimo ar užsitęsusių negatyvių minčių, svarbu išmokti pertvarkyti mąstymo modelius. Dvasinis gydymas sutelkia dėmesį į žmogaus ryšį su savo vidine esme ar aukštesne jėga. Tai gali būti dvasinių krizių įveikimas, gilesnio tikslo atradimas ar vienybės su visata pajautimas. Remiantis mintimi, kad kūną supa ir persmelkia energetinis laukas, čia pasitelkiamos metodikos, pvz., akupunktūra, čakrų subalansavimas, kristalų terapija.
Gydūno Lino atstatymas: Tai holistinis principas, kuriame dvasinis gydytojas padeda individui atstatyti ryšį su savo aukštesniąja esybe. Kai šis ryšys sustiprėja, keičiasi tiek psichologinė būsena, tiek kūno sveikata, atsiranda naujas pasitikėjimas savimi. Išlaisvinti nuo įsisenėjusių neigiamų emocijų žmonės dažnai patiria atgimstantį džiaugsmą ir įkvėpimą.
Litoterapija: gydomoji akmenų galia
Litoterapija - tai vienas alternatyvių ir netradicinių medicinos būdų, kurio metu gydymui naudojami gydomieji akmenys bei kristalai. Šis medicininis metodas yra grindžiamas sąvokų visuma ir istorija apie gydomuosius mineralus, akmenis bei jų savybes. Litoterapijos sąvoka yra be galo plati. Ji apima įvairiapusišką natūralių mineralų bei akmenų pasitelkimą žmogaus kūnui ar sąmonei. Šiai terapijai gali būti naudojami ne tik prabangūs akmenys, tokie kaip mineralai, kristalai, brangakmeniai, bet taip pat ir molis, dumblas, uolienos bei kt. Į litoterapiją įeina metaloterapija, krištoloterapija, mineraloterapija, chemoterapija, astromineralogija, įvairios terapijos, gydymai bei masažai pasitelkiant akmenis, molį, druskas ar kristalus.
Litoterapija nėra cheminis gydymas. Tai - energetinis-psichoterapinis akmenų poveikis žmogaus organizmui, siekiant teigiamų rezultatų. Pasak litoterapijos šalininkų, kiekvienas akmuo turi žmogaus psichinę bei fizinę būseną veikiančių galių. Šios akmenų savybės naudojamos nuo labai senų laikų - jau tūkstančius metų litoterapijos metodai buvo taikomi įvairiose šalyse. Akmens gydymo galia senovės civilizacijoms buvo itin plačiai žinoma ir populiari. Spėjama, jog akmenimis gydėsi senovės egiptiečiai. Indėnai akmenis naudojo ne tik gydymui, bet ir ritualų ar ceremonijų metu, jogai - apsaugai nuo neigiamų laukų, blogos energijos spinduliavimo, „blogos akies“ ar nužiūrėjimo bei auros sutvirtinimui.
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
Pirmiausia, kristalai veikia žmogaus mentalitetą, dvasinį kūną, dažnai vadinamą pasąmone. Šis žmogaus kūnas yra sudarytas iš energetinių geometrinių figūrų - singonijų. Genialus, super sąmoningas žmogus savyje turi visas nepažeistas ir puikiai išvystytas geometrines figūras: amorfinę, trigoninę, rombinę, heksagoninę, tetrogradinę, kubinę, triklininę ir monoklininę.
Akmenys, padedantys įveikti nerimą
- Ametistas: Ametistas turi stiprią gydomąją galią, transformuoja neigiamą energiją į teigiamą energiją bei užpildo meile.
- Lazuritas: Lazuritas laikomas sėkmės, klestėjimo ir laimės akmeniu. Šis mineralas ypač veiksmingas gydant depresiją, nemigą, perdėtą jautrumą arba jo trūkumą, taip pat nuotaikos pokyčius.
- Akvamarinas: Akvamarinas padeda įveikti emocinę sumaištį, įžvelgti gilią prasmę kasdienėse situacijose ir būti mažiau kritiškais savo ir kitų atžvilgiu.
- Agatas: Agatas yra sėkmės, laimės, meilės ir materialinės gerovės šaltinis bei dvasinių žaizdų gydytojas. Jis padeda iš naujo atrasti prarastus ar apleistus talentus, suteikia ramybę ir harmoniją, skatina pripažinti savo klaidas ir baimes, padeda pasiekti tikslą. Baltasis agatas puikiai tinka bet kokio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kuriems sunku priimti save, kurie vaikystėje nepatyrė meilės ar šilumos. Rausvasis agatas pyktį ir neigiamą energiją pakeičia teigiamais, padeda rasti sprendimus asmeninėse situacijose ar iššūkiuose. Jis suteikia vidinę jėgą augančiam pasitikėjimui savimi ir perėjimui į raminančią, teigiamą būseną.
- Mėnulio akmuo: Mėnulio akmuo sustiprina meilės jausmą ir suteikia ramybę bei harmoniją. Jis suteikia galios moteriškumui bei intuicijai, prideda švelnumo bei gyvenimo džiaugsmo, padeda geriau suprasti pasąmonės pasaulį. Šis grynas akmuo atveria širdies lobius: jis padeda klausytis sielos, įveikti stresą ir išorinį spaudimą.
- Morganitas: Morganitas skatina kantrybę, pagarbą gyvenimui ir viskam, kas gyva, bei stabilizuoja emocinį lauką, aktyvindamas ir suteikdamas energijos mintims apie meilę. Šis nuostabus akmuo padeda protui valdyti emocijas, sustiprina ir paskatina ryžtą bei valią siekiant pasirinkto tikslo.
- Arbūzinis turmalinas: Arbūzinis turmalinas intensyviai skleidžia energiją, padeda atsikratyti baimių ir liūdesio, skatina koncentraciją bei padeda daugiau bendrauti su žmonėmis.
- Tigro akis: Tigro akis suteikia šilumos, aiškumo ir saugumo jausmą bei padeda rasti pusiausvyrą tarp proto ir širdies. Jis tarsi dvasinis kompasas, vedantis šviesos link.
- Sodalitas: Sodalitas - pabudimo akmuo. Jis atneša kūrybiškumo sprogimą ir padeda išreikšti jausmą žodžiais.
- Sandalmedis: Šio medžio gaminiai buvo puikūs meditacijos palydovai tūkstančius metų. Sandalmedis suteikia ramybės ir skatina dieviškas mintis, skatina gilų atsipalaidavimą bei jausmingumą.
- Baltijos gintaras: Baltijos gintaras yra vienas geidžiamiausių natūralių akmenų pasaulyje. Tai tikras gamtos lobis: gintaras yra suakmenėjusi 50 milijonų metų senumo medžio derva, dažniausiai randama Baltijos jūros regione. Gintaras pasižymi nepaprastai stipriomis terapinėmis savybėmis. Gintaras turi žmogaus dvasią palaikančių bei sustiprinančių savybių, yra itin galingas įrankis teigiamai energijai išlaikyti, audinių regeneracijai didinti ir energijos srautui Saulės rezginio bei Sakralinėje čakroje suaktyvinti nuo pat pirmųjų dienų. Gintaras yra natūralus gydomasis akmuo, efektyviai malšinantis depresiją ir stresą, suteikiantis sėkmės ir ramybės bei didinantis pasitikėjimą savimi.
- Obsidianas: Obsidianas - tai akmuo tiems, kurie pasirengę susitikti su savimi. Tai akmuo tiems, kurie viską išgyvena giliai. Jautrumas - jų stiprybė, bet kartais ir našta.
- Labradoras: Labradoras - tai akmuo pasitikėjimui savimi ir savo intuicija. Subtilus, švelnus, bet tvirtas.
Kaip naudoti akmenis nerimui mažinti
- Laikykite akmenį delne: Laikydami akmenį delne, sutelkite dėmesį į jo energiją ir leiskite jam nuraminti jūsų mintis.
- Medituokite su akmeniu: Meditacijos metu laikykite akmenį rankoje arba padėkite jį šalia savęs.
- Nešiokite akmenį su savimi: Nešiodami akmenį su savimi, galite jausti jo teigiamą poveikį visą dieną.
- Padėkite akmenį po pagalve: Padėkite akmenį po pagalve, kad naktį jis padėtų jums atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą.
- Naudokite akmenis ritualuose: Akmenys gali būti naudojami ritualuose, skirtuose nerimui mažinti ir ramybei skatinti.
Akupunktūra: energijos srautų harmonizavimas
Gydymas akupunktūra yra taikomas siekiant išvengti tam tikrų ligų, išgydyti įvairus naujai atsiradusius ar įsisenėjusius sutrikimus. Tradicinis Azijos šalių gyventojų ryšys su gamta visiškai kitoks nei vakariečių: jie savo gyvenimo ritmą stengiasi harmoningai derinti prie gamtos. Toks požiūris akcentuoja sąsajas su gamta, o vakariečiai pabrėžia skirtumus, miestietišką gyvenimo tempą ir technologijų svarbą. Daugeliui europiečių būdinga paprastus dalykus paversti sudėtingais, o azijiečiai stengiasi sudėtingus dalykus supaprastinti. Jie mokosi „gyventi šypsodamiesi”, t. y. Šiomis dienomis labiau įprasta skintis kelią alkinėmis nei gyventi paprastą ir kuklų gyvenimą, būti tolerantiškiems ir geriems. Konkurencigas požiūris į gyvenimą yra netinkamas, rodo tai, jog nors sukuriama materialinė gerovė ir didžiulis komfortas, vis daugėja žmonių, turinčių rimtų psichologinių problemų, o pasitenkinimas ir saviraiška tapo itin reti. Jeigu norime suprasti kinų gydymo metodus, turime žvelgti į rytų pasaulėžiūrą su pagarba, pasitikėjimu, be išankstinės neigiamos nuostatos.
Tradicinė kinų medicina remiasi idėja, kad žmogaus kūne esamais vadinamaisiais energijos takais - meridianais - cirkuliuoja energija. Galima sakyti, kad geriausiai kinų požiūrį aiškina mokslo šaka neuroterapija. Neuroterapija remiasi neuropatologijos sukauptomis žiniomis, jog ligos metu ypač svarbus vaidmuo tenka nervų sistemai. Iš esmės bet koks vegetacinės nervų sistemos poveikis jau yra tam tikra neuroterapijos rūšis. Pakenkimų laukai yra patologiškai pakitusios organizmo vietos, kuriose gali nepasireikšti jokie ligos simptomai ar dėl jų žmogus nesiskųs, tačiau jos gali sukelti ar skatinti ligos procesus kitose organizmo vietose. Visuotinai žinoma ir pripažįstama, kad, pvz., pūlingas dantų arba lėtinis (chroniškas) tonsilių uždegimas, gali sukelti reumatą, širdies ar inkstų ligas. Be lokalių ligų sukėlėjų, pakenkimų laukais gali būti ir apmirusios kūno dalys (pvz., kai kurie dantys) ar operacijos bei skiepų randai.
Kita mokslo šaka, kuria remiasi gydymas akupunktūra - segmentinė terapija. Kiekvienas odos segmentas susijęs su evoliuciškai jį atitinkančiu tam tikru organu ar jo dalimi. Adatomis, elektros srove ar šiluma veikiant tam tikrus odos segmentus, veikiamas koks nors vidaus organas. Konkrečius organus atitinkančios odos vietos vadinamos akupunktūros taškais. Neurologiniu požiūriu, gydant taškine terapija, svarbiausią vaidmenį atlieka centrinė nervų sistema. Šią nuomonę patvirtina faktas, kad keičiasi tam tikrų odos taškų jutimo receptorių jautrumas temperatūrai ir lytėjimui. Kinų medicina žmogų laiko maža ir uždara sistema, harmoningai derančia prie makrokosm o energijos struktūros. Kinų mokymas remiasi nuostata, kad žmogus suserga tuomet, kai pažeidžiama jo meridianų sistema cirkuliuojančios energijos pusiausvyra. Šią pusiausvyrą gali pažeisti pats žmogus -neteisingai maitindamasis, laikydamasis darbo režimo, neatitinkančio jo vidinio biologinio laikrodžio, taip pat ir dėl psichinių sutrikimų. Įvauriems išoriniams ir vidiniams veiksniams efektyviai priešintis gali tik stiprus, energetiškai subalansuotas žmogus, o energetiškai nusilpęs - suserga. Akupunktūros specialistas ne tik nuslopina į organizmą prasiskverbusią ir ligą sukeliančią energiją, bet ir ieško energetinio nusilpimo priežasčių, atkuria pusiausvyrą ir harmonizuoja energijos cirkuliavimą meridianais. Be to, jis atidžiai išanalizuoja paciento mitybą ir gyvenimo būdą. Ar ligonis teisingai maitinasi? Kiek laiko jis dirba ir ar pakankamai ilsisi? Pagaliau akupunktūrą taikantis gydytojas išnagrinėja paciento socialinius santykius ir psichologinę būklę. Gal ligonis tik „įsikalbėjo” ligą?
Visuminės terapijos požiūriu atskiros sutrikdytos eneretinės zonos yra antraplaniai ir ne itin svarbūs dalykai, kurie rodo pažeistą organizmo energetinę pusiausvyrą. Kinų mokymas teigia, kad gydymas akupunktura yra susijęs su penkiomis kosminėmiss energijomis: tai karštis, šaltis, drėgmė, sausumas ir vėjas. Jos pasireiškia ir atskirai, ir kartu: drėgnas šaltis, sausas karštis, sausas, drėgnas ar šaltas vėjas. Kiekviena iš šių energijų būdinga tam tikram metų laikui Tam tikras kosminės energijos kiekis žmogui yra gyvybiškai būtinas, tačiau per didelis kiekis daro neigiamą įtaką. Jei tam tikru metų laiku vyrauja šio suskirstymo neatitinkanti energija, jos poveikis žmogaus organizmui žalingas, nes apsauginės reakcijos prisitaikiusios prie kalendorinio metų laiko sąlygų.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Pagal savo judrumą ir karštį gyvybinė energija skirstoma į yang ir yin. Šaltis yra nejudrioji yin energija, kuri vyrauja žiemą. Per pėdas ji patenka į meridianų sistemą ir pirmiausia sukelia kulkšnies pabrinkimus , po to meridianais šaltis kyla aukštyn. Vakarų medicina patvirtina, kad tarp šaltų pėdų ir kulkšnių edemų yra tiesioginis ryšys. Šaltos pėdos gali būti peršalimo su sloga arba inkstų ir šlapimo pūslės uždegimo priežastimi. Karštis yra judrioji yang energija, vyrauj anti šilčiausiu metų laiku - vasarą. Paviršinis šilumos poveikis sukelia odos nudegimą (įdegimą), giliau įsiskverbusi šiluma esti saulės ar šiluminio smūgio ir karštinės priežastis. Dėl šilumos poveikio organizmas gali netekti daug skysčių. Karštis, kaip ir šaltis, gali veikti kartu su vėju, sausumu ar drėgme. Kaip šaltis šiltuoju metų laiku, taip šilumos antplūdis žiemą sąlygoja tam tikrų ligų protrūkį. Įrodyta, kad rizika peršalti šaltą žiemą yra kur kas mažesnė nei šiltą ir drėgną žiemą.
Drėgmė yra labai nejudri yin energija, būdinga vasaros pabaigai. Mūsų meridianų sistemą ją dažniausiai atneša vėjas. Būdama nejudri, drėgmė neįsiskverbia giliai į mūsų energijos sistemą, tačiau gana greit įsitvirtina mūsų organizme , dažniausiai sąnariuose, todėl mums sutinsta ar skauda sąnarius, negalime laisvai jų lankstyti. Kaip minėta, ši energija yra nejudri ir visiškai pašalinti ją iš organizmo dažniausiai nepavyksta, todėl susergama lėtinėmis ligomis, pvz., sąnarių reumatu. Drėgmė pasitaiko kartu su vėju, šalčiu ar karščiu. Sausumas - rudens judrioji yang Iš patirties žinoma, kad nusausėjusi gleivinė ypač neatspari ligoms, todėl rudenį dažni kvėpavimo takų uždegimai su pakilusia temperatūra (sausa, užgulta nosis, užkimimas, kosulys, bronchitas, plaučių ligos ir pan.). Kartais dėl sauso oro užkietėja viduriai.
Vėjo energija yra pati greičiausia ir judriausia iš visų energijų, todėl ji sukelia daugiausia ligų. Ši yang energija būdinga pavasariui. Į meridianų sistemą vėjo energija dažniausiai patenka per ryklę, pakaušį ir skruostus. Dėl savo judrumo vėjas įsiskverbia giliai ir pasiekia net vidaus organus. Paviršinis veio energijos poveikis kelia vietinius skausmus ir - retais atvejais - paralyžiaus požymius. Pasiekus pagrindinį meridianą pakyla temperatūra, krečia drebulys, galima peršalti ar susirgti gripu, kvėpavimo takų uždegimu. Per pagrindinį meridianą vėjo energija gali pasiekti kurį nors organą ir sukelti, pvz., plaučiu uždegimą.
Mokslas, nagrinėjantis žmogų kaip kosmoso dalelę ir pripažįstantis tarpusavio ryšius tarp žmogaus ir aplinkos, turi šiuos ryšius išnagrinėti ir aprašyti. Kinai tai padarė penkių elementų moksle, kuriuo remiasi visa jų medicina. Šis mokslas tiksliai nurodo ryšius tarp elementų, kosminių reiškinių, organų sistemų, organizmo zonų, energijų ir jų savybių. Šios žinios būtinos norint tiksliai diagnozuoti ir skirti tinkamą gydymo būdą.
Vanduo atitinka šaltį; jis susijęs su žiema. Vanduo maitina medį, tačiau gesina ugnį. Vandeniui priskiriami inkstai ir šlapimo pūslė, be to, jis susijęs su kaulais ir jutimo organais - ausimis. Ugnis atitinka karštį ir vasarą. Ji dar skirstom a į karališkąją (imperatoriškąją) su jai priskiriamais širdimi bei plonąja žarna ir antrinę, kuriai priskiriami kraujotakos ir „trigubo šildiklio” organai. Be to, jai priskiriami liežuvis ir kraujagyslės. Ugnis susijusi su džiaugsmu, raudona spalva ir karčiu skoniu. Žemė atitinka drėgmę ir vasaros pabaigą. Ji kontroliuoja vandenį ir maitina metalą. Žemė susijusi su blužnimi, skrandžiu, kūno audiniais ir burna.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Metalas maitina vandenį ir neleidžia atsirasti medžiui. Metalas atitinka rudenį ir ja m būding ą energiją - sausumą . Yin organas yr a plaučiai, yang organas - storoji žarna, jutimo organas - nosis. Paskutinysis elementas yra medis, atitinkantis vėją ir pavasarį. Jis maitina ugnį ir kontroliuoja žemę. Medžiui priskiriami kepenys, tulžies pūslė, raumenys ir akys.
Yin ir yang sudaro organu, poras, kurių pagrindiniai meridianai taip pat sudaro atitinkamas poras. Jie sudaro svarbiausias homologines meridianų poras, kurias tarpusavyje jungia transversa-lės. Ryšius tarp jų galima paaiškinti remiantis elementų mokslu. Gydymas akupunktura gali padėti atkurti energijos pusiauvyrą organizme. Taip kinų medicina paaiškina vienokios ar kitokios mitybos žalą tam tikriems organams. Per sūrus maistas kenkia sekrecijos organams. Anot elementų mokslo, per kartus maistas labai kenkia širdies kraujotakos sistemai. Žmonės, besiskundžiantys skrandžiu, gali patvirtinti, kad pernelyg saldus maistas sukelia skrandžio skausmus. Dėl saldumynų dažnai ėda rėmuo , todėl turintiem skrandžio problemų rekomenduotina jų vengti. Labai aštrus, su daug prieskonių maistas neigiamai veikia plaučius ir storąją žarną.
Kinų elementu mokslas aiškina ir tas ligas, kurių priežastys yra psichologinio pobūdžio. Baimė ypač kenkia sekrecijos organams, pvz., inkstams. Kinai teigia, kad inkstus atitinkantis elementas yra vanduo, kuris kontroliuoja širdies ugnies energiją (kaip žinome, vanduo gesina ugnį). Per silpna inkstų energija negali efektyviai kontroliuoti ugnies, todėl ir ji iš 1-ojo širdies taško širdies meridianu patenka į krūtinės ląstą ir sukelia dusulį, sunkumą širdies plote ir baimę. Sunku įsivaizduoti, kad džiaugsmas taip pat gali būti ligos priežastis. Tačiau visi žino, kad susitikimas su seniai matytu žmogum i arba netikėta labai džiugi žinia sukelia kraujotakos sutrikimus; dėl to žmogus nualpsta, patiria šoką ar net širdies infarktą. Net medicininio išsilavinimo neturintis žmogus žino, kad susirūpinimas sukelia ligas ir pirmiausia kliūna skrandžiui. Medicinai žinoma, kad visos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos vienaip ar kitaip atsiranda dėl psichologinių problemų arba dėl per didelio ir slegiančio rūpesčio. Liūdesys ypač kenkia plaučiams. Tai patvirtina ir Vakarų medicinos praktika - plaučių ligomis dažnai sergantys žmonės linkę į depresiją. Kitas su liūdesiu susijęs organas yra storoji žarna. Žmonės, kuriems dažnai kyla įniršio priepuoliai, vadinami cholerikais (žodis „cholerikas” kildinamas iš žodžio „chole” - tulžis). Visi žino liaudišką posakį „išlieti tulžį”. Tikrovė tik patvirtina elementų mokslo išvadas: įniršis silpnina kepenis ir tulžį.
Kinų medicina dažnai remiasi mums neįprastomis prielaidomis, tačiau jų išvadas patvirtina modernioji medicina. Kinų gydytojų tyrimų metodai beveik nesiskiria nuo klasikinių vakarietiškų būdų. Jų pagrindą sudaro anamnezė ir pojūčiai, kuriuos gydytojas gauna tirdamas ligonį. Iš pirminių energijų yin ir yang sąveikos atsiranda visos kitos energijos ir gyvybės. Pagal gamtos moksl ų apibrėžimais sunkiai paaiškinamą kinų gamtos filosofijos principą energijos juda veikdamo s viena kitą. Kai šis judėjimas baigiasi, įsigali yin ramybė. Žemė sujungia ir valdo keturias pasulio šalis. Grynasis yin yra šiaurėje; jis sukuria šaltį ir vandenį. Pietuose yra grynasis yang, kuris sukuria šilumą ir ugnį. Rytuose yang juda, todėl čia atsiranda vėjas bei medis. Vakaruose yin sustoja ir sąlygoja sausrą, iš kurios atsiranda metalas. Yang turi sielą, bet neturi kūno, o yin turi kūną, bet neturi sielos. Todėl beformis yang naudoja yin kaip kūną. Yin yra nejudrus, tačiau yang gali priversti jį judėti. Bet kokia būtybė gyva tol, kol yin ir yang yra susijungę. Yang ir yin tarpusavio santykiai niekuomet nenutrūksta: yang padaro yin gyvą, savo ruožtu gyvybingas yin leidžia egzistuoti yang. Paprasčiau tariant, iš kosmoso į žemę teka energija, kuri suteikia jai gyvybę. Gyva materija, norėdama palaikyti gyvybę, pati susikuria energiją-tai virškinimas, medžiagų apykaita ir kvėpavimas. Tai kinų fiziologijos mokslo pagrindas (fiziologija -mokslas apie organizmą ir jame vykstančius gyvybės procesus). Bet koks gyvas objektas niekada negali būti tik yin arba yang - tai labai reliatyvu ir priklauso nu o mūs ų požiūrio. Apskritai vyras yra yang, o moteris -yin. Bet ir vyro, ir moters kūnai yra yin.
Pirminė žmogaus kūno energija yra paveldėtoji energija, be kurios gyvybė neįmanoma. Gimdamas žmogus turi tam tikrą nekintamą jos kiekį. Ši paveldėtoji energija atitinka europietiškos medicinos sąvoką „gyvybingumas”, t. y. gebėjimą priešintis neigiamiems aplinkos veiksniams. Jei neigiamas išorės poveikis per stiprus arba pažeistas vidinės energijos balansas, kartu mažėja ir paveldimos energijos potencialas, todėl senesni, sergantys ar nuolat stresą patiriantys žmonės mažiau gyvybingi ir neatsparūs išorės poveikiui. Kai paveldėtoji energija sunaudojama, gyvybingasis yang grįžta į kosmosą ir žmogus miršta. Prie skrandžio esančiame „trigubame šildiklyje” iš maisto gaminama energija. Ši kūno energija būna įvairiu rūšių. Maitinimo energija aprūpina visus organus ir audinius bei užtikrina jų funkcijų atlikimą. Plaučiuose ji susimaišo su kosminio kvėpavimo energija ir per 1-ąjį plaučių tašką šonine krūtinės ląstos dalimi įeina į meridianų sistemą. Maitinimo energija daugiausiai cirkuliuoja pagrindiniais meridianais. „Trigubame šildiklyje” maitinimo energija susimaišo su organiniais skysčiais ir gamin a kraują. Maitinimo energija varinėja kraują kraujagyslėmis. Tipiškas kraujo energetinės reikšmės pavyzdys yra mažakraujystė. Būdingi šios ligos simptomai yra nuolatinis nuovargis ir silpna organizm o apsaugin ė reakcija; kin ų medicino s požiūriu, tai energijos trūkumo požymis. Maistas sukuria apsauginę energiją. Žinoma, kad žmogaus mityba turi įtakos jo atsparumui ligoms; nepakankama arba netinkama mityba, lygiai kaip ir mažakraujystė, mažina atsparumą ligoms. Žmogaus kūnu uždara, panašia į kraujo apytakos ratus, sistema cirkuliuoja energija. Svarbiausi energetiniai takai yra 12 pagrindinių, arba organų, meridianų, prasidedančių ert-miniuose, arba kaupiančiuose, organuose. Ertminiai organai, pvz., skrandis, plonoji ir storoji žarnos, šlapimo pūslė, tulžis ir „trigubas šildiklis”, yra yang, nes jie susieti su aplinka ir gamina aktyvią energiją. Kiti šeši pagrindiniai meridianai prasideda kaupiančiuose organuose: plaučiuose, perikarde, blužnyje, kepenyse ir inkstuose. Platesniu aspektu visa meridianų sistema yra yang, nes palyginti su organų sistema (yin) ji išsidėsčiusi paviršiuje.
Prieš pradedant gydyti neigiamų aplinkos energijų sukeltas ligas būtina ištirti, iki kurio apsauginio sluoksnio įsiskverbė ligas sukelianti energija. 12 pagrindiniu meridianų nepajėgia aprūpinti energija visų audinių. Kinų medicinoje egzistuoja pagalbinių takų sąvoka.