Psichologo kabinetas vaikui - tai vieta, kur jis gali jaustis saugiai, suprastas ir priimtas. Tai erdvė, kurioje atsiveria galimybė spręsti įvairius sunkumus, pradedant emociniais iššūkiais ir baigiant adaptacijos problemomis. Todėl itin svarbu, kad ši erdvė būtų tinkamai įrengta, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir terapinius tikslus.
Kodėl vaikai lankosi pas psichologą?
Vaikų ir paauglių psichologinė pagalba reikalinga dėl įvairių priežasčių. Kartais į psichologą kreipiasi susirūpinę tėvai, kartais vaikus nukreipia auklėtojai ar mokytojai. Vyresni vaikai, žinodami apie psichologų teikiamą pagalbą, patys gali išreikšti norą ją gauti. Patiriamų sunkumų spektras labai platus:
- Sunkumai mokantis (žema motyvacija, suprastėję pasiekimai).
- Adaptacijos naujoje aplinkoje sunkumai.
- Bendravimo su bendraamžiais problemos.
- Nesutarimai šeimoje.
- Valgymo ar miego sutrikimai.
- Emociniai sunkumai (prislėgta nuotaika, nerimas, jautrumas, baimės).
- Elgesio sunkumai (impulsyvumas, pykčio proveržiai).
- Savižala.
- Priklausomybės.
- Patirti traumuojantys įvykiai.
Psichologinės pagalbos procesas
Psichologinės pagalbos procesas prasideda pirmuoju susitikimu su psichologu. Aptariama situacija, vaiko patiriami sunkumai, lūkesčiai, suplanuojamas individualus darbas su vaiku, aptariamas konsultacijų dažnumas. Reguliariai skiriamos konsultacijos tėvams. Kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau į procesą įtraukiami tėvai.
Trumpalaikis konsultavimas orientuotas į konkrečias problemas, o psichoterapijos metu nagrinėjami gilesni sunkumai, trauminės patirtys. Tai į gilesnę analizę, asmenybės pokyčius orientuotas procesas. Psichologo kabinete galioja konfidencialumo principas.
Kabineto vieta ir aplinka
Pirmiausia svarbu pagalvoti apie kabineto vietą. Svarbu, kad kabinetas būtų lengvai randamas ir pasiekiamas, tačiau nuošaliau nuo triukšmingų vietų. Svarbu, kad kabineto fizinė aplinka būtų saugi dalintis asmeniniais išgyvenimais - kabinetas būtų nepereinamas, neturėtų langų duryse, būtų gera garso izoliacija. Vaikas kabinete turėtų jaustis saugus, kad niekas neišgirs jo pokalbio ir viskas, ką jis pasakys, liks konfidencialu. Svarbus kabineto vidus - patogu, šviesu, jauku, šilta… Išorinės aplinkos saugumas padeda atsipalaiduoti. Svarbu, kad kabinete būtų patogu atsisėsti (tiek vaikui, tiek psichologui, stengiantis išlaikyti vienodą akių lygį), kabinetas nebūtų perkrautas nereikalingais daiktais ar informacija, kuri blaškytų (kai kuriems vaikams ypatingai sunku susikaupti, sutelkti dėmesį ties veikla, jeigu aplinka yra perpildyta daiktais, plakatais).
Taip pat skaitykite: Saugumo sprendimai psichiatrijos įstaigose
Erdvės zonavimas
Tinkamai suplanuoto mokyklos psichologo kabineto erdvė turi būti saugi, funkcionali, estetiška, jauki, draugiška. Tai vieta, kurioje mokiniai, tėvai ir mokytojai noriai leidžia laiką, gali atsipalaiduoti, bet tuo pačiu metu išlieka produktyvūs. Rekomenduojama išskirti kelias zonas:
- Konsultavimo zona: Čia tinka nedideliu staleliu atskirti foteliai, kelios patogios kėdės. Toks baldų išdėstymas formuoja fizines ribas, tačiau nesukuria oficialaus pokalbio atmosferos. Šioje erdvėje neturi būti pašalinių daiktų, ryškių dėmesį blaškančių interjero detalių. Psichologui reikalingos diagnozavimo priemonės turi būti ranka pasiekiamos, susistemintos pagal amžių ir problemas. Ši pokalbių vieta bus saugesnė ir intymesnė ją atskyrus lentyna, spinta ar ekranu. Netoliese, spintelėje gali būti paruošta šildanti spalvinga antklodė. Ant ar greta stalelio vertėtų turėti troškuliui numalšinti skirtą vandens indą ir stiklines, popierinių nosinaičių paketą. Vertėtų atsiminti, kad popierinės nosinaitės pagalbą gaunančiam asmeniui neturi būti matomos.
- Grupinio darbo zona: Šioje vietoje dirbama su mokinių grupele. Ją nebūtinai turi formuoti visiškai atskiras kėdžių komplektas su dar vienu stalu. Grupinio susitikimo vietą galima transformuoti prie pokalbių dviese erdvės pridėjus keletą papildomų kėdžių.
- Atsipalaidavimo zona: Ne visada į psichologo kabinetą atėjęs mokinys jau yra pasiruošęs kalbėtis. Susikaupti, nurimti, sugrįžti į save, atsiverti jam gali padėti neįkyriai pasiūlytos malonios veiklos. Žaislų, žaidimų, spalvingų knygelių, ramios miško ar jūros ošimo muzikos fone, dailės priemonių aplinkoje jaunas žmogus pats nusprendžia, ką ir kiek jam įdomu veikti. Šioje erdvėje tiks kambariniai augalai, prabangiau įrengtam kabinetui - apšviestas akvariumas, terariumas su vėžliuku, narvelis su paukščiuku. Mažiausieji svečiai tokioje zonoje gali nusiraminti „apsigyvenę“ medžiaginėje palapinėje ar žaisliniame namelyje. Psichologas būti nusiraminimo vietoje, žaisti kartu ir atspindėti vaiko emocijas neprivalo. Tokiose vietose labai praverčia atskiriantis ekranas. Erdvėje tiks fotelis su aukšta nugarėle ir atrama galvai.
- Žaidimų ir poilsio zona: Didelėse patalpose galime įrengti vietą vaikams tiesiog žaisti ir ilsėtis. Ji turėtų būti pasiekiama tada, kai tik jiems to prireikia, net ir tuomet, kai vaikai negauna psichologinės ir švietimo pagalbos, nėra diagnozuoti vystymosi sutrikimai. Tokioje erdvėje vaikas gali kalbėti apie viską, apie mokyklą ir užklasinį gyvenimą, užeiti pertraukų metu „šiaip sau”. Žinodami, kad tokia maloni vieta mokykloje yra, mokiniai nevengs „prisijaukinti“, ateiti ir paprašyti pagalbos ištikus krizei.
- Laukiamasis: Į patalpą pašalinis žmogus neturi įžengti netikėtai. Pašalinių asmenų varstomos durys griauna konfidencialumo jausmą, nutraukia pokalbį, nuslopina pacientą. Todėl greta psichologo darbo kabineto patogu įsirengti ir laukiamąjį. Jame turėtų būti keletas kėdžių, rūbų kabykla, gali skambėti tyli, pokalbių kabinete neleidžianti girdėti muzika. Patalpoje reikalinga informacinė lenta tėvams, gali būti keletas paprastesnių stalo žaidimų, diagnostinių testų.
Baldai ir interjeras
Pagrindiniai, svarbiausi baldai yra kėdės. Ne paprastos kietosios mokyklinės metalinės ar plastikinės kėdės. Tai turi būti tikrai patogus - mokinys jose sėdės valandą, o specialistas pusdienį - baldas. Sofa mokyklos psichologo kabinete mažiau tinka. Patogiausi - foteliai. Jeigu kėdė kietesnė, sėdėjimo nepatogumą sumažins pagalvėlė. Jeigu fotelis nebedailus - denkite jį minkštu audiniu, spalvinga antklodėle ar plačia skara.
Svarbus kabineto elementas yra ir stalas. Jeigu jis vienintelis, neturi būti didelis ir masyvus. Tokie stalai būdingi gydytojo ar direktoriaus kabinetui ir primena biurus. Bendravimas iš už stalo kuria viršininko ir pavaldinio situaciją, brėžia neperžengiamas ribas, ignoruoja lygybės poreikį. Masyvus stalas trukdo atviresniam pokalbiui, verčia jį formaliu ir gąsdinančiu. Tuomet spręsti problemas, kartu planuoti, padėti vaikui atrasti savo stipriąsias puses tampa gerokai sunkiau. Psichologo kabinete esantis stalas turėtų tarnauti raštinės darbams ir būti naudojamas nekontaktinių valandų metu.
Lentynos, lentynėlės, spintos ir spintelės skiriamos ne tik daiktų laikymui. Jos gali labai pagyvinti kabinetą ir paversti jį jaukesniu.
Naujiems baldams mokykla lėšų ne visada turi. Stalo, kėdžių, spintos galite paprašyti draugų - jie mielai atiduos nebenaudojamus savo vaikų baldus. Tinkamų naudotų baldų, drabužių kabyklų, aksesuarų, dekoracijų kartais galima rasti mokyklos rūsiuose ar palėpėse. Vertingos, bet jiems nereikalingos įrangos ir aksesuarų gali turėti mokyklos teatro vadovas, medicinos seselė, darbų mokytojas. Pradinių klasių mokytojas gali padovanoti nepanaudotą lentą, linksmesnių ir spalvingesnių žaidimams ar ugdymui skirtų priemonių. Kabinete vietą gali rasti ir medicininės pastatomos širmos, senesnės stalinės lempos, labai retai namuose benaudoja garso aparatūra. Kūrybingam ir taupiam kabineto įrengimui laki fantazija tikrai padės. Nebrangūs, jau naudoti daiktai gali puikiai pasitarnauti jaukaus kabineto kūrimui.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti agresyviam vaikui
Spalvos ir apšvietimas
Kabinete spalvas reikia parinkti pagal zonų paskirtį ir vaikų amžių. Centrinę nervų sistemą ir regėjimą geriausiai veikia žalia ir mėlyna spalvos. Šviesūs tonai gerina psichofiziologinę būklę ir nuotaiką. Tamsūs tonai ir gausūs atspalviai slegia ir gniuždo. Vertėtų didesnį dėmesį skirti reikšmingą psichologinį poveikį darančios spalvoms: oranžinė padeda atsiverti pokalbyje, geltona padeda užmegzti kontaktą, violetinė verčia gilintis į save, mėlyna sukuria distanciją, alyvinė nuramina, geltonai žalia išlaisvina, balta ir pilka slopina sudirgimą, rožinė skatina švelnumą.
Mažame kabinete turi vyrauti ramios ir neutralios spalvos. Ryškios, išraiškingos spalvos gali varginti ir dirginti. Atminkite, kad šioje patalpoje turėsite ne tik trumpam priimti besikreipiančiuosius, bet ir praleisti didžiąją savo darbo dienos dalį. Sienas reikėtų dengti paprastais pastelinių atspalvių dažais, paįvairinti ramiais tapetais. Pagrindines, vyraujančias spalvas reikia derinti tarpusavyje: jei ant grindų patiestas pilkas ar šviesus kilimas, sienos turėtų būti bent šiek tiek kontrastingos spalvos - taip bus suardytas kambario sterilumas. Ant sienų galima pakabinti ramių spalvų plakatus. Ryškių vizualinių dirgiklių, margų tapetų konsultacijos patalpoje reikia vengti. Tuščia, minimalistinė erdvė, balta siena su gėle vaiko nervų sistemą veiks daug geriau nei didelė spalvingais piešiniais nukabinėta lenta.
Dideliame psichologo kabinete spalvinis apipavidalinimas skirsis. Laukiamajame ir konsultavimo erdvėje spalvos turi kurti ramybę, dialogo nuotaiką; spalvų kontrastai, stimuliuojančios šiltos spalvos čia netiks. Žaidimų terapijos erdvei tiks ryškūs, kontrastuojantys tonai.
Psichologo kabineto apšvietimas turi būti šiltas, tolygus, raminantis, išsklaidytas. Šioms patalpoms netinka nei ryški, „medicininė“ gydytojų kabinetams dažnai būdinga šviesa, nei pasislėpti leidžianti prieblanda. Pagrindinis šviesos šaltinis turi būti natūrali dienos šviesa. Jeigu kabinetas įrengtas pastato pietinėje pusėje, reikės šviesos srautą reguliuojančių žaliuzių ar lengvų užuolaidų. Mažiau saulės apšviečiamą patalpą verta dekoruoti šviesiomis spalvomis. Dirbtinis kabineto apšvietimas turi tik papildyti, kompensuoti pagrindinę, saulės skleidžiamą šviesą.
Kvapai ir garsai
Kabinete esantys kvapai gali dirginti ir atpalaiduoti, įtakoti sprendimus ir neleisti susikaupti. Ilgai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje dirbantis psichologas gali prie jos kvapo priprasti. Jeigu pacientai keičiasi be pertraukų, patalpą būtina vėdinti. Todėl tarp konsultacijų teks daryti pertraukėles ir žiemą ar vasarą patalpą išvėdinti. Darbas mokyklos psichologo kabinete bus sėkmingesnis, jeigu kvapas jame bus neutralus, patalpa tinkamai vėdinama.
Taip pat skaitykite: Psichologinis konsultavimas: apžvalga
Priemonės ir įranga
Svarbu, kad kabinete būtų:
- Priemonės, kurios padeda „pasakoti“ apie vidinį gyvenimą: Neretai vaikai, ypatingai mažesnio amžiaus ar patyrę ankstyvąsias traumas, negeba apie save ar savo vidinį pasaulį kalbėti žodžiais.
- Nusiraminimo priemonės: Svarbu pagalvoti apie priemones, kurios padėtų vaikui nusiraminti. Nerimaujančiam vaikui galėtų padėti sensorinės priemonės (pvz., kinetinis smėlis, šlykštukai, vaikų mėgstamas išmanusis plastelinas), pledukas, į kurį vaikas galėtų susisupti, o gal net ir jame pasislėpti, jeigu konsultacijos metu taps per daug intensyvu.
- Priemonės, padedančios kalbėti apie emocijas: Kartais vaikai, atėję į psichologo kabinetą dar nėra išmokę savo jausmų atpažinti ir jų įvardinti žodžiais. Tokiais atvejais gali padėti vaikiškos knygutės, kuriose apibūdinami pagrindiniai jausmai, lėlytės ar kiti žaislai, vaizduojantys skirtingas emocijas.
- Stalo žaidimai: Žaisdamas stalo žaidimus vaikas pirmiausia gali suteikti svarbios informacijos psichologui apie tai, kaip jis sprendžia kilusius sunkumus (pvz., ką daro, kai susitinka su kliūtimis), kaip laikosi taisyklių ir susitarimų, kaip priima sėkmes ir nesėkmes. Tuo pat metu, žaisdamas vaikas mokosi priimti taisykles, bandyti ir klysti, pakelti nesėkmes, bendradarbiauti, įveikti iššūkius ir pan. Kartais vaikams tiesiog lengviau kalbėti apie save užsiimant papildoma veikla.
- Laikrodžiai: Kabinete turėtų būti du laikrodžiai. Vienas laikrodis gali stovėti matomoje vietoje ant stalo, kitas kabėti ant sienos už paciento nugaros. Tokiu būdu mokinys tiksliau žinos, kiek valandų yra. Tai ypač svarbu daugiau kalbantiems ir mažiau savo laiką kontroliuojantiems klientams. Už mokinio nugaros esantis laikrodis psichologui leis laiką pasitikrinti nepastebimai klientui, nepasukus galvos, neatsitraukus nuo klausymosi. Geresnis laiko kontroliavimas reikalingas tam, kad būtų pakankamai laiko esamo pokalbio apibendrinimui, ir tikslesnei kitos konsultacijos pradžiai.
- Augalai ir meno kūriniai: Pagalbos ieškančiojo mintys dažnai klaidžioja, jo dėmesys gali užkliūti už kiekvienos nereikšmingos kabinete esančios detalės. Psichologo kabinete tinka gėlės. Jas reikia rinktis tokias, kurios nejautrina, nedirgina: mažiau ryškias, smulkiažiedes, žemesnes. Jeigu kabinete labai norisi paveikslėlio, skulptūrėlės ar kitokios meninės detalės, nuomonės apie kiekvieną iš jų paklauskite kelių žmonių. Yra manančių, kad psichologo kabinete turėtų vyrauti neutralumas, todėl šeimos, švenčių nuotraukos jame netinka. Tačiau dalyje kabinetų tokias nuotraukas, ant sienos sukabintus diplomus, kvalifikaciją ar kursus patvirtinančius raštus matome. Apie jų eksponavimą turi spręsti kabineto šeimininkas.
- Asmeniniai daiktai: Asmeniniai daiktai: vaistai, higienos priemones, saldainiai, užkandžiai laikomi atskiroje uždaroje spintelėje. Dėl kavos ir arbatos vieningos nuomonės nėra. Pasiūlius karšto gėrimo galima sugriausti tarp psichologo ir mokinio ar tėvų atsiradusią įtampą, pranešti, jog „esate čia laukiamas“. Tačiau psichologinė pagalba yra įpareigojantis socialinis susibūrimas ir tokiu turi likti. Kavos gėrimas su lankytojais gali pernelyg blaškyti. Darbo su mažiausiaisiais metu reikia atminti, kad dokumentai, akiniai, telefonas, rašikliai ir kiti ypatingos priežiūros dalykai neturi būti vaikui pasiekiami. Psichologo drabužiai turi būti pritaikyti kontaktams su mažais vaikais.
Žaidimas psichologo kabinete
Specialistų teigimu, vaikus geriausia pažinti per žaidimą. Žaidimas psichologo kabinete - tai ne tik pramoga, bet ir svarbi diagnostikos bei terapijos priemonė. Žaisdamas vaikas gali laisviau išreikšti savo jausmus, mintis ir patirtis. Psichologui žaidimas leidžia geriau suprasti emocinę vaiko būklę, galima suprasti, dėl ko vaikas liūdi, ko trokšta, dėl ko nerimauja.
Nors konkretus žaislas nėra pats svarbiausias, pats žaidimo procesas yra labai svarbus. Psichologas gali naudoti įvairius žaislus ir priemones, kad padėtų vaikui įsitraukti į žaidimą. Pavyzdžiui, "Lego" konstruktoriai suteikia galimybę kurti figūrėles, gyvūnus, namus, transporto priemones ir kt., juos įvairiai modifikuoti, keisti.
Kaip pasiruošti vizitui pas psichologą?
Prieš pirmąjį vizitą pas psichologą, svarbu vaikui paaiškinti, kas tai per specialistas ir kodėl pas jį einama. Mažiems vaikams galima sakyti, kad reikės susitikti su „kalbančiu daktaru“. Svarbu užtikrinti vaiką, kad šis „kalbantis daktaras“ nieko skausmingo nedarys, o tik šnekėsis ir žais su vaiku. Paaiškinkite vaikui, kad tokiu būdu „kalbantis daktaras“ padės išspręsti atsiradusias problemas.
Vyresniems vaikams ir paaugliams galima paaiškinti, kad psichologas yra žmogus, kuris padeda suprasti savo jausmus ir elgesį, rasti būdus, kaip įveikti sunkumus.
Tėvų vaidmuo
Tėvų vaidmuo yra labai svarbus vaiko psichoterapijos procese. Jie turėtų palaikyti vaiką, padėti jam pasiruošti vizitams pas psichologą, bendradarbiauti su psichologu ir įgyvendinti jo rekomendacijas.
Kada kreiptis į psichologą?
Į psichologą reikėtų kreiptis, jei pastebite, kad vaikas patiria emocinių, elgesio ar santykių sunkumų, kurie trukdo jam normaliai funkcionuoti. Nereikėtų laukti, jei dvimetis taria daug mažiau prasmingų žodžių nei bendraamžiai ar jų netaria visai, taip pat, jei atrodo, jog vaikas nesupranta prašymų, jų nevykdo. Taip pat svarbus požymis - atsiliekantis stambiosios ar smulkiosios motorikos vystymasis.
tags: #priemones #vaiku #psichologo #kabinete