Panikos priepuoliai yra staigūs, intensyvūs baimės ar nerimo epizodai, kurie gali pasireikšti netikėtai ir sukelti stiprų fizinį bei emocinį diskomfortą. Nors nerimą, stresą ir įtampą patiria daugelis žmonių, išsivystęs patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Jei kamuoja nerimas, kurį sukėlė aiškiai žinomos priežastys, tokia vidinė būsena praeis išsisprendus situacijai. Tačiau jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime panikos priepuolių simptomus, priežastis, gydymo būdus ir savipagalbos strategijas, siekiant padėti jums geriau suprasti ir valdyti šią būklę.
Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą. Jie gali įvykti bet kur - vairuojant, prekybos centre, miegant ar darbo metu - ir pasireikšti retkarčiais arba nuolatos.
Panikos atakos nuo įprasto baimės jausmo skiriasi tuo, kad jos prasideda tada, kai nėra jokios grėsmės. Patirti panikos ataką gali būti labai baisu ir nemalonu. Jos metu žmogui gali atrodyti, jog jis visiškai praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta.
Panikos priepuolių simptomai
Panikos priepuoliai dažniausiai kyla staiga ir nesant aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:
Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje
- Intensyvus ir dažnas širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Oro trūkumo pojūtis
- Dusulys
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Pykinimas
- Galvos svaigimas, nestabilumas
- Alpimas
- Baimė išprotėti, prarasti kontrolę
- Mirties baimė
- Nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
- Odos paraudimas
- Neišvengiamos pražūties ir pavojaus jausmas
- Baimė prarasti kontrolę ar mirti
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Drebulys
- Dusimo pojūtis ar gumulas gerklėje
- Šaltkrėtis
- Karščio bangos
- Pykinimas
- Pilvo skausmai
- Krūtinės skausmai
- Galvos skausmas
- Galvos svaigimas ar pojūtis, kad nualpsi
- Nutirpusios ar dilgčiojančios galūnės
- Jausmas, jog esi atsiskyręs nuo kūno ar aplinkos
Panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 20-40 metų žmonėms, dažniau moterims.
Panikos priepuolių priežastys
Nėra vienos aiškios priežasties, kuri tiksliai apibūdintų panikos priepuolių atsiradimą. Skirtingi veiksniai paskatina kūne užprogramuotą streso reakciją „ kovoti arba bėgti“. Panikos priepuolio metu kūnas ruošiasi numanomai grėsmei. Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys.
Psichologiniai faktoriai:
- Per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio.
- Įtakos gali turėti ir skyrybos, artimojo netektis, išdavystė, darbo, gyvenamosios vietos pakeitimas ar kitos susiklosčiusios aplinkybės, kurios sukelia nerimą, baimę bei įtampą.
- Tam tikros patirtys, neįsisąmonintos emocijos ar vidiniai konfliktai.
- Didelis stresas. Stresas yra adaptacinė organizmo reakcija į besikeičiančią aplinką. Didelį stresą gali sukelti daugybė skirtingų išorinių veiksnių, tokių kaip gyvenamosios vietos pasikeitimas, vedybos, skyrybos, šeimos pagausėjimas, sunki liga, netektis, darbo praradimas, finansiniai sunkumai ir kt. Visi šie veiksniai gali provokuoti streso reakcijas kūne, stiprų nerimą, ar net panikos atakas.
- Situacijos, susijusios su ankstesnių traumų patirtimis. Panikos priepuolius gali provokuoti situacijos, primenančios ankstesnes traumines patirtis.
Fiziologinės priežastys:
- Smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą.
- Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Pavyzdžiui, jei tėvai ar kiti artimieji vaikystėje buvo pernelyg kontroliuojantys, valdingi, kartais stokojantys jausmų, vaikas gali būti linkęs į jausmų slėpimą, stokoti pasitikėjimo savimi, nebūti linkęs bendrauti.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Psichoaktyvios medžiagos veikia organizmą ir ypač nervų sistemą. Galimos įvairios nervų sistemos reakcijos į medžiagas ar jų vartojimo nutraukimą. Viena iš reakcijų gali būti panikos ataka.
- Rūkymas ar kofeino vartojimas
- Dažnas alkoholio vartojimas
- Narkotinės medžiagos
- Vaistai
- Skydliaukės hiperfunkcija
- Cheminės medžiagos
- Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad tam tikros smegenų sritys, atsakingos už emocijų reguliavimą, gali būti susijusios su panikos atakomis.
Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį. Panikos atakoms nedingstant ir per keturias savaites įvykus ne mažiau kaip keturiems priepuoliams, diagnozuojamas panikos sutrikimas, kuriam taikomas specialus gydymas.
Agorafobija
Žmogui dažnai susiduriant su panikos ataka, gali išsivystyti agorafobija. Tai baimė būti ne namų aplinkoje, kur ištikus panikos priepuoliui, žmogus bijo, jog pagalba jam nebus suteikta. Agorafobija apriboja žmogaus keliavimą, jis ima vengti viešų renginių, uždarų patalpų ir kitų nedaug pažįstamų vietų. Žmogus net pradeda vengti bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir iš gyvenimo pašalinti naujas veiklas.
Panikos priepuolių gydymas
Panikos priepuoliai neišsivysto per vieną dieną, todėl ir gydymas gali užtrukti. Jeigu žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, skausmas krūtinės srityje, jam bus atliekami specialūs tyrimai. Neradus somatinės ligos, svarstoma, kaip ši būsena gali būti susijusi su nervine sistema. Dažnai panikos priepuoliai skatina žmones kreiptis į kardiologus ar bendrosios praktikos gydytojus ir tik įsitikinę, kad priepuoliai nėra susiję su fizinėmis ligomis, žmonės ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Dėl to žmonės užtrunka, kol pasiekia psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauna efektyvią pagalbą.
Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime
Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Panikos priepuolio ištiktam ligoniui skiriami benzodiazepinai, dažniausiai injekcijomis į raumenis. Vėliau, jei panikos priepuoliai intensyvėja, pereinama prie antidepresantų.
Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.
Gydymo metodai
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Tai viena efektyviausių terapijos formų. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus. Moksliniai tyrimai rodo, jog gydant panikos atakas geriausiai gali padėti kognityvinė elgesio terapija. Neretai ji derinama su medikamentiniu gydymu.
- Medikamentinis gydymas. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti antidepresantai, benzodiazepinai ar kiti vaistai nuo panikos priepuolių ir vaistai nuo nerimo ir baimės, padedantys sumažinti nerimą ir panikos priepuolių dažnį. Vaistai nuo panikos priepuolių gali būti skirti trumpalaikiam arba ilgalaikiam gydymui, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.
- Psichoterapija. Terapijos metu psichologas moko pacientą atpažinti savo emocijas, geriau suprasti savo elgesį ir išmokti veiksmingų strategijų, kaip valdyti panikos simptomus. Psichoterapija gali suteikti reikalingą paramą ir padėti išmokti naujų būdų, kaip valdyti stresą ir nerimą.
- Relaksacijos praktikos. Šios praktikos gali padėti susitvarkyti su patiriamu stresu bei greičiau nusiraminti.
- Streso valdymo praktikos. Įvairios streso valdymo praktikos gali padėti geriau tvarkytis su išoriniais stresoriais, sumažinti patiriamo streso lygį ir taip mažinti asmens pažeidžiamumą.
- Kvėpavimo technikos. Kvėpavimo technikos gali būti pasitelkiamos panikos priepuoliui suvaldyti. Kvėpavimas gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti.
- Konsultacijos internetu. Tai leidžia pacientams gauti pagalbą iš bet kurios vietos, ypač jei jie gyvena toli nuo gydymo įstaigų ar turi ribotą mobilumą. Internetinės konsultacijos gali būti tokios pat veiksmingos kaip ir asmeninės, nes leidžia terapeutui ir pacientui bendrauti realiu laiku, dalintis dokumentais ir terapiniais ištekliais. Šis būdas suteikia pacientams galimybę gauti reikalingą pagalbą patogiai, neišeinant iš namų.
Kaip nuraminti panikos priepuolį?
Pagrindinis tikslas, ištikus panikos priepuoliui, yra bandyti nusiraminti, nors tai ir gali būti sunku. Keletas patarimų, kurie padės įveikti panikos priepuolį:
- Į kvėpavimą sutelktas dėmesys. Tai padės nukreipti mintis ir lengviau nusiraminti. Kvėpuok pilvu. Gilink ir ilgink iškvėpimą. Kvėpavimas padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri ramina kūną.
- Suvokimas, jog panikos priepuoliai nesužeidžia fiziškai. Nors panikos ataką patiriantis žmogus gali manyti, jog atsiranda grėsmė jo saugumui, iš tiesų taip nėra. Suvokti, kad tai laikina, tuoj praeis ir nieko blogo nutikti negali.
- Atsiribojimas nuo katastrofinių minčių. Tai tokios mintys, kurias iššaukia stresas ir tuo metu atrodo, kad žmogus iš tiesų gali išprotėti, numirti, nors iš tiesų realios grėsmės nėra.
- Artimųjų palaikymas. Žmogui, patiriančiam panikos atakas, svarbus artimųjų palaikymas, nors jis to gali ir neparodyti. Neapleiskite panikos priepuolius patiriančiųjų, padėkite jam nusiraminti išeidami pasivaikščioti ar kartu giliai kvėpuojant. Taip pat gera pagalba gali būti paskatinimas kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Būkite palaikantys ir supratingi, paskatinkite išsipasakoti, jokiu būdu nespauskite žmogaus, jog nustotų nerimauti ar kažko nebebijotų.
- Dėmesio nukreipimas. Panikos ataka susijusi su klaidingu fizinių pojūčių interpretavimu. Savo dėmesį nukreipk į aplinką.
Kiti būdai sau padėti:
- Reguliarus sportas naudingas ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai.
- Ir kokybė, ir kiekybė yra svarbūs parametrai geram miegui. Miegokite vidutiniškai 8 valandas kasnakt.
- Atkreipkite dėmesį, kad ir šokoladas, arbata bei limonadai sudėtyje dažnai turi kofeino.
- Šią „nerimo sesiją“ laikykite kiekvieną dieną tuo pačiu metu.
- Dėmesingumas, sąmoningumas (mindfulness) padeda sugrįžti į supančią realybę.
- Panikos ataka - tai staigus stiprios baimės ar nerimo epizodas, dažnai kylantis be aiškios priežasties ir sukeliantis fizinius bei psichologinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, dusulys ir galvos svaigimas.
Kaip padėti žmogui, patiriančiam panikos priepuolį
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
- Jei žmogui, patiriančiam panikos priepuolį negresia joks pavojus, duokite jam erdvės, tačiau išlikite netoliese, kad galėtumėte stebėti situaciją.
- Kai kuriems žmonėms panikos priepuolių metu padeda raminantis, pažįstamas balsas, tačiau venkite kartoti tokias frazes kaip „nesijaudink“ ar pastovaus klausimo, ar viskas gerai.
- Ne visiems, patiriantiems panikos atakas, padeda tie patys metodai. Gilus kvėpavimas ir kiti atsipalaidavimo būdai gali padėti, jei yra praktikuojami nuolatos.
Papildoma pagalba
Net ir lankantis pas psichologą ar psichoterapeutą, svarbu padėti sau ir kitais būdais, tokiais kaip:
- Užsiimti mėgstama veikla, kuri padėtų atsipalaiduoti
- Sportuoti, nes tai padeda sumažinti stresą ir padeda palaikyti gerą nervų sistemos veiklą
- Tinkamai maitintis bei skirti pakankamai laiko miegui
Skydliaukė ir panikos priepuoliai, kuo jie susiję?
Sutrikusi skydliaukės veikla gali sukelti per mažą (hipotirozė) arba per didelį (hipertirozė) tiroidinių hormonų gaminimą. Negydomi abu šie sutrikimai kelia pavojų sveikatai.
Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?
Esant hipotirozei, sulėtėjus skydliaukės veiklai, gali kankinti depresija, nuolatinis mieguistumas, sulėtėjęs mąstymas, pasidaro sunku susikaupti, juntamas nuolatinis nuovargis ir t. t.
Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.
Rūkymas ir panikos priepuoliai
Rūkymą žmonės paprastai pasitelkia norėdami „pabėgti“ nuo streso, tačiau pasak specialistų, šis žalingas įprotis problemos nepanaikina, kaip tik priešingai - cigaretėse esančios medžiagos didina širdies plakimą, dėl ko padidėja kraujo spaudimas. Kartu su įkvėptais tabako dūmais, į smegenis patenka nikotinas, kuris paskatina dopamino, vadinamo ,,laimės" hormonu, išsiskyrimą. Šis smegenyse sukelia stiprų malonumo jausmą, todėl kurį laiką gali atrodyti, jog žmogus nurimo, palengvėjo nerimo simptomai.
Tačiau rūkant ilgą laiką, smegenyse daugėja nikotino reikalaujančių receptorių, norinčių, kad išsiskirtų dopaminas. Taip ilgainiui išsivysto priklausomybė.
Homeopatiniai vaistai nuo panikos
Daugelis tradicinę mediciną palaikančių specialistų mano, jog panikos priepuoliai ir homeopatiniai vaistai yra nesuderinami. Jie teigia, kad šis metodas labiau veikia kaip placebas, nes pagrįstas vidiniu paciento asmenybės požiūriu.
Tačiau homeopatijos šalininkai teigia priešingai, jog minimalios įvairių veikliųjų homeopatinių medžiagų dozės sukelia apsauginius organizmo procesus. Todėl panikos priepuolius rekomenduoja palengvinti homeopatiniais vaistais, susidedančiais iš natūralių, gamtoje randamų augalų, tokių kaip valerijono šaknis, raudonžiedė pasiflora, melisa, apynių spurgai ir pan.
Galimos komplikacijos
Tinkamai negydomi panikos priepuoliai gali paveikti beveik visas gyvenimo sritis. Išsivysto stipri baimė susijusi su galimybe vėl patirti panikos ataką. Tai stipriai paveikia kasdienybę ir gyvenimo kokybę. Nesikreipiant į specialistus ir negydant, galima sulaukti tokių pasekmių, kaip:
- Fobijos. Patirdamas nerimo ir panikos priepuolius žmogus ima vengti situacijų ar vietų, kuriose patyrė šiuos nemalonius išgyvenimus. Taip gali išsivystyti specifinės fobijos.
- Susirūpinimas sveikatos būsena. Dažniausiai pas psichikos sveikatos specialistus panikos sutrikimą patiriantys pacientai ateina tik tada, kai įsitikina, jog priepuoliai nėra susiję su jokia somatine liga.
- Panikos atakos taip pat gali sukelti depresiją, sumažinti darbo našumą ir pabloginti socialinius santykius.
Nerimo sutrikimai
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu.
Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga.
Socialinė fobija Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta.
Specifinės fobijos Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.