Nerimas yra universali žmogaus emocija, patiriama stresinėse situacijose ar jaučiantis nejaukiai. Vis dėlto, kai nerimas tampa nuolatiniu ir varginančiu simptomu, būtina imtis priemonių. Šiame straipsnyje aptariamas nerimo gydymas vaistais, įskaitant generalizuoto nerimo sutrikimo (GNS) apibrėžimą, simptomus, gydymo būdus bei vaistų vartojimo ypatumus.
Kas Yra Nerimas?
Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį. Patologinis nerimas, kitaip vadinamas generalizuotu nerimo sutrikimu, yra nerimas, neturintis realios ir aiškiai suprantamos priežasties. GNS dažniau pasireiškia moterims ir gali paveikti bet kokio amžiaus žmones.
Generalizuoto Nerimo Sutrikimo (GNS) Simptomai
Žmonės, kenčiantys nuo GNS, nuolat jaučia nepagrįstą nerimą, nuolat laukia nemalonių įvykių. Dėl to jie negali realistiškai įvertinti situacijos susidūrę su stresinėmis aplinkybėmis. GNS pasireiškia įvairiais simptomais:
- Nemiga: Pakitęs miego režimas, sunkumas atsipalaiduoti, blogas miegas ir įvairūs sapnai.
- Nuovargis: Nuolatinis nuovargis dėl miego trūkumo ir stresinės būsenos, bendras organizmo silpnumas.
- Nuotaikų kaita: Dažna nuotaikų kaita arba nerimo priepuoliai, dirglumas ir susierzinimas.
- Dėmesio sutrikimai: Koncentracijos stoka, sunkumas susitelkti į tam tikrus darbus, sudėtinga atlikti užduotis, reikalaujančias susikaupimo ir atidumo.
- Fiziologiniai pokyčiai: Dažnas šlapinimasis, didelis prakaitavimas, nervinis drebulys, galvos skausmai, padažnėjęs širdies ritmas ar nervinis pykinimas, sutrikęs kvėpavimas, nervinis dusulys.
- Socialinis nerimas: Vengimas bendrauti su žmonėmis, ypač su nepažįstamaisiais, stresas būnant žmonių miniose.
Nerimo sutrikimas gali atsirasti dėl per aukštų tikslų sau kėlimo, perfekcionizmo, žemo savęs vertinimo, baimės suklysti ar tokių situacijų, kaip perdėto streso dėl darbo praradimo. Kartu su GNS dažnai pasireiškia socialinės fobijos ar distimijos simptomai. Galimi panikos priepuoliai, kurių metu reikia sulėtinti kvėpavimą, bandyti nusiraminti ir pakeisti blogas mintis. Nerimo sutrikimą išgyvenantys žmonės taip pat gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.
Nerimo Sutrikimo Atsiradimo Priežastys
Nors nerimo sutrikimai tyrinėjami jau daugelį metų, iki šiol nėra nustatyta tikroji atsiradimo priežastis. Yra keletas teorijų, aiškinančių, kas daro įtaką tokiai žmogaus būsenai:
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
- Išoriniai dirgikliai: Nerimas atsiranda kaip atsakas į išorinius dirgiklius, veikiančius nervų sistemą (smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas).
- Galvos smegenų chemija: Nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras.
- Biologinis polinkis: Sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.
Generalizuoto Nerimo Sutrikimo Gydymas
Jaučiant pasikartojančius nerimo sutrikimo simptomus, būtina kreiptis į gydytoją. Šis sutrikimas yra lėtinis, todėl reikalauja ilgalaikio gydymo. Nerimo sutrikimas gali būti gydomas dvejopai: medikamentiniu arba psichoterapiniu būdu.
Psichoterapinis Gydymas
Tai pirminis gydymo būdas, siekiant išvengti nuolatinio medikamentų naudojimo. Šio gydymo metu daugiau dėmesio skiriama psichologinei paciento būsenai, jo nuotaikų kaitų kontrolei, nerimo priežasčių analizei, atsipalaidavimo technikoms. Šiuo atveju vaistai nuo nerimo - tai paties paciento psichologinės būsenos ugdymas, savęs analizavimas.
Medikamentinis Gydymas
Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.
Antidepresantai
Antidepresantai yra vaistai, skirti depresijai gydyti, tačiau jie taip pat naudojami nerimui gydyti. Jie veikia reguliuodami serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse, kurie yra atsakingi už žmogaus nuotaiką ir elgesį. Svarbu atsiminti, kad gali tekti palaukti 2-4 savaites kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs.
Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Raminamieji Vaistai
Raminamieji vaistai yra skirti nerimo gydymui. Jie veikia slopindami nervų sistemos aktyvumą, dėl to sumažėja įtampa, baimė ir nerimas. Raminamieji vaistai gali būti naudojami trumpalaikiam nerimo gydymui arba kaip papildomas gydymas kartu su antidepresantais.
Antipsichoziniai Vaistai
Antipsichoziniai vaistai yra skirti gydyti sunkias psichines ligas, tokias kaip šizofrenija ir manija. Jie taip pat gali būti naudojami gydant sunkią depresiją ir nerimą, kai kiti vaistai yra neveiksmingi. Antipsichoziniai vaistai veikia reguliuodami dopamino ir serotonino kiekį smegenyse, kurie yra atsakingi už žmogaus elgesį ir nuotaiką.
Vaistų Vartojimo Ypatumai ir Šalutinis Poveikis
Kiekvienas vaistas nuo depresijos ir nerimo turi savo savybes ir gali turėti šalutinį poveikį. Vaistų vartojimo trukmė ir dozė taip pat turėtų būti nustatomi individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę. Visi vaistai nuo depresijos ir nerimo gali turėti šalutinį poveikį, todėl būtina atidžiai stebėti paciento būklę ir reakciją į gydymą. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra pykinimas, viduriavimas, mieguistumas, galvos skausmas, atminties sutrikimai ir priklausomybė.
Vaistų Sąveika su Kitais Vaistais
Reikia atkreipti dėmesį, kad vaistai nuo depresijos ir nerimo gali sąveikauti su kitais vaistais, kuriuos pacientas vartoja. Todėl, vartojant šiuos vaistus, reikia atidžiai stebėti jų sąveiką ir reikiamu atveju pakeisti gydymą.
Ar Yra Būdų Išvengti Generalizuoto Nerimo Sutrikimo?
Nors visiškai išvengti GNS gali būti neįmanoma, yra keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti riziką:
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
- Atsargiai vartokite medikamentus: Visada paklauskite gydytojo/vaistininko, ar jums priskirti medikamentai gali sukelti nerimą.
- Nepervarkite ir skirkite laiko atsipalaidavimui.
- Sportuokite ir stenkitės sveikai maitintis.
Antidepresantų Veiksmingumas: Ar Jie Visada Veikia?
Nors esame įpratę, kad pirminis siūlomas depresijos gydymas yra antidepresantai, svarbu atsižvelgti į jų veiksmingumą. Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Tyrimai rodo, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo nei kiek ne geriau negu į placebo tabletes. Placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto.
Visgi, antidepresantai yra labai svarbūs ir reikalingi sergantiems sunkia depresijos forma, kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti. Tačiau net ir tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija.
Depresija ir Nerimas: Kas Tai?
Depresija yra sunki psichinė liga, kuriai būdinga liūdesys, beviltiškumas, nuovargis, apetito ir miego sutrikimai ir negalėjimas džiaugtis gyvenimu. Nerimas yra emocinis sutrikimas, kurio metu žmogus jaučia nuolatinį nerimą, įtampą, baimę ir stresą. Šie sutrikimai gali turėti įvairių priežasčių, įskaitant trauminius įvykius, gyvenimo pokyčius ir tylias alergijas bei žarnyno sutrikimus.