Įvadas
Mokyklinis nerimas yra aktuali problema, paveikianti paauglių emocinę savijautą ir elgesį. Siekiant geriau suprasti šią problemą, svarbu įvertinti mokyklinio nerimo ypatumus, ypač atsižvelgiant į lyčių skirtumus. Šiame straipsnyje aptariami paauglių mokyklinio nerimo ypatumai, remiantis tyrimų duomenimis ir klausimynų rezultatais.
Tyrimo metodika ir dalyviai
Tyrimo tikslas buvo įvertinti paauglių mokyklinio nerimo ypatumus priklausomai nuo lyties. Tyrime dalyvavo 100 (15-16 metų) moksleivių: 45 mergaitės ir 55 berniukai. Moksleivių nerimo įvertinimui buvo taikoma C. R. Reynolds‘o ir B. O. Richmond‘o metodika ir A. Petrulytės aprobuota anketa „Paauglio nerimo vertinimas“.
Rezultatai ir diskusija
Lyčių skirtumai nerimo faktoriuose
Nagrinėjant nerimo faktorius pagal tiriamųjų lytį, nustatyta, kad somatinio nerimo faktorius yra aukštesnis berniukų grupėje (p < 0,004). Tai reiškia, kad paaugliai berniukai dažniau patiria somatinių nusiskundimų, susijusių su nerimu, nei bendraamžės mergaitės. Nustatyta, kad 70,3 proc. mergaičių ir 54,2 proc. bendraamžių berniukų somatinis nerimas yra vidutinio lygio (χ2 = 23,31; p < 0,001). Asmenybės nerimas bei socialinis nerimas lyginant lyties aspektu reikšmingai nesiskiria (p > 0,05). Tai rodo, kad tiek mergaitės, tiek berniukai vienodai patiria nerimą, susijusį su savęs vertinimu ir socialine sąveika.
Mokyklinio nerimo vertinimo pasiskirstymas
Analizuojant mokyklinio nerimo vertinimo pasiskirstymą, nustatyta, kad moksleiviai laiko didžiausią nerimą sukeliančiais faktoriais: tėvų, grįžtančių iš tėvų susirinkimo, laukimą (p < 0,05) bei laikomus egzaminus, tai būdinga paauglėms mergaitėms (p < 0,042). Tačiau pagal požymį: nepajėgia susidoroti su namų darbu, būdinga paaugliams berniukams (p < 0,035). Šie rezultatai rodo, kad mergaitės labiau nerimauja dėl tėvų reakcijos į mokymosi rezultatus ir egzaminų, o berniukai - dėl sunkumų, susijusių su namų darbais.
Stresas ir negatyvios emocijos
Tyrimai rodo, kad paaugliai patenka į stresines situacijas ir išgyvena negatyvias emocijas. Dažniausiai į tokias situacijas patenka vyresnio amžiaus paauglės. Gyvenamoji vieta mažai reikšminga stresiniams paauglių išgyvenimams, o mokyklos socialinė aplinka laikytina dideliu stresogeniniu veiksniu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Nerimo diagnostika ir įvertinimas
Siekdami suprasti vaiko ar paauglio emocinę būseną ir elgesį, specialistai naudoja įvairius instrumentus ir metodus. Klinikinis interviu, arba diagnostinis pokalbis, yra labai svarbus instrumentas bet kokiai elgesio ar emocinei problemai vertinti. Vaikų ir paauglių atveju renkama informacija apie paties vaiko funkcionavimą, emocinę savijautą, elgesio ypatumus, apie jo artimiausią aplinką, santykius, kasdienius įpročius. Vaikų ir paauglių emocinei būsenai ir elgesiui vertinti papildomai rekomenduojama pasitelkti Galių ir sunkumų klausimyną (angl. Strengths and Difficulties Questionnaire, SDQ, Goodman, 1997; Goodman, 2005; Goodman, Goodman, 2009) arba išsamų Vaiko elgesio aprašą (angl. Achenbach System of Empirically Based Assessment; T. M. Achenbach, 2000; 2010), apimantį įvairias kasdienio funkcionavimo sritis.
Vaikų ir paauglių PIN rizikos atpažinimas ir diagnostika
Nors bendrai mokyklinio, o ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams pritaikytų standartizuotų instrumentų PIN rizikai įvertinti nėra, visgi siekiant suprasti, ar naudojimasis internetu nėra probleminis, perteklinis, svarbu iš vaiko tėvų ar globėjų bei iš paties vaiko ar paauglio surinkti atitinkamą informaciją.
Papildomi tyrimo duomenys
Tyrimo duomenys patvirtino, kad paaugliai suteikia ypač svarbios informacijos apie savo elgesį ir patiriamus sunkumus, kurių didesnė dalis lieka tėvų nepastebėta. Paauglių atsakymai rodo didesnį nerimo/depresijos, atsitraukimo, somatinių skundų, agresijos ir delinkventinio elgesio lygį lyginant su tėvų vertinimais.
Išvados
Tyrimas atskleidė, kad paauglių mokyklinis nerimas turi lyčių ypatumų. Berniukai dažniau patiria somatinį nerimą, o mergaitės labiau nerimauja dėl tėvų reakcijos į mokymosi rezultatus ir egzaminų. Moksleiviams didžiausią nerimą kelia tėvų, grįžtančių iš tėvų susirinkimo, laukimas bei laikomi egzaminai. Mokyklos socialinė aplinka laikytina dideliu stresogeniniu veiksniu. Siekiant įvertinti paauglių emocinę būseną ir elgesį, rekomenduojama naudoti įvairius diagnostinius instrumentus ir klausimynus, tokius kaip Galių ir sunkumų klausimynas (SDQ) arba Vaiko elgesio aprašas. Paauglių savęs vertinimas yra ypač svarbus, nes jie gali suteikti informacijos apie savo patiriamus sunkumus, kurie gali likti nepastebėti tėvų.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Taip pat skaitykite: Nerimo mažinimo technikos
tags: #mokyklinio #nerimo #klausimynas