Nemiga yra dažnas miego sutrikimas, turintis įtakos daugelio žmonių gyvenimo kokybei. Ji gali pasireikšti sunkumais užmigti, dažnais prabudimais naktį arba ankstyvu pabudimu, kai žmogus nebegali vėl užmigti. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti vaistus nuo nemigos, įskaitant jų rūšis, poveikį, galimą priklausomybę ir alternatyvius gydymo būdus.
Raminamieji ir migdomieji vaistai: apžvalga
Raminamieji ir migdomieji vaistai yra skirti slopinti nervų sistemą, sukelti mieguistumą, lėtinti mąstymą ir mažinti įtampą bei nerimą. Jie dažnai skiriami žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų ar išgyvenantiems krizines situacijas. Dažniausi raminamieji vaistai yra diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina.
Poveikis ir šalutiniai reiškiniai
Šie vaistai gali sukelti mieguistumą, lėtinti mąstymą, mažinti įtampą, nerimą, sutrikdyti koordinaciją ir silpninti reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė.
Svarbu paminėti, kad šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Priklausomybė ir abstinencija
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius, organizmas prie to pripranta, ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio.
Vartojimo būdai
Raminamieji ir migdomieji vaistai dažniausiai vartojami geriant tabletes arba leidžiant injekcijas.
Nemigos priežastys ir ryšys su kitomis ligomis
Nemiga gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė (lėtinė). Lėtinę nemigą sukelia ligos, skausmas ir fiziniai negalavimai, depresija, nerimas, o trumpalaikei nemigai įtaką daro stresiniai aplinkos veiksniai, laiko zonų pasikeitimas, sezoniškumas ir tinkamo miego režimo nesilaikymas.
Skausmas ir ligos
Skausmą ir diskomfortą sukeliančios ligos - neramių kojų sindromas, įtampos galvos skausmas, lėtinis raumenų ir sąnarių skausmas, naktinis kosulys atsiradęs dėl refliukso visa tai sukuria didelę tikimybę nemigai išsivystyti.
Vaistai nuo traukulių, kardiologinis vaistas metoprololis, vaistai turintys didelį pseudoefedrino kiekį taip pat gali sukelti nemigą.
Taip pat skaitykite: Zopiklono naudojimas ir atsargumo priemonės
Nerimas ir psichikos sutrikimai
Taip pat labai dažnai pasitaikančios nemigos priežastys yra depresija, nerimas ir neurozė. Apie prasidedančius psichikos sutrikimus išduoda būtent nemiga. Nemiga, sukelta psichikos veiksnių yra gydoma mažomis antidepresantų dozėmis, antipsichoziniais vaistais, psichoterapija arba kognityvinės elgesio terapijos metodais.
Sezoniškumas, amžius ir gyvenimo būdas
Metų laikai mūsų miegui daro išties didelį poveikį. Keičiantis dienoms, joms ilgėjant arba trumpėjant - kinta ir melatonino kiekis organizme. Pagrindinė šio hormono funkcija yra reguliuoti miego ir budrumo ciklus. Patekėjus saulei - melatonino gamyba sulėtėja, o sutemus pradeda imti miegas. Pakankamas šviesos kiekis dienos metu padeda sureguliuoti mūsų biologinį laikrodį.
Visiškai normalu, kad miego trukmė ima trumpėti, kai žmogus sensta. 5 valandų miego tikrai užtenka, jei žmogus rytais jaučiasi pailsėjęs ir pasiruošęs darbui. Bet ryte savijauta prasta, užmigti buvo sunku, o naktį dažnai prabundate, miego kokybė netenkina net jei miegojote 9 valandas - tada galima įtarti nemigos pradžią. Organizmas nepailsi, jei miegama vos 4-5 valandas per parą ir taip keletą savaičių, tada gali prasidėti rimtesni sutrikimai.
Miego rimtą pakoreguoti gali įpročiai arba gyvenimo ritmas.
Kaip pagerinti miego kokybę
Geriausiai nemigą spręsti yra ieškant balanso, vienas pagrindinių būdų gerinti miego kokybę yra subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Polinkis pervargti yra vienas dažniausių darbingo amžiaus žmonių kelių į nemigą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui su nemiga?
Miego higiena
Norintys pagerinti savo miegą turėtų vengti įvairių elektroninių prietaisų, kurie skleidžia dirbtinę šviesą, mat ši slopina melatonino gamybą. Tai ypač aktualu prie einant miegoti. Miego hormonas melatoninas gaminasi tamsoje, todėl miegui gali trukdyti telefono, televizoriaus ar net kompiuterio skleidžiama šviesa. Išjungti ryškią šviesą reikėtų bent dvi valandos iki miego. Jei vis tik nepasiseka užmigti be televizoriaus, palikite įjunktą tik garsą.
Darbo ir poilsio balansas
Žmonės dirbantys intensyvų protinį darbą dažnai yra stipriai pavargę, tačiau jiems sunku užmigti. Tokiems žmonėms yra sunku atsiriboti nuo darbų ir patiriamų sunkumų. Jei darbo problemas sunku palikti darbe, prieš miegą užsiimkite raminančia, monotoniška arba nuobodžia veikla.
Jei kankina nemiga, vadovaukitės šia taisykle: skirkite 8 valandas darbui, 8 valandos turi būti skirtos poilsiui arba hobiams ir 8 valandos privalo tekti miegui.
Fizinis aktyvumas ir mityba
Nedideli snūstelėjimai dienos metu ardo miego ritmą. Jį taip pat gali sutrikdyti ir nepakankamas fizinis aktyvumas, tad verta užsiimti sportu. Visai netinkamas žmonėms, turintiems polinkį į nemigą yra trumpas 15-90 minučių pietų miegas. Vis dėlto, jis puikiai atstato organizmo jėgas po sunkios fizinės veiklos.
Tikslingas įpročių keitimas padėtų net jei esate „pelėda“ ir negalite užmigti kol nepasidaro labai vėlu, o į darbą atsikelti anskti yra sunku. Net ir savaitgaliais, kai galite pamiegoti, kelkitės 6 valandą ryto, o užmigimo laiką po truputį ankstinkite. Taip ilgainiui bus lengviau įveikti „pelėdišką“ prigimtį, o organizmas pripras prie pastovaus ritmo.
Vaistažolės ir vitaminai
Jei negalite užmigti dėl patiriamo streso ar įtampos, išbandykite vaistažolių preparatus. Vartokite tokias raminančias vaistažoles, kaip melisa, valerijonas, mėtos, preparatai turintys pasifloros ekstrakto, apyniai. Taip pat padėti gali magnis B6. Rekomenduojame prieš miegą išgerti preparatų sudėtyje, turinčių melatonino.
Gerinti organizmo būklę ir su stresu bei nemiga kovoti padės vitaminai nervų sistemai. Tai preparatai padedantys kovoti su įtampa ir suteikiantys raminantį efektą.
Vis dėlto yra vaistažolių, kurias reiktų vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, jonažolės arbatą, kuri gali pastiprinti arba susilpninti kitų vartojamų vaistų poveikį.
Natūralios priemonės
Mokslui žinoma daugybė produktų, gėrimų, žolelių ir kitų natūralių priemonių, kurios padės jums greičiau nugrimzti į sapnų karalystę. Be to, mokslininkai neseniai nustatė tiesioginį ryšį tarp gėrimo iš rūgščių vyšnių ir sveiko bei kieto miego. Neseniai buvo atliktas eksperimentas: bandomiesiems pasiūlyta dvi savaites rytais ir vakarais išgerti po 100 g gėrimo, pagaminto iš rūgščių vyšnių. Rezultatai pasirodė puikūs - pastebėta, kad miegas tapo daug geresnis. Vyšniose yra daug melatonino - hormono, atsakingo už miegą.
Kai kurios žuvies ir jūros gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, krevetės, menkės ir tunai, turi triptofano - baltymo, stimuliuojančio miegą. Jeigu dėl kokių nors priežasčių negalite vartoti jūros gėrybių, triptofano gausite ir su kitais produktais, pavyzdžiui, puodeliu šilto pieno. Kad minėtojo baltymo poveikis būtų geresnis, patartina derinti jį su angliavandeniais.
Kada kreiptis į specialistą
Jei Jus nuolat kankina nemiga, svarbu žinoti, kokių veiksmų imtis, kad palengvintumėte savo būklę ir atgautumėte gerą miegą. Miego higienos palaikymas yra pirmas žingsnis, kai kankina nemiga.
Ne visada pavyksta savarankiškai įveikti nemigą ar kitus miego sutrikimus. Gydytojas neurologas gali atlikti detalią diagnostiką, esant reikalui - paskirti tyrimus, sudaryti nemigos ar kitų miego sutrikimų gydymo planą.
Nemigos gydymas be vaistų
Elgesio terapija - pagrindinis nemigos gydymo metodas, kai mokomasi atpažinti ir keisti įpročius bei mintis, trukdančias miegui.
Pasekmės negydant nemigos
Neišspręsta ilgalaikė nemiga gali turėti rimtų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai. Tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, depresijos, nerimo, nutukimo, imuniteto nusilpimo, nelaimingų atsitikimų riziką.
Įsisenėjusi nemiga gali tapti ne tik nemaloniu gyvenimo palydovu, bet ir lėtinių ligų bei psichologinių problemų šaltiniu.
Mitai ir faktai apie nemigą
- Rekomenduojama, kad suaugusiam žmogui kasnakt reikėtų 7-9 valandų kokybiško miego.
- Taip, kai kurios miego sutrikimų formos, pvz., miego apnėja, neramių kojų sindromas ar net polinkis į nemigą, gali būti paveldimi.
- Taip, nerimas, depresija, stresas ir kiti psichologiniai veiksniai yra viena pagrindinių nemigos priežasčių. Dažnai šie veiksniai sukelia užburtą ratą: prasta emocinė savijauta blogina miegą, o blogas miegas didina nerimą ir streso lygį.
- Taip, nemiga būdinga ir vaikams, ir paaugliams, ypač kai patiriamas stresas, pokyčiai gyvenime ar pasikeičia miego režimas.
- Nemiga laikoma laikinu miego sutrikimu, jei ji trunka iki trijų savaičių ir susijusi su konkrečia situacija (stresu, kelionėmis, laikinomis problemomis).