Šiuolaikinėje darbo rinkoje, kur technologijos leidžia dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio, nutolęs darbas tampa vis populiaresnis. Nors darbas iš namų ar kitos nutolusios vietos gali atrodyti kaip privilegija, jis turi savų psichologinių iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime nutolusių darbuotojų psichologiją, išnagrinėsime galimus privalumus ir trūkumus, bei pateiksime savigalbos strategijas, kurios padės sėkmingai dirbti nutolusiu būdu.
Nutolęs darbas: tendencijos ir galimybės
Darbas namuose tampa vis populiaresnis, o savo darbo vietą renkasi ne tik kūrybiniai darbuotojai, bet ir įvairių profesijų atstovai. Pasak VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės psichologės-psichoterapeutės Virginijos Liveikienės, krizė gali paskatinti žmones ieškoti naujų darbo sprendimų, o darbas namuose gali būti viena iš tokių galimybių.
Privalumai
- Lankstumas: Galimybė derinti darbą su vaikų priežiūra ir greitai reaguoti į užsakymus bet kuriuo paros metu.
- Individualumas: Jei esate intravertas, lengviau susikaupti vienam, norite lankstumo laiko atžvilgiu ir jums nėra labai svarbus kitų įvertinimas darbe, darbas namuose gali būti jums tinkamas.
- Produktyvumas: Galite pasirinkti dienos metą, kai esate produktyviausias, ir skirti laiko kitoms veikloms kitu metu.
- Autonomija: Nereikia apsimesti prieš viršininkus, jog dirbate, ar leisti laisvas minutes tuščiai plepant su bendradarbiais.
- Koncentracija: Darbas namuose gali būti naudingas tiems, kuriems reikia intensyvios koncentracijos.
- Ekonomija: Mažesnės išlaidos maistui, drabužiams, transportui, nereikia samdyti auklės ar leisti į darželį vaikų.
- Laikas su šeima: Daugiau laiko praleidžiama su šeima.
- Streso mažinimas: Išvengiama streso, kuris dažnam kyla darbe.
Iššūkiai ir trūkumai
- Pagundos: Darbas namuose kelia daug pagundų, kurios gali riboti tiek produktyvumą, tiek ir kūrybiškumą.
- Prieštaringi rezultatai: Tokie žmonės patiria mažiau su darbo aplinka susijusio streso, tačiau kelioms įstaigoms dirbantis specialistas dažnai jaučia nerimą, kad tuoj neturės užsakymų, tad dažnai ima dirbti bet ką.
- Socialinė izoliacija: Netenkama galimybės paplepėti su bendradarbiais, pasiguosti, kai nesiseka, sulaukti pagalbos prireikus. Ilgainiui galima pasijusti labai izoliuotam.
- Atgalinio ryšio stoka: Dirbantis namuose žmogus ima stokoti „atgalinio ryšio“, mažiau gali lyginti savo pasiekimus ir darbą su kolegų.
- Aprangos kodas: Dauguma namie dirbančių žmonių nepasivargina tvarkingai apsirengti, o tai jau gali neigiamai paveikti pasitikėjimą ir profesionalumą.
- Nenormuotos darbo valandos: Darbo valandos nėra normuotos, vadinasi, gali būti taip, kad dirbsite ištisai.
- Buitis: Lengva pasiduoti pagundai atidėlioti darbą, nes „skubiai“ reikia išplauti indus, išnešti šiukšles, pavalgyti ir pan.
- Laiko struktūravimas: Darbui namuose iš tiesų reikia didelio vidinio organizuotumo ir gebėjimo struktūruoti laiką, atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių.
- Šeimos įtaka: Tai, kad dirbantieji namuose fiziškai yra namuose, nereiškia, kad jie dalyvauja visavertiškai - emociškai, betarpiškai reaguodami. Ypač nepalanki situacija dirbantiesiems namuose yra tuomet, kai jie augina mažus vaikus: vaikai nesugeba atskirti, kad mama ar tėtis dabar dirba, o dabar ne, todėl jiems lieka neaišku, kodėl kartais tėvai yra prieinami, o kartais ne. Tai vaikui kelia įtampą, didina nesaugumo jausmą. Dėl dėmesio stokos vaikai gali imti kaltinti net savo elgesį.
Kaip įveikti iššūkius ir sėkmingai dirbti nutolusiu būdu
Psichologė-psichoterapeutė V. Liveikienė teigia, kad ryždamasis dirbti namuose, žmogus turėtų labai gerai įvertinti, ar tai jam tinka, ir visų pirma - kaip asmenybei. Jei esate linkęs bendrauti, konkuruoti, jums svarbu matyti, kaip kiti reaguoja į jūsų darbą, jo rezultatus, jei jums pačiam sunku planuotis darbus, esate linkęs atidėlioti ir esate ekstravertas - darbas namuose greičiausiai ne jums.
Patarimai
- Nustatykite darbo valandas: Išsiaiškinkite, kada esate produktyvus, ir nustatykite savo darbo valandas.
- Įsirenkite patogią darbo vietą: Tai pagerina produktyvumą ir padeda smegenims pasiruošti darbui.
- Nusistatykite darbo ir poilsio valandas: Taip pat nepamirškite ir atostogų.
- Tvarkingai renkitės: Drabužiai labai veikia mūsų savijautą, taigi apsirenkite taip, kad gerai jaustumėtės.
- Atlikite ritualą po darbo dienos: Pavyzdžiui, pusvalandį pasivaikščiokite.
- Sveika mityba: Venkite pagundos likti prie kompiuterio, kai šaldytuve tiek skanumynų.
Savigalbos literatūra: ar ji gali padėti?
Populiarioji psichologija ir savigalbos knygos gali būti panašūs dalykai, dažnai siūlantys patarimus, pratimus ir kitokius dalykus, turinčius padėti žmogui geriau gyventi, jaustis ir pan. Tačiau, kaip teigiama, žmogus yra labai sudėtingas padaras, o bet koks elgesys visuomet turi milijoną priežasčių, retai būna nulemtas tik vienos. Taigi, kalbant apie tam tikrus pratimus ar patarimus, jie bus veiksmingi tik daliai atvejų. Savigalba negali būti tokia kompleksiška, kad tiktų visiems ir atsižvelgtų į visus įmanomus atvejus. Todėl autoriai dažnai bando apsiriboti keliais paprastais ir veiksmingais, tiksliau - neva veiksmingais - patarimais. Geriausiu atveju, jie veiksmingi tik kai kuriems žmonėms.
Kaip išsirinkti tinkamą savigalbos knygą?
Pagrindinis kriterijus, į kurį verta atsižvelgti, yra tai, ar knyga nežada išspręsti visų gyvenimo problemų, ar nesako, kad tinka absoliučiai visiems. Knygos, siūlančios ezoterinius, astralinio kūno tobulinimo ar angelų terapijos metodus, nėra paremtos šiuolaikiniu mokslu. Tam reikia psichologinio raštingumo, minimalaus supratimo, kas yra psichologija, kas yra šiuolaikinis mokslas.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Ar savigalbos knygos gali būti veiksmingos?
Psichologija retai kada turi universalius atsakymus. Kai kuriems žmonėms gali būti labai veiksminga viena ar kita knyga. Net ir grožinės literatūros knyga gali būti veiksminga kaip, pavyzdžiui, įkvėpimo šaltinis. Taip ir su savigalbos knygomis - kai kurios gali būti veiksmingos kai kuriems žmonėms. Tačiau kitiems ji gali suteikti iliuziją, kad viskas eina į gera, nors taip nėra. Jei aprašyta populiari tema, yra suteikiama lengvų patarimų, kaip pagerinti nuotaiką arba kaip suvaldyti stresą. Pavyzdžiui, streso valdymo pratimai gali būti gan universalūs. Taip yra ir su populiariąja psichologija grįstais pratimais gerovei pakelti ar nuotaikai pagerinti - didžiajai daliai žmonių jie gana efektyvūs. Žmonėms, susiduriantiems su rimtais nuotaikų sutrikimais, jie tikriausiai bus neveiksmingi, bet nepakenks.
Kada kreiptis į specialistą?
Žmogui, kuris jaučia vieną ar kitą sunkumą, kuriam sunku susitvarkyti su problemomis, visuomet rekomenduojama galvoti apie kreipimąsi į specialistą - psichologą. Jei žmogus perskaitė vieną knygą, norėdamas pasimokyti, kaip valdyti stresą, ir ji jam nepatiko, nepadėjo, tai tokius atveju galima paieškoti kitos knygos.
"Žaisdami dirbame": kaip įtraukti žaidimo elementus į darbą
Darbo diena gali būti ne tik produktyvi, bet ir smagi. Įtraukdami žaidimo elementus į kasdienę rutiną, galime sumažinti stresą, padidinti kūrybiškumą ir motyvaciją.
Kodėl verta "žaisti" darbe?
- Nuovargis: Žaidimas beveik neturi nuovargio, o jei ir turi, tai kažkokį kitokį - "gerą nuovargį" arba "atgaivinantį nuovargį".
- Malonumas: Paprastai mums gera daryti tai, kas mums patinka, kas įdomu, kas gerai sekasi ir kame matome prasmę.
- Asmenybės tipas: Svarbu, kad tai, kam skiriame didžiąją savo laiko dalį, turėtų ne prieštarauti mūsų asmenybiniams poreikiams, o, kiek įmanoma, tenkinti juos.
- Patrauklumas ir entuziazmas: Patrauklumas reikalingas klientams, kolegoms, kitų padalinių darbuotojams, vadovams. Entuziazmas padeda "užsidegti" noru įsigyti tai, ką siūlote.
Kaip paversti darbą žaidimu?
- Susitelkimas į procesą: Jei ką darome tik dėl galutinio rezultato, rizikuojame greitai imti dirbti be jokio malonumo ir džiaugsmo, be azarto ir energijos, neturint jokio potraukio kurti, dažnai jaučiant stresą ir nerimą, todėl greit pavargstant ir tampant irzliais bei piktais.
- Kūrybiškumas: Kai susikoncentruojame ties procesu, mus pagauna ir įtraukia pati veikla taip, kad kartais net užsimirštame, tuomet, nors būdami itin susikaupę, iš tiesų atsipalaiduojame ir nejaučiame įtampos nei streso. Taip tarsi atsidaro mumyse esantys kažkokie paslaptingi vartai, už kurių buvo užsislėpęs kūrybiškumas, fantazija, vidinė energija, ir taip mes įsitraukiame į kūrybą.
Žaidimų pavyzdžiai darbe
- "Kas greičiau?": Lenktyniauti galima su daug kuo.
- "Dėlionė": Nepamainomas žaidimas, kai reikia ką nors sutvarkyti.
- "Pokalbis su žaisliuku": Pašnekinkite juos. Sugalvokite vardus, jei jie jų dar neturi. Įsivaizduokite, kad jie - geriausi jūsų patarėjai visais klausimais. Pasikalbėkite mintyse su jais iškilus sunkumams, ar - kai norite kuo pasigirti.
- "Šiandien būsiu…fėja": Arba - bitė, Kalėdų Senelis ar dar kas… Svarbu pasirinkti teigiamus herojus. O tuomet - visose situacijose ir darykite - kaip jie.
- "Slėpynės": O čia jau tuo atveju, jei kas (koks dokumentas) pasislėpė nuo jūsų.
- "Slėpynės II": Kai reikia, pavyzdžiui, parašyti tekstą, ties kuriuo būtina susikaupti. Tuomet norisi "pasislėpti" nuo kitų darbų. Įtraukite į žaidimą ir kolegas, tuomet galėsite naudoti "sutartinius" žodžius, kurie, beje, puikiai padeda formuoti komandinį jausmą.
- "Gongas": Kai kas nuveikia ką itin svarbaus, ar kai išsprendžia ypatingą problemą, turi teisę paskambinti varpeliu ar kaip kitaip įdomiu garsu pranešti apie savo "žygdarbį".
- "Ordinų dalinimas": Dienos gale apdovanokite kiekvienas kurį nors vieną savo kolegų - "už drąsą", "už pasiaukojimą" ir pan.. Nominacijos kasdien gali būti kitokios, puiki tema aptarimui prie rytinės kavos.
- "Beždžionės dalinimas": Kaip ir "Ordinų dalinimas", tik atvirkščiai - "Beždžionė" bus duodama norint pasakyti, pavyzdžiui, "neišsidirbinėk", "nustok" ir pan.. Ir teikti reikėtų ją ne gale dienos, visiems matant, o iškart kai tik atsirado toks reikalas.
- "Nevilčių puodas": Sumeskite ten visi susikaupusias savo "bėdas".
- "Nusišypsok man!": Tinka žaisti ir su klientais.
Kitos svarbios psichologinės kompetencijos
- Kritinis mąstymas: Vienas iš sąmoningo žmogaus bruožų yra būtent kritinis mąstymas.
- Savidisciplina ir savireguliacija: Įgūdžių lavinimas didina efektyvumą asmeniniame gyvenime, santykiuose, mokymosi ir profesinėje veikloje bei karjeroje.
- Dėmesingas įsisąmoninimas (Mindfulness): Praktikavimas šeimoje gali tapti puikia galimybe sustoti, pabūti vieni su kitais ir mokytis geranoriškumo bei dėkingumo.
Taip pat skaitykite: Darbo motyvacijos analizė
Taip pat skaitykite: Organizacijos ir psichikos sveikata
tags: #nutolusiu #darbuotoju #psichologija