Organinis Bipolinis Sutrikimas: Apibrėžimas, Priežastys, Diagnostika ir Gydymas

Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būseną. Sutrikus psichikos sveikatai, gali išsivystyti įvairūs psichikos sutrikimai, veikiantys mąstymą, jausmus ir elgesį. Vienas iš tokių sutrikimų yra organinis bipolinis sutrikimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas organinis bipolinis sutrikimas, jo apibrėžimas, priežastys, diagnostika ir gydymo būdai.

Psichikos sveikatos samprata

Psichikos sveikata apima emocinę, psichologinę bei socialinę gerovę, kuri daro įtaką tam, kaip mes galvojame, jaučiamės ir elgiamės, padeda susidoroti su kasdieniu stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Sveika psichika yra svarbi kiekviename gyvenimo etape - nuo vaikystės ir paauglystės iki senatvės, lemianti, kaip mes priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais.

Psichikos sveikata yra geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save ir savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Dėl psichikos sveikatos apibrėžimų iki šiol kyla psichikos sveikatos specialistų diskusijų, pavyzdžiui, ar apibūdinant gerą psichinę būseną turėtų būti įtrauktas toks kriterijus kaip individo darbas, aktyvi veikla, poreikis daryti prasmingus, gerus darbus bendruomenei. Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi ir su kūno sveikata, ir su psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno, net filosofiniais aspektais, tai yra kompleksiškas ir sąlygiškas fenomenas.

Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Nustatyta, kad psichikos sveikata yra itin reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, reikšminga asmens laimės ir gerovės supratimui, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, itin svarbi darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui, veiklumui.

Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.

Taip pat skaitykite: Etiologija, Diagnostika ir Klasifikacija

Psichikos sutrikimai: klasifikacija ir simptomai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai:

• Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
• Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
• Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
• Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
• Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
• Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai. Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir kiekvienas sutrikimas gali pasireikšti skirtingai kiekviename žmoguje. Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tačiau yra keletas bendrų simptomų, kurie gali pasireikšti daugeliui asmenų turinčių psichikos sutrikimų. Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai ir jų simptomai:

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
• Panikos atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti.
• Adaptacijos sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Psichozė ir jos tipai

Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.

Psichozės tipai:

Taip pat skaitykite: Organinių psichikos sutrikimų diagnostika

• Trumpalaikė psichozė - tai yra psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos
• Organinė psichozė - psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė - trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą
• Depresinė psichozė - atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką, pvz.

Organinis Bipolinis Sutrikimas: Apibrėžimas ir etiologija

Organinis bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi nuotaikos svyravimai, panašūs į tuos, kurie pasireiškia sergant įprastu bipoliniu sutrikimu. Tačiau organinio bipolinio sutrikimo atveju nuotaikos svyravimus sukelia aiškus organinis smegenų pažeidimas, liga ar disfunkcija. Tai reiškia, kad sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su fizinėmis smegenų struktūros ar funkcijos problemomis, o ne su psichologiniais ar socialiniais veiksniais.

Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.

Organinio bipolinio sutrikimo priežastys

Organinio bipolinio sutrikimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant:

• Smegenų traumos: Galvos traumos, ypač tos, kurios pažeidžia priekines smegenų skiltis, gali sukelti nuotaikos svyravimus ir kitus psichikos sutrikimus.
• Smegenų ligos: Tam tikros smegenų ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, Huntingtono liga ir smegenų navikai, gali pažeisti smegenų sritis, atsakingas už nuotaikos reguliavimą.
• Infekcijos: Smegenų infekcijos, tokios kaip encefalitas ir meningitas, gali sukelti smegenų pažeidimus ir psichikos sutrikimus.
• Insultas: Insultas, ypač jei jis pažeidžia priekines smegenų skiltis, gali sukelti nuotaikos svyravimus ir kitus psichikos sutrikimus.
• Metabolinės ligos: Tam tikros metabolinės ligos, tokios kaip skydliaukės sutrikimai ir Kušingo liga, gali paveikti smegenų funkciją ir sukelti nuotaikos svyravimus.
• Toksinės medžiagos: Ilgalaikis toksinių medžiagų, tokių kaip alkoholis, narkotikai ir sunkieji metalai, poveikis gali pažeisti smegenis ir sukelti psichikos sutrikimus.

Organinio bipolinio sutrikimo simptomai

Organinio bipolinio sutrikimo simptomai yra panašūs į tuos, kurie pasireiškia sergant įprastu bipoliniu sutrikimu, ir apima:

• Manijos epizodus: Pakili nuotaika, padidėjęs energijos lygis, sumažėjęs miego poreikis, didybės idėjos, impulsyvus elgesys.
• Depresijos epizodus: Liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, susidomėjimo praradimas, mintys apie savižudybę.
• Mišrius epizodus: Vienu metu pasireiškiantys manijos ir depresijos simptomai.

Skirtingai nuo įprasto bipolinio sutrikimo, organinio bipolinio sutrikimo atveju gali būti ir kitų neurologinių simptomų, tokių kaip:

Taip pat skaitykite: Apibrėžimas ir klasifikacija: organiniai psichikos sutrikimai

• Pažinimo sutrikimai: Atminties problemos, dėmesio koncentracijos stoka, sunku priimti sprendimus.
• Elgesio pokyčiai: Agresyvumas, impulsyvumas, socialinis elgesio sutrikimas.
• Fiziniai simptomai: Traukuliai, galvos skausmai, koordinacijos problemos.

Organinio bipolinio sutrikimo diagnostika

Organinio bipolinio sutrikimo diagnostika apima:

• Medicininę istoriją: Gydytojas renka informaciją apie paciento ligos istoriją, simptomus, vartojamus vaistus ir kitas sveikatos problemas.
• Fizinį patikrinimą: Gydytojas atlieka fizinį patikrinimą, kad įvertintų paciento bendrą sveikatos būklę ir ieškotų neurologinių simptomų.
• Psichiatrinį įvertinimą: Psichiatras atlieka psichiatrinį įvertinimą, kad įvertintų paciento nuotaiką, mąstymą, elgesį ir kitus psichikos sveikatos aspektus.
• Neurologinius tyrimus: Gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, tokie kaip elektroencefalograma (EEG), kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima nustatyti smegenų pažeidimus ar ligas.
• Laboratorinius tyrimus: Gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti metabolines ligas ar toksinių medžiagų poveikį.

Organinio bipolinio sutrikimo gydymas

Organinio bipolinio sutrikimo gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Gydymas gali apimti:

• Priežasties gydymą: Jei organinį bipolinį sutrikimą sukelia smegenų liga ar pažeidimas, gydymas bus skirtas šiai priežasčiai pašalinti.
• Vaistus: Vaistai, tokie kaip nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai ir antipsichotikai, gali būti naudojami nuotaikos svyravimams kontroliuoti.
• Psichoterapiją: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams suprasti ir valdyti savo simptomus, taip pat išmokti įveikos strategijų.
• Reabilitaciją: Jei pacientas patiria pažinimo ar fizinių sutrikimų, gali būti reikalinga reabilitacija.

Kiti organiniai psichikos sutrikimai

Šiame skyriuje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją.

• Demencija (F00-F03): Tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
  • Alzheimerio (Alzheimer) liga: Yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.
  • Kraujagyslinė demencija: Yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse.
  • Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo: Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.
  • Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška: Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje.
  • Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
• Amnezinis sindromas: Sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
• Delyras: Etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
• Organinis haliucinozė: Sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
• Organinis katatoninė būklė: Sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
• Organinis kliedesinis [šizofrenijai panašus] sutrikimas: Sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
• Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai: Sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.
• Organinis asmenybės sutrikimas: Sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas.
• Organinis asteninis sutrikimas: Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05.-) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.
• Organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl smegenų ligos, pažeidimo ir smegenų disfunkcijos: Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai. Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms. Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai. Dauguma narkomanų vartoja daugiau nei vieną narkotikų rūšį, tačiau sutrikimo diagnozė turėtų būti klasifikuojama (kai tai įmanoma) pagal medžiagą arba jų klasę, kuri sukėlė ar labiausiai prisidėjo prie klinikinio sindromo atsiradimo.

Toliau nurodytas ketvirtas kodas, skirtas kodams F10-F19:

• .0 ūmi intoksikacija: Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos.
• .2 priklausomybės sindromas: Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 abstinencijos būklė: Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.
• .4 abstinencijos būklė su delyru: Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių.
• .5 psichozinis sutrikimas: Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūminė intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės.
• .6 amnezinis sindromas: Tai sindromas, susijęs su dideliu lėtiniu trumpalaikės ir ilgalaikės atminties pakenkimu. Pakartojimas paprastai išlieka nepakitęs, o trumpalaikei atminčiai yra pakenkiama labiau nei ilgalaikei. Dažniausiai būna didelių laiko ir įvykių eiliškumo suvokimo, taip pat sugebėjimo išmokti naują medžiagą sutrikimų. Konfabuliacijų gali būti arba ne.
• .7 rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas: Sutrikimas, kai alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos sukelti kognityviniai, afekto, asmenybės ir elgesio pakitimai užsitęsia ilgiau nei laikotarpis, per kurį, kaip priimta manyti, tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžia turėtų tiesiogiai sietis su alkoholio arba psichoaktyviosios medžiagos vartojimu. Tie atvejai, kai sutrikimas prasideda vėliau nei medžiagos vartojimo epizodas, turėtų būti koduojami šiame skyriuje, tik kai yra aiškūs ir įtikinami įrodymai, kad būklę galima susieti su rezidualiniu medžiagos poveikiu.

Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai

Šis skyrius apima svarbiausią šios grupės sutrikimą šizofreniją, šizotipinį sutrikimą, nuolatinius kliedesinius sutrikimus ir didesnę grupę ūminių bei praeinančių psichozinių sutrikimų. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikrų kognityvinių trūkumų, bėgant laikui, gali atsirasti. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai. Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė su progresuojančiu arba nekintamu defektu, gali būti vienas arba daugiau epizodų su visiška arba daline remisija. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra ryškių depresijos ar manijos simptomų, nebent yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Šizofrenija taip pat neturi būti diagnozuojama, esant aiškiai smegenų ligai, narkotinei intoksikacijai ar abstinencijai. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.

tags: #organinis #bipolinis #sutrikimas