Organiniai Psichikos Sutrikimai: Apibrėžimas ir Klasifikacija

Šiame straipsnyje nagrinėjama organinių psichikos sutrikimų apibrėžimas ir klasifikacija, remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) principais. Siekiama pateikti išsamią apžvalgą, skirtą tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei, norint geriau suprasti šiuos kompleksinius sutrikimus.

Įvadas

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Psichikos sutrikimai gali paveikti mąstymą, jausmus, elgesį ir gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Organiniai psichikos sutrikimai yra specifinė grupė psichikos sutrikimų.

Organiniai Psichikos Sutrikimai (F00-F09)

Šiame TLK-10 skyriuje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos vienija bendra etiologija: aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Smegenų pažeidimas gali būti pirminis, kai liga tiesiogiai veikia smegenis, arba antrinis, kai sisteminės ligos pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.

Demencija (F00-F03)

Demencija - tai sindromas, kurį sukelia smegenų liga, dažniausiai lėtinė ir progresuojanti. Sergant demencija, pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba ir protavimas. Svarbu pažymėti, kad sąmonė demencijos atveju sutrikusi nebūna. Pažinimo proceso sutrikimus dažnai lydi, o kartais ir pralenkia, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.

Alzheimerio liga (F00)

Alzheimerio liga yra pirminė degeneracinė smegenų liga, kurios etiologija nežinoma. Jai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai.

Taip pat skaitykite: Organinių psichikos sutrikimų diagnostika

Kraujagyslinė demencija (F01)

Kraujagyslinė demencija atsiranda dėl smegenų infarkto, kurį sukelia kraujagyslinis susirgimas, pavyzdžiui, hipertoninė liga. Infarktai paprastai būna maži, tačiau jų efektai kumuliuojasi. Kraujagyslinė demencija paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.

Demencija sergant kitomis ligomis (F02)

Ši kategorija apima demenciją, kuri atsiranda ne dėl Alzheimerio ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Tai progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Ši demencija dažniausiai prasideda vidutiniame ar vyresniame amžiuje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje.

Kita demencija (F03)

Ši kategorija apima demenciją, atsirandančią kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono liga yra paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomai dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje. Šiai kategorijai taip pat priskiriama demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono ligos fone.

Amnestinis sindromas (F04)

Amnestiniam sindromui būdingas didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlieka sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, įskaitant intelektą, paprastai išlieka nepakenktos.

Delyras

Delyras - etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Etiologija, Diagnostika ir Klasifikacija

Organiniai haliucinaciniai sutrikimai (F06.0)

Šiam sutrikimui būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.

Organiniai katatoniniai sutrikimai (F06.1)

Šiam sutrikimui būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.

Organiniai kliedesiniai [šizofrenijai panašūs] sutrikimai (F06.2)

Šiam sutrikimui būdingi nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.

Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai (F06.3)

Šiems sutrikimams būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus.

Organinis asteninis sutrikimas (F06.6)

Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas. Dažnai jaučiamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos arba delyro diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.

Taip pat skaitykite: Gydymo strategijos organiniams psichikos sutrikimams

Organiniai asmenybės sutrikimai (F07.0)

Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.

Poencefalitinis sindromas (F07.1)

Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.

Psichikos ir elgesio sutrikimai, sukelti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10-F19)

Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu (gali būti skiriamos medicininiams tikslams arba ne). Trečiasis kodo ženklas nurodo vartotą medžiagą, o ketvirtasis - klinikinę būklę. Kodai turi būti naudojami kiekvienai atskirai medžiagai, kaip reikalaujama, bet reikia pažymėti, kad ne visi keturženkliai kodai gali būti pritaikyti visoms medžiagoms.

Identifikuoti vartotą psichoaktyviąją medžiagą reikia remiantis kiek įmanoma daugiau šaltinių: anamneze, objektyviu kraujo ir kitų kūno skysčių mėginių tyrimu, būdingais somatiniais ir psichologiniais simptomais, klinikiniais požymiais ir elgesiu bei kitais šaltiniais, tokiais kaip paciento turimi narkotikai ar trečiųjų asmenų liudijimai.

Kategorijoms F10-F19 toliau pateikiama ketvirtojo skaitmens subklasifikacija:

• .0 Ūmi intoksikacija: Tai būklė, kuri atsiranda dėl psichoaktyviosios medžiagos pavartojimo, kai sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos psichofiziologinės funkcijos bei reakcijos. Sutrikimai yra tiesiogiai susiję su ūmiu medžiagos farmakologiniu poveikiu. Ilgainiui ūmios intoksikacijos sukelti sveikatos sutrikimai praeina. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų, tokių kaip trauma, paspringimas vėmalų mase, delyras, koma, traukuliai ir kitos medicininės komplikacijos.
• .2 Priklausomybės sindromas: Tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
• .3 Abstinencijos būklė: Tai grupė įvairiai besiderinančių ir įvairaus sunkumo laipsnio simptomų, atsirandančių visiškai ar santykinai susilaikant nuo medžiagos po ilgalaikio ir nuolatinio vartojimo. Abstinencijos būklės pradžia ir eiga priklauso nuo laiko ir nuo medžiagos, kuri buvo vartota prieš pat susilaikymą ar vartojimo sumažinimą, rūšies bei dozės. Abstinencijos būklę gali komplikuoti traukuliai.
• .4 Abstinencijos būklė su delyru: Tai būklė, kuriai esant, abstinencijos būsena (žr. .3) yra komplikuota delyru, aprašytu F05.-. Gali būti ir traukulių.
• .5 Psichozinis sutrikimas: Tai psichozinių reiškinių visuma, pasireiškianti vartojant psichoaktyviąją medžiagą ar tuoj po vartojimo ir nepaaiškinama vien kaip ūmi intoksikacija arba dalis abstinencijos būklės. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos (dažniausiai klausos, tačiau gali būti ir kitų jutimo organų), klaidingi pažinimai, kliedesiai (dažnai paranoidinio arba persekiojimo pobūdžio), psichomotorinio aktyvumo sutrikimai (sujaudinimas arba stuporas) ir nenormalus afektas, kuris gali svyruoti nuo intensyvios baimės iki ekstazės.

Kiti Psichikos Sutrikimai

Svarbu atskirti organinius psichikos sutrikimus nuo kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip:

• Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai (F20-F29)
• Nuotaikos sutrikimai (F30-F39)
• Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40-F48)
• Asmenybės ir elgesio sutrikimai (F60-F69)

Psichikos Sutrikimų Diagnostika

Psichikos sutrikimų diagnostika remiasi klinikiniu interviu, paciento anamneze, stebėjimu ir psichologiniais testais. Siekiant suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą, buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI (tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa).

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti naudojami psichodiagnostiniai metodai. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Dažniausiai grindžiama įvairiais testais, sukurtais remiantis projekcijos principu.

Rorschacho Testas

Praeito šimtmečio pradžioje psichiatro Rorschacho sukurtas testas, kur tiriamojo atsakymai apie dėmes yra jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.

Teminis Apercepcijos Testas (TAT)

Tiriamajam rodomos paveikslėlių kortelės, kuriose pavaizduotos įvairios situacijos. Tiriamojo prašoma sugalvoti istoriją, susijusią su kiekvienu paveikslėliu. Šis testas padeda atskleisti paslėptus motyvus, konfliktus ir asmenybės bruožus.

Piešimo Testai

Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

• MMPI (Minesotos daugiafazis asmenybės inventorius): Vienas populiariausių testų. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo.
• Ketelio testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize.

Intelekto Testai

• Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams: Tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų.
• Raveno metodas: Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.

Atminties ir Dėmesio Testai

• Kraepelino ir Schultės lentelės: Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas.
• Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka.
• Dešimties žodžių įsiminimas: Kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama.

Mąstymo Testai

Naudojamos 2jop tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Tačiau laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos.

• Elektroencefalografija (EEG): Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG.
• Kompiuterinė tomografija (KT): Padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus.
• Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas.

Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Subjektyvi Anamnezė

• Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas etc.
• Šeimos anamnezė.
• Gyvenimo anamnezė: Paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis amžius, mokyklinis amžius, karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas, žalingi įpročiai, kitos ligos (ne psichikos).
• Ligos (paūmėjimo) anamnezė: Pradžia, veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai, elgesio pokyčiai, savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.

Asmenybė Iki Susergant

• Santykiai su draugai ir pažįstamais, bendravimo ypatumai.
• Elgesys kolektyve.
• Ekstraversinės, intraversinės tendencijos.
• Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos.
• Intelekto aktyvumas, interesai.
• Nuotaikos.
• Charakteris.
• Pažiūros.
• Požiūris į save.
• Fantazijos.

Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais.

• Išvaizda: Ar atitinka metus, soc.
• Laikysena ir judesiai.
• Bendravimas ir elgesys.
• Požiūris į gydytoją.
• Sąmonė.
• Suvokimas.
• Mąstymas.
• Kliedesiai.
• Atmintis.
• Emocijos ir nuotaika.
• Valia.
• Dėmesys.
• Potraukiai.
• Intelektas.
• Kritiškumas.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija

Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Svarbiausi TLK tikslai - užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas.

tags: #organinis #psichikos #sutrikimas #moksliniai #straipsniai