Įvadas
Delinkventinis elgesys paauglystėje yra sudėtinga problema, turinti didelę įtaką tiek pačiam jaunuoliui, tiek jo aplinkai. Siekiant veiksmingai spręsti šią problemą, būtina kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti delinkventinio elgesio apraiškas. Šiame straipsnyje aptariami paauglių delinkventinio elgesio vertinimo metodai, remiantis septynerius metus trukusio tyrimo duomenimis. Nagrinėjami tiek tėvų, tiek pačių paauglių pateikti vertinimai, atskleidžiant jų skirtumus ir papildomumus. Taip pat aptariamas socialinio darbuotojo vaidmuo sprendžiant delinkventinio elgesio problemas.
Delinkventinio elgesio samprata ir ypatumai
Delinkventinis elgesys - tai toks elgesys, kuris pažeidžia visuomenėje priimtas normas ir įstatymus. Paauglystėje šis elgesys gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo smulkių nusižengimų (pvz., vagystės, chuliganizmas) iki sunkių nusikaltimų. Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas paauglių nusižengimas yra delinkventinis elgesys. Tai priklauso nuo nusižengimo sunkumo, dažnumo ir konteksto.
Delinkventiniam elgesiui įtakos turi įvairūs veiksniai:
- Individualūs veiksniai: paauglio asmenybės bruožai, emocinė būsena, psichikos sveikatos problemos.
- Šeimos veiksniai: šeimos struktūra, auklėjimo stilius, tėvų tarpusavio santykiai, smurtas šeimoje.
- Socialiniai veiksniai: bendraamžių įtaka, mokyklos aplinka, gyvenamoji vieta, socialinė ekonominė padėtis.
Tyrimo metodika ir dalyviai
Straipsnyje remiamasi septynerius metus trukusio tyrimo duomenimis. Tyrime dalyvavo 695 mokyklinio amžiaus (7-10 metų pirmojo vertinimo metu) vaikai. Duomenys buvo renkami naudojant dvi metodikas:
- Vaiko elgesio skalė (CBCL4/18): Šią skalę pildė tėvai, vertindami savo vaikų elgesį.
- Jaunimo savianalizės klausimynas (YSR11/18): Šį klausimyną pildė patys vaikai, įvertindami savo elgesį ir patiriamus sunkumus.
Naudojant šias skales, buvo vertinami šie aspektai: nerimas/depresija, nusišalinimas, somatiniai skundai, agresija, delinkventinis elgesys.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Tyrimo rezultatai ir analizė
Išanalizavus tėvų vertinimus, nustatyta, kad jų nuomonė stabili vertinant vaikų elgesį per laiką. Tačiau tyrimo duomenys taip pat parodė, kad paaugliai suteikia ypač svarbios informacijos apie savo elgesį ir patiriamus sunkumus, kurių didesnė dalis lieka tėvų nepastebėta.
Paauglių atsakymai rodo didesnį nerimo/depresijos, atsitraukimo, somatinių skundų, agresijos ir delinkventinio elgesio lygį lyginant su tėvų vertinimais. Šis skirtumas gali būti paaiškinamas keliais veiksniais:
- Tėvai ne visada pastebi visus savo vaikų elgesio pokyčius ir sunkumus.
- Paaugliai gali jaustis patogiau atvirauti apie savo problemas pildydami anoniminį klausimyną nei kalbėdamiesi su tėvais.
- Tėvai gali būti linkę nuvertinti savo vaikų problemas, norėdami apsaugoti save nuo nemalonių emocijų.
Šie rezultatai pabrėžia, kaip svarbu įvertinant paauglių delinkventinį elgesį atsižvelgti tiek į tėvų, tiek į pačių paauglių pateiktą informaciją.
Socialinio darbuotojo vaidmuo sprendžiant delinkventinio elgesio problemas
Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant delinkventinio elgesio problemas. Jo veikla apima:
- Prevenciją: Socialinis darbuotojas dalyvauja prevencinėse programose, skirtose užkirsti kelią delinkventiniam elgesiui. Jis dirba su šeimomis, mokyklomis ir bendruomenėmis, siekdamas sukurti saugią ir palaikančią aplinką paaugliams.
- Intervenciją: Kai paauglio elgesys pradeda kelti problemų, socialinis darbuotojas įsikiša, siekdamas padėti paaugliui ir jo šeimai. Jis atlieka vertinimą, sudaro individualų pagalbos planą ir teikia konsultacijas.
- Reabilitaciją: Socialinis darbuotojas padeda paaugliams, kurie jau yra padarę nusikaltimus, integruotis atgal į visuomenę. Jis teikia paramą, konsultacijas ir pagalbą ieškant darbo ar mokymosi galimybių.
Socialinis darbuotojas, spręsdamas delinkventinio elgesio problemas, turi dirbti kartu su paaugliu, jo šeima, mokykla ir kitais specialistais. Svarbu sukurti pasitikėjimo santykius su paaugliu ir padėti jam suprasti savo elgesio priežastis ir pasekmes.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Socialinio darbuotojo veikla mokykloje
Mokykloje socialinis darbuotojas atlieka ypač svarbų vaidmenį, nes jis turi galimybę stebėti paauglių elgesį kasdieninėje aplinkoje. Socialinis darbuotojas mokykloje gali:
- Identifikuoti rizikos grupes: Nustatyti paauglius, kurie yra linkę į delinkventinį elgesį.
- Teikti konsultacijas: Konsultuoti paauglius, jų tėvus ir mokytojus dėl elgesio problemų.
- Organizuoti prevencines programas: Vykdyti programas, skirtas mažinti patyčias, smurtą ir narkotikų vartojimą mokykloje.
- Bendradarbiauti su kitomis institucijomis: Palaikyti ryšius su policija, socialinės paramos centrais ir kitomis organizacijomis, kurios gali padėti paaugliams ir jų šeimoms.
Išvados
Paauglių delinkventinis elgesys yra sudėtinga problema, kurios sprendimui reikalingas kompleksinis požiūris. Svarbu kuo anksčiau ir tiksliau įvertinti delinkventinio elgesio apraiškas, atsižvelgiant tiek į tėvų, tiek į pačių paauglių pateiktą informaciją. Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant šią problemą, vykdydamas prevencinę, intervencinę ir reabilitacinę veiklą. Tik bendradarbiaujant šeimai, mokyklai, visuomenei ir specialistams, galima veiksmingai padėti paaugliams, susiduriantiems su delinkventiniu elgesiu.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
tags: #paaugliu #delinkventinio #elgesio #vertinimas