Paauglių moralinės vertybės ir prosocialus elgesys: tyrimai ir įžvalgos

Šiame straipsnyje nagrinėjamos paauglių moralinės vertybės ir prosocialus elgesys, remiantis įvairiais moksliniais tyrimais ir literatūros šaltiniais.

Įvadas

Paauglystė yra svarbus žmogaus vystymosi etapas, kai formuojasi moralinės vertybės ir socialinis elgesys. Šiuo laikotarpiu paaugliai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali turėti įtakos jų moraliniam kompasui ir elgesiui su kitais. Straipsnyje aptariama, kas yra agresyvus elgesys, kokios jo priežastys ir kokios prevencinės priemonės gali būti taikomos.

Agresyvaus elgesio apibrėžimas ir priežastys

Agresyvus elgesys - tai elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą, siekiant sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti fizinę ar moralinę žalą. Paauglių agresiją gali skatinti įvairūs veiksniai, įskaitant agresyvų elgesį šeimoje, bendravimą su bendraamžiais, mokyklą ir smurtines laidas bei filmus. Vaikų agresijos šaltiniai gali būti ir įgimto pobūdžio.

Prosocialaus elgesio skatinimas

Siekiant koreguoti paauglių elgesį, svarbu įtraukti juos į socialiai reikšmingą ir prasmingą veiklą. Tai gali būti neformalus ugdymas, įvairios formos, atitinkančios kiekvieno vaiko individualius poreikius, pagalba silpnesniems bendruomenės nariams, vaikui patinkanti darbinė veikla, meninė raiška ar rekreacinė veikla.

Vaikų elgesio nukrypimų prevencija

Vaikų elgesio nukrypimų prevencijai taikytini ir kiti socioedukacinės veiklos modeliai. Skirtingi teorinių modelių tipai skirtingai kildina socialinių problemų priežastis bei numato sprendimo galimybes: psichologinio pobūdžio modeliai socialinių įvykių epicentru laiko asmenybę, jos pranašumus ir trūkumus. Sociologiniai ir kompleksiniai modeliai daugiau nukreipti į kliento situaciją bei socialinę aplinką. Apibendrinant reikia pabrėžti, kad prevencinio darbo modeliai parenkami atsižvelgiant į ugdymo institucijoje esamų socialinių problemų pobūdį ir mastą. Pirmiausia turi būti identifikuojama problema, stebima jos raiška, analizuojamos priežastys ir įtakos turintys veiksniai. Prevencinė veikla turi remtis socialiai priimtinos, vertingos veiklos mokymo modeliais, kad elgesio nukrypimų turintys vaikai sąmoningai įsitrauktų į socialiai reikšmingus vaidmenis, perimtų visuomenėje pripažįstamomis ir vertinamomis vertybėmis grįstus elgesio modelius.

Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės

Literatūros apžvalga

Šiame straipsnyje remiamasi įvairiais literatūros šaltiniais, kurie nagrinėja agresiją, ugdymo filosofiją, vaikų agresyvaus elgesio prevenciją, psichologiją ir kitus susijusius aspektus. Toliau pateikiamas literatūros sąrašas:

  1. Berkowitz L. (2007). Aggression: its causes, consequences and control.
  2. Bitinas B. (2000). Ugdymo filosofija.
  3. Braslauskienė R., Jonutytė I. (2005). Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose: mokomoji knyga.
  4. Cardwell M. (1996). The complete A-Z psychology. Handbook.
  5. Černius V. (2006). Žmogaus vystymosi kelias: nuo vaikystės iki brandos.
  6. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas.
  7. Fiurst M. (1999) Psichologija.
  8. Gage N. L., Berliner D. C. (1994). Pedagoginė psichologija.
  9. Gumuliauskienė A. (1996). Vaikų ir paauglių agresyvumo klausimu. Acta pedagogika Vilnensia, 3, p.
  10. Hallahan D.P., Kauffman J.M. (2003). Ypatingieji mokiniai: specialiojo ugdymo įvadas.
  11. Hurrelmann K., Unverzagt G. (2001). Kaip išugdyti stiprius vaikus.
  12. Ignatavičienė S., Žukauskienė R. (1999). Rizikos grupės vaikai: metodinės rekomendacijos pedagogams.
  13. Jankauskaitė V. (1998) Paauglių agresyvumo raiška ir prevencija globos įstaigose: magistro darbas.
  14. Jovaiša L. (1993). Pedagoginių terminų žodynas.
  15. Kučinskas V., Kučinskienė R. (2000). Socialinis darbas švietimo sistemoje.
  16. Leonavičius J. (1993). Sociologijos žodynas.
  17. Lietuvos Respublikos Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. // Valstybės Žinios, 2003, Nr.
  18. Lukoševičienė I. (1995). Profesinio socialinio darbo pagrindai.
  19. Mielke U. (1997). Geriau supraskime sunkius vaikus.
  20. Myers D.G. (2000). Psichologija.
  21. Navaitis G. (1998). Psichologinė parama vaikams.
  22. Navaitis G. (1999). Lietuvos šeima: psichoterapinis aspektas.
  23. Pakalkaitė L. (2002). Agresijos pamokos: mokykla - antrieji namai? Psichologija tau, 1, p.
  24. Povilaitis R., Valiukevičiūtė J. (2005). Priekabiavimas ir jo prevencija mokykloje. Slauga: mokslas ir praktika, 1 (97), p.
  25. Prakapas R. Nepilnamečių teisės pažeidėjų reabilitacija. Vilnius.[interaktyvus]. [Žiūrėta: 2011-06-01].
  26. Psichologijos žodynas. (1993). Vilnius.
  27. Sociologijos žodynas. (1993) // sud. J. Leonavičius.
  28. Suslavičius A., Valickas G. (1999). Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams.
  29. Tarptautinių žodžių žodynas. (1993). Vilnius.
  30. Vaitkevičiūtė V. (2002). Tarptautinių žodžių žodynas.
  31. Valickas G. (1997). Psichologinės asocialaus elgesio ištakos.
  32. Vietos savivalda ir socialinis darbas. (2006).
  33. Žemaitis V. (2005). Etikos žodynas.
  34. Žukauskienė R. (1998). Raidos psichologija.
  35. Берон Р., Ричардсон Д. (2000). Агрессия. - Санкт-Петербург: Питер.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos

Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos

tags: #paaugliu #moraliniu #vertybiu #ir #prosocialaus #elgesio