Įvadas
Paauglių ryšys su gamta yra svarbi tema, kuri pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Šis ryšys turi didelę įtaką paauglių psichologinei būklei, emocinei sveikatai ir bendrai savijautai. Straipsnyje aptariami tyrimai, atskleidžiantys šio ryšio svarbą, analizuojami veiksniai, kurie jį stiprina arba silpnina, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip skatinti paauglių sąveiką su gamta.
Gamtos Poveikis Psichologinei Būklei
Psichologinė būklė yra sudėtingas žmogaus sąmonės ir emocinio stabilumo konglomeratas, leidžiantis asmeniui efektyviai susidoroti su kasdienio gyvenimo iššūkiais. Naujausi tyrimai atskleidžia ryšį tarp gamtos ir psichologinės sveikatos, pabrėžiant, kad natūrali aplinka gali turėti teigiamą poveikį žmogaus jausenų ir nuotaikų reguliavime. Gamta siūlo įvairiopas galimybes pajusti ramybę, atsikratyti streso ir sustiprinti psichinę atsparumą. Buvimas gamtoje, pavyzdžiui, miške ar prie jūros, gali padėti žmonėms pasiekti emocinę pusiausvyrą ir efektyviau įveikti psichologines problemas.
Gamta ir psichologinė būklė yra susiję ne tik per tiesioginį poveikį žmogaus emocijoms, bet ir per asmenines patirtis bei elgesio modelius. Svarbus aspektas yra psichologinės reakcijos, kuriose gamtos veiksniai gali virsti raminamu prieglobsčiu ar energijos šaltiniu. Žmonės, leidžiantys daugiau laiko gamtoje, dažniau jaučia tiesioginį streso ir nerimo mažėjimą, o tai gali sumažinti įvairias psichologines būsenas, tokias kaip depresija.
Reguliarus fizinės veiklos įtraukimas į kasdienybę yra susijęs su žymiu psichologinės savijautos pagerėjimu. Sportas veikia kaip streso valdymo įrankis, suteikiantis galimybę išlieti susikaupusį pyktį ar kaltės jausmą, o taip pat gerina bendrą emocinę sveikatą ir skatina sveiką psichologinę adaptaciją.
Vaikų ir Paauglių Raida
Vaikų ir paauglių psichologinė raida yra glaudžiai susijusi su jų sąveika su gamtos aplinka. Vaikai natūraliai sąveikauja su aplinka, kurioje auga ir vystosi. Tyrimai nurodo, kad reguliarus buvimas gamtoje, pavyzdžiui, parkuose ar miškuose, kur galima rasti daug medžių, teigiamai veikia vaikų nuotaiką ir emocijų stabilumą. Gamtos integravimas į mokyklų aplinką yra svarbus vaikų ir paauglių psichologinei raidai. Tyrimai atskleidžia, kad mokymosi erdvės praturtintos gamtos elementais padeda mokiniams jaustis motyvuotiems ir mažiau įtemptiems.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Prevencinė Gamto Motyvacija
Prevencija yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, ypač kalbant apie psichologinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad reguliarus buvimas gamtoje, vadinamasis gamtos vonių metodas, padeda sumažinti baimės jausmą ir pagerina psichologinę sveikatą. Tai veiksminga prevencinė priemonė, leidžianti žmonėms atgauti emocinę pusiausvyrą ir sustiprinti psichinę atsparumą. Asmenys, sergantys išsėtine skleroze, taip pat gali gauti daug naudos iš artumo gamtai. Nors tai nėra išgydoma liga, gamta gali padėti sergantiems žmonėms geriau tvarkyti simptomus ir mažinti streso poveikį.
Žmogaus Santykis su Aplinka
Žmonių santykio su aplinka įtaka jį supančiai aplinkai išlieka lemiamu veiksniu ir nūdienoje. Žmogaus vaidmuo gamtoje visuomet buvo ryškus. Yra žmonių, mąstančių įvairiai: vieni galvoja, kad žmogus ekosistemoje yra tik parazitas, kuris viską naikina, kiti mąsto, kad žmogaus veikla padeda išlikti daliai gyvūnų ar augalų rūšių. Pažvelgus atgal, pamatysime, kad tikrai nemažai rūšių išnyko dėl žmogaus kaltės, sukėlėme daug ekologinių katastrofų, tačiau aš tarp šių dviejų vyraujančių nuomonių rasčiau vidurį.
Didžioji dalis žmonių turi pakankamai stiprias aplinkosaugines vertybes. Tai reiškia, kad žmonės mato, jog gamtą ir jos išteklius reikia saugoti ir kad ji yra svarbi. Be šių veiksnių dar yra svarbios ir žmogaus asmeninės savybės. Mokslininkai pastebi, kad polinkis tausoti gamtą gali būti ir įgimtas, tad jis gali būti stipresnis vieniems žmonėms labiau nei kitiems. Ir galiausiai, svarbų vaidmenį požiūrio į aplinkosaugos formavimąsi turi ir tai, kokios vertybės bus puoselėjamos šeimoje. Visų šių minėtų veiksnių visuma ir nulems tai, ar tausosime gamtą ir jos išteklius, ar ne.
Svarbu paminėti, kad, neretai matydami, kaip šiukšlina aplinkiniai (pvz., numeta nuorūką, išpila šiukšles pamiškėje, palieka šiukšles gamtoje po iškylos ir t.t.), mes nieko šiukšlintojui (ai) nesakome, nutylime. Taip kuriame socialinę normą, kad toks elgesys yra normalus ir nebaudžiamas. Todėl kuo dažniau būsime aktyvesni, sudrausmindami šiukšlinančius asmenis, ir netoleruosime tokio elgesio, tuo didesnė tikimybė, kad šiukšlinimo atvejų mažės.
Kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo pažeidimus, žmonės atliekų dažniausiai nesutvarko, jeigu nežino, kaip tai padaryti, arba už jų sutvarkymą reikia papildomai sumokėti. Visa atliekų tvarkymo sistema yra paremta „teršėjas moka“ principu, o tai reiškia, kad kiekvienas esame atsakingas už atliekas, kurios susidaro mūsų buityje. Reikalingos sisteminės priemonės, kurios įgalintų žmones laikytis tų taisyklių, net ir tada, kai kiti nemato. Tos priemonės dažniausiu atveju atsiremia į ankstyvą ir išsamų aplinkosauginį ugdymą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Gilias demokratijos tradicijas puoselėjančios šalys, kuriose yra ir daugiau nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų ir piliečių - aplinkosaugos aktyvistų, buvo labiau linkusios aplinkosaugos klausimus priskirti prie prioritetinių. Tai, ko gero, reiškia, kad tų šalių piliečiai, kurie turi didesnę laisvę reikšti savo pažiūras aplinkosaugos klausimais, turi ir didesnę įtaką politikos formavimui nevyriausybinių organizacijų veikloje. Nereikėtų pamiršti, kad aplinkos saugojimas ir aplinką tausojančio elgesio skatinimas neretai kyla ir iš pilietinių iniciatyvų. Atsakingi už žemės ekologinę situaciją esame mes visi. Tačiau ne visi turime vienodai galios ir įtakos spręsti šias problemas.
Žmogaus poreikis gyventi patogiau bei lengviau lėmė nemenką atotrūkį nuo jį supančios aplinkos, o būtent tai neigiamai atsiliepė ir pačiai ekologijai. Labai džiugu matyti, kad atsiranda žmonių, kurie sąmoningai supranta, kad mes gyvename Žemėje ir turime ja rūpintis, juk čia - namai. Labai svarbu atsižvelgti į skeptiškai nusiteikusių žmonių motyvus. Galbūt jie neturi tikslo tausoti gamtos, tačiau nori sutaupyti pinigų, demonstruoti savo statusą visuomenėje ar patikti kitiems.
Amžiaus Grupių Skirtumai
Susirūpinimas aplinkosauga ir aplinkosauginės nuostatos su amžiumi stiprėja. Tačiau kultūriniai, ekonominiai, socialiniai skirtumai tarp pasaulio valstybių gali nulemti ir tam tikrus skirtumus žmonių aplinkosauginėse nuostatose ir elgesyje. Tėvų aplinkosauginės nuostatos ir įvairus elgesys buvo stipresnis nei jų paauglių vaikų. Tačiau tas skirtumas, nors ir statistiškai reikšmingas, nebuvo labai didelis. Tai reiškia, kad, nors tėvai ir turi stipresnes aplinkosaugines nuostatas ir dažniau demonstruoja aplinką tausojantį elgesį, paaugliai taip pat turi susiformavusią moralinę sistemą aplinkosaugos klausimais bei elgseną. Tėvų ir vaikų aplinkosauginės vertybės, tapatumas, asmeninės normos ir įvairiai išreikštas elgesys buvo labai stipriai susiję. Yra svarbu tyrinėti ir pažinti aplinką tausojantį elgesį lemiančius veiksnius kiekvienoje šalyje ir kultūroje, nes skirtumai gali būti pakankamai nemaži.
Socialinės Medijos Įtaka
Yra nuomonės formuotojų, kurie skleidžia aplinkosauginę žinutę ir skatina savo sekėjus tausoti aplinką. Kalbant apie tendencijas, galima būtų sakyti, kad didėja ir nuomonės formuotojų skaičius aplinkosaugos klausimais. Šiuo klausimu Lietuvoje, nors erdvė jau yra pradedanti pildytis, mano supratimu, dar nėra pakankamai išnaudota.
Aplinkosauginis Ugdymas
Apie aplinkai draugiško elgesio paskatas turėtų būti kalbama nuo mažens. Aplinkosauginis ugdymas turėtų tapti standartizuotas ir visuotinis, nes šiandien, kiek galime matyti iš ugdymo programų ir aplinkosauginio ugdymo politiką reglamentuojančių dokumentų, taip nėra. Aplinkosaugos nuostatų ugdymas ir aplinkai draugiško elgesio diegimas yra mokyklos ir ugdytojo laisvas pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
Mokant vaikus, svarbu kuo dažniau pasitelkti savo pavyzdį. Mokytojai/auklėtojai moko rinktis aplinką tausojantį transportą: dviratį, paspirtuką, viešąjį transportą, tačiau patys į darbą atvyksta automobiliu, tad mokymasis nebeišlieka toks efektyvus, nes vaikai labai imlūs aplinkoje vykdomai veiklai, todėl labai greitai ima kvestionuoti skirtumus tarp mokomų dalykų ir mokančiųjų elgesio. Siekiant ugdyti nuo mažens, ne mažiau svarbu pasitelkti ir socialines normas. Reiktų rodyti geriausius pavyzdžius: įvairią vizualinę medžiagą, vaizdo įrašus, istorijas, rašytinius tinklaraščius ir t.t. Reikšminga pasitelkti ir aplinkosauginio tapatumo stiprinimą.
Atitrūkimas nuo Gamtos
Greitas gyvenimo tempas siekiant viską aprėpti, visur suspėti ir labai dažnas naudojimasis šiuolaikinėmis technologijomis, išmaniaisiais prietaisais žmones atitolina nuo gamtos. Atima galimybę mėgautis jos kvapais, spalvų įvairove, garsais. Bent trumpas kasdienis pabuvimas gamtoje turėtų tapti vienu iš mūsų prioritetų norint gyventi darniau, atrasti ramybę kartais chaotiškoje būtyje. Ypač vaikai turėtų daugiau laiko leisti lauke, miškuose, parkuose, nes gamta jiems sudaro sąlygas visapusiškai tobulėti - tiek fiziškai, tiek protiškai, tiek emociškai. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie dažnai žaidžia lauke, būna gamtoje, yra protingesni, laimingesni, dėmesingesni. Gamta duoda neribotą erdvę skleistis vaiko vaizduotei. Būnant joje stimuliuojami įvairūs pojūčiai - uoslės, klausos, lytėjimo. Šių pojūčių stimuliavimas tiesiogiai veikia už kūrybingumą atsakingą smegenų dalį.
Taip pat buvimas gamtoje yra bene geriausias vaistas nuo streso, kurio neišvengia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Pasivaikščiojimas, pramogos lauke gali padėti vaikui bent trumpam ištrūkti iš reiklaus pasaulio, susikurti savitą tikrovę ir pamiršti rūpesčius, atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad lauko pramogų neatsisakančius vaikus kur kas rečiau nei užsidariusius namuose kamuoja nerimas. Be to, gamtoje konstruodamas savo pasaulį, ugdydamas gebėjimą pažinti ir valdyti aplinką, vaikas įgyja pasitikėjimo savimi.
Fotografija kaip Ryšio su Gamta Priemonė
Vaikus ir paauglius galima privilioti į gamtą pasitelkiant meninę fotografiją. Nuotraukose dažnai galime išvysti vaikų ir paauglių, tapusių pasakų veikėjais. Fotosesija - lyg pasakos kūrimas, o žmonėms, kuriuos fotografuoju, tai lyg terapija ir susitikimas su kitokiu savimi. Pasakų vaizdus primenančios nuotraukos gimsta į darnią visumą susiliejus unikaliam fotografuojamo žmogaus pasauliui, vaizdingai gamtai ir fotomenininkės fantazijai. Jos paryškina gamtos grožį, padeda geriau atskleisti aplinkoje slypinčius stebuklus ir parodyti, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis.
Stebint, kaip vaikai tyrinėja augalus, vabalėlius, gyvūnėlius, kilo mintis surengti vaikams pasivaikščiojimą po parką pasakojant pasaką. Išmokyti juos įžvelgti gamtoje slypinčius turtus, paskatinti prisiliesti prie medžių, paparčių, samanų… Leisti pajausti laisvę, išsidūkti, stebėti drugelius, žydinčias gėles, įsiklausyti į paukščių balsus. Gamtoje vaikai pajunta visišką laisvę, trykšta nenusakomu džiaugsmu.
Miško Terapija
KTU Vaižganto progimnazija sprendžia mokinių psichologinės gerovės ir emocinio atsparumo problemą diegdama švietimo inovaciją - miško terapijos elementus pamokose, pilotinę „Miško klasę“, gamtos elementus mokyklos erdvėse ir gerosios patirties sklaidą. Miško terapija - lėtas, sąmoningas buvimas gamtoje, įtraukiant visus pojūčius. Etikos pamokose vyksta įsižeminimo, sąmoningo dėmesingumo pratimai, tyla. Užsiėmimai vyksta klasėje, kieme ar miške. Prie iniciatyvos jungiasi visa bendruomenė. Vaikai ugdosi pasitikėjimą savimi, gebėjimą spręsti konfliktus, atsakomybę už aplinką, išmoksta nusiraminti ir sutelkti dėmesį. Jų emocinė sveikata stiprėja.
Remiantis japonų mokslininkų tyrimais, pabuvus miške akivaizdžiai pagerėja imunitetas. Sumažėja streso hormonų, normalizuojasi kraujospūdis, pagerėja miegas, atmintis, gebėjimas susikaupti. Išsiaiškinta, kad užtikrinus vaikams, kurie turi dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), reguliarią veiklą gamtoje 50 proc. sumažėja populiariųjų vaistų nuo ADHD poreikis.
Optimaliausias laikas būti miške yra bent 2 valandos. Poveikis prasideda nuo 20-ies minučių, bet pabuvus miške dėmesingai 2 valandas poveikis trunka savaitę. Svarbiausias dalykas tai mėgautis per pojūčius - kokie garsai šiandien, koks garsovaizdis miško? Nes jis visą laiką keičiasi, nuo metų laiko, nuo paros meto, pavasarį vyrauja dažniausiai paukščiai, dabar rudenį nuščiuvęs miškas, bet garsų yra, lapai krentantys, o per lietų kaip įdomu. Gal išgirsite kažkokią melodiją, ritmą? Pabandykite tylą išgirsti, tyla riša visus garsus. Patyrinėti, kas sudaro miško kvapą. Pauostyti ir medžių kamienus, lapus, pasižiūrėti, kokie jų kvapai. Taip pat galima liesti mišką, nes šiuolaikinis žmogus gyvena tokioj aplinkoj kur per daug lygių paviršių, mes negaunam stimuliacijos. Galima liesti mišką delnais, kita delno puse, skruostu, pasižiūrėti kokios faktūros ir ne tik faktūros, bet ir kokia temperatūra, šilta ar šalta, drėgna ar sausa.
Aplinkos Psichologijos Tyrimai Lietuvoje
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkai įvykdė pirmąjį Lietuvoje aplinkos psichologijos mokslo krypties projektą, kuris sistemingai tyrė paauglių aplinką tausojantį elgesį lemiančius veiksnius ir sukūrė priemonę tokiam elgesiui skatinti. Aplinkosaugos politika, aplinkosauginio švietimo lygis ir aplinkos tausojimą įgalinanti infrastruktūra įvairiose šalyse labai skiriasi. Kai kurioms šalims socialiniai klausimai kelia didesnį iššūkį nei kitoms. Būtent šie veiksniai gali nulemti, ar žmonės tausos gamtą ar ne.
MRU mokslininkai siekė suprasti, kas skatina jaunus žmones Lietuvoje tausoti aplinką bei jos išteklius ir kokiomis priemonėmis būtų galima įtraukti jaunus žmones į aplinkos tausojimo veiklas. Pirmąją projekto dalį sudarė nacionalinė apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 paauglių. Rezultatai parodė, kad paaugliai į vienus veiksmus įsitraukia labiau nei į kitus. Pavyzdžiui, 77 % susirenka savo šiukšles po iškylos, 66 % grąžina pakuotes į depozito stotelę, 71 % perka gėrimus, kurių pakuotes galima grąžinti į surinkimo punktą, ir pan. Tačiau tokios veiklos kaip savanorystė aplinkosaugos organizacijose (10 %), dalyvavimas aplinkosaugos renginiuose (18 %), vegetarinė mityba (7 %), ekologiškų maisto produktų pirkimas (11 %) ir pan. buvo gerokai retesnės. Tai rodo, kad jas reikėtų skatinti.
Nacionalinės apklausos rezultatai taip pat parodė, kad jaunuoliai mano, jog tausoti gamtą yra svarbu. Nustatytas ryšys tarp jaunuolių noro tausoti gamtą ir konkrečių gamtą tausojančių veiksmų. Jei norima, kad jauni žmonės įsitrauktų į kuo įvairesnes aplinkosaugos iniciatyvas, svarbu įtraukti aplinkosauginių vertybių skatinimą į ugdymo procesą.
Antrojoje projekto dalyje tyrėjų komanda sukūrė programą mokyklinio amžiaus jaunuoliams, kurios tikslas - įtraukti jaunus žmones į aplinkos tausojimą. Mokslininkai sukūrė priemones, kurios leistų jaunuoliams pirkti mažiau vandens plastikiniuose buteliuose. Aplinką tausojančio elgesio priemonės taikytos tam tikrose Lietuvos miestų mokyklose. Tyrėjų komanda paprašė dalyvių nurodyti, kiek butelių vandens jie perka per savaitę. Kiekvieną kartą, kai dalyviai į programėlę įvesdavo informaciją, kiek vandens išgėrė, iš karto pamatydavo, kiek nepirkdami vandens pinigų sutaupė ir koks jų elgesio poveikis aplinkai. Galiausiai, siekiant modeliuoti elgesį ir didinti sąmoningumą, panaudotas Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. United Nations Environment Programme (UNEP) sukurtas reklaminis vaizdo įrašas.
Vaikų Gyvensenos Tyrimai
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ atliko trečiąjį Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą. Nors per pastaruosius ketverius metus padaugėjo sportuojančių, pagerėjo mitybos, burnos higienos įpročiai bei sumažėjo elektroninių cigarečių rūkymas, tačiau alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimas išaugo, o patyčių problema tapo dar ryškesnė.
Minėti tyrimai buvo atlikti, kurių metu apklausti 5, 7 ir 9 klasių sostinės bendrojo ugdymo įstaigas lankantys mokiniai. Šių tyrimų rodiklių analizė leidžia laiku nustatyti gyvensenos problemas, nurodo kryptis, kuriomis reikalinga stiprinti mokinių sveikatą. Beveik kas dešimtas patiria daugiau patyčių, palyginti su 2020 m. Laimingi ir labai laimingi jautėsi vidutiniškai 7 iš 10 Vilniaus miesto mokinių, o 3 iš 4 savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą. Tačiau patenkintų savo išvaizda sumažėjo. Patyčias per pastaruosius 2 mėnesius patyrė 2 iš 5 Vilniaus miesto mokinių. Vilniaus mieste mokinių, kurie per pastaruosius 2 mėnesius patyrė patyčias, dalis labai padidėjo. Tų, kurie tyčiojosi iš kitų mokinių, dalis taip pat padidėjo. Patyčias socialinėje erdvėje (per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar telefonu) per pastaruosius 12 mėnesių patyrė kas ketvirtas. Sumažėjo mokinių, kurie jaučiasi saugūs mokyklos ir namų aplinkoje. Sumažėjo elektroninių cigarečių rūkymas, tačiau padaugėjo vartojančių alkoholio ir tabako. Vilniaus mokinių, kurie per pastarąsias 30 dienų bent kartą rūkė elektronines cigaretes ar naudojo panašius elektroninius įtaisus rūkymui, dalis sumažėjo. Tačiau per pastaruosius 12 mėnesių tabako gaminius rūkė kas dešimtas Vilniaus mokinys, tokių mokinių dalis nuo 2020 m. šiek tiek padidėjo. Vilniaus mokinių, kurie per pastarąsias 30 dienų bent kartą vartojo alkoholinius gėrimus, dalis padidėjo 3 procentiniais punktais ir beveik nesiskyrė nuo Lietuvos vidurkio.
Kasdien daržoves valgančių mokinių dalis Vilniuje padidėjo ir buvo didesnė už Lietuvos vidurkį. Vidutiniškai 7 iš 10 Vilniaus miesto mokinių dantis šepetėliu ir pasta valosi 2 ir daugiau kartų per dieną. Tokių mokinių dalis šiek tiek padidėjo. Fiziškai aktyvių mokinių dalis Vilniaus mieste padidėjo 7 proc.
Raudondvario Seniūnijos Tyrimas
Lietuvos jaunimas yra laikomas vienu nelaimingiausiu Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, vaikų ir jaunimo savižudybių rodikliai vieni didžiausių. Vienas iš veiksnių, darančių įtaką paauglių psichologinei būsenai, yra geografinė aplinka. Raudondvario seniūnijos geografinė aplinka - akcentuojami gamtiniai ir visuomeniniai aplinkos elementai, darantys įtaką žmogaus savijautai, aprašomi materialūs (gamta, gyvenvietės, sociokultūrinė infrastruktūra ir kt.) ir nematerialūs (bendruomeniškumas, dalyvavimas NVO veikloje ir kt.) geografinės aplinkos komponentai.
Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad dauguma respondentų (89%) mano, kad jų geografinė aplinka yra gera. Teigiamas vertinimas pastebimas seniūnijos centre ir mažesniuose kaimuose. Dauguma paauglių, gyvenančių Raudondvario seniūnijoje, surinko aukštus balus pagal emocinės gerovės rodiklį (tik ketvirtadalis surinko žemus balus). Šiuos rezultatus lemia gera gamtinė aplinka ir pusiau aktyvus socialinis gyvenimas, geras susisiekimas su didesniais miestais netoliese, kur paaugliai gali dalyvauti paslaugose ir laisvalaikio veikloje. Paaugliai, gyvenantys toliau nuo seniūnijos centro, jaučiasi geriau nei tie, kurie gyvena Raudondvario kaime.