Profesinis perdegimas: simptomai, priežastys ir prevencija

Šiuolaikinėje visuomenėje, kur darbo ir gyvenimo tempas nuolat intensyvėja, profesinis perdegimas tampa vis aktualesne problema. Didėjantys reikalavimai darbuotojams, nuolatinis prisitaikymas prie technologinių naujovių ir konkurencinė kova sukuria terpę, kurioje lengvai atsiranda įtampa, nuovargis ir galiausiai - profesinis perdegimas. Svarbu atpažinti šio sindromo simptomus ir imtis priemonių jam išvengti.

Kas yra profesinis perdegimas?

Remiantis Oxford vadovėlio apibrėžimu, profesinis perdegimas (angl. burnout) - tai fizinis, emocinis ir psichinis išsekimas, kuriam būdingas nuovargis, nusivylimas ar apatija, sukelti ilgalaikio streso ar per didelio aktyvumo. Kai kur literatūroje jis vadinamas pervargimu. Apie profesinį perdegimą kalbama ne kaip apie ligą, bet kaip apie sindromą, t. y. kaip apie organinę simptomų visumą. Kai kurie autoriai teigia, kad perdegimas yra tam tikras streso aspektas. Tai profesinio tarpasmeninio streso pasekmė. Tokiu būdu perdegimas atsiranda, kai žmogaus gebėjimo prisitaikyti galimybės įveikiant profesinį stresą būna viršytos. Pagal Maslach ir Jackson (1981), perdegimas yra atsakomoji reakcija į ilgai trunkantį profesinės tarpasmeninės komunikacijos stresą.

Šiuo metu perdegimo sindromas yra įtrauktas į TLK („Tarptautinė ligų klasifikacija“) vadovą - kodas Z73.0 “Perdegimo” sindromas.

Profesinio perdegimo simptomai

Profesinis perdegimas pasireiškia įvairiais simptomais, apimančiais emocinę, fizinę ir elgesio sferas. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kad būtų galima laiku imtis priemonių. Perdegimo sindromui būdingi 3 pagrindiniai požymiai:

1. Emocinis išsekimas, pervargimas: Tai subjektyvus energijos išsekimo jausmas, energijos nebuvimas, emocinio ir fizinio sutrikimo simptomai. Iš pradžių žmogus dirbo džiugiai ir uoliai, dabar nebejaučia nei džiaugsmo, nei noro dirbti. Emocinis išsekimas pasireiškia emocinės įtampos pojūčiu bei tuštumo jausmu, emocinių resursų išsekimo jausmu, motyvacijos sumažėjimas. Žmogus jaučia, kad negali atsiduoti darbui taip, kaip anksčiau. Atsiranda emocijų prislopinimo, bukumo jausmas.

   Taip pat skaitykite: Perdegimo įveikimo būdai auklėtojams

2. Psichologinis atsitraukimas, nusišalinimas nuo darbo arba cinizmas, negatyvumas darbo atžvilgiu: Tai šaltumas, abejingumas kitiems, nėjimas į darbą, depersonalizacija, cinizmas, kritika darbovietei, beprasmybės pojūtis darbe. Pradėjęs dirbti žmogus aktyviai bendrauja su mokiniais, pacientais, klientais ir t. t., dabar to nebedaro, laikosi atstumo. Toks požiūris gali būti nukreiptas ir į instituciją: prasideda nuolatinė jos kritika, juntamas kartėlis.

3. Profesinio aktyvumo sumažėjimas: Tai nykstantis asmeninio ir profesinio pasitenkinimo jausmas, sumažėjęs darbingumas, efektyvumas ir savirealizacija. Labai svarbus požymis, kad iš pradžių, pradėjęs dirbti, žmogus juto, kad išties save realizuoja, vėliau vis dažniau apima jausmas, kad nepasiekia savo tikslų. Netrukus tokios mintys apninka vertinant savo gebėjimus, gali imti įtikinėti save, kad nėra kompetentingas ir negeba pateisinti jį supančių žmonių lūkesčių.

Kiti galimi simptomai:

• Apatiškumas ir prislėgta nuotaika.
• Nenoras kažkuo domėtis ar siekti.
• Sunkumas sukontroliuoti įvykius.
• Padažnėję sveikatos sutrikimai, ypač peršalimo ligos.
• Lėtinis nuovargis, apatija, dirglumas.
• Dėmesio koncentracijos stoka.
• Miego sutrikimai.
• Nerimo sutrikimai.
• Depresija.
• Somatiniai sutrikimai.

Kas sukelia profesinį perdegimą?

Psichologai mano, kad perdegimas yra įvairaus streso, ypač tarpasmeninio streso pasekmė. Maslach ir Jackson (1981), išsiaiškino, kad ilgai trunkantis profesinės tarpasmeninės komunikacijos stresas yra atsakomoji dirbančiojo reakcija į nepalankias situacijas. Vis dar svarstoma, nuo ko galėtų priklausyti profesinio perdegimo faktoriai.

Šiuolaikinėje visuomenėje intensyvėjant darbo ir gyvenimo ritmui, reikalavimai darbuotojams didėja, jie turi žengti kartu su technologijų naujovėmis, atlaikyti konkurencinę kovą, prisitaikyti prie darbo tempo, pokyčių. Netinkamai valdoma įtampa bei nuovargis gali pereiti į perdegimą, o vėliau gali vystytis lėtinis nuovargis, apatija, dirglumas, dėmesio koncentracijos stoka, miego sutrikimai, nerimo sutrikimai, depresija ir somatiniai sutrikimai.

Taip pat skaitykite: Regioninės ligoninės tyrimas

Profesinis perdegimas „užkrečiamas“ kaip infekcinė liga. Kartais sutinkami perdegę skyriai ir net ištisos organizacijos. Manoma, kad toks profesinio perdegimo sindromas yra būdingas socialinių, komunikatyvių profesijų atstovams. Tai medicinos darbuotojai, mokytojai, vadybininkai, konsultuojantys psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai, policininkai, kalėjimo prižiūrėtojai, politikai, parduotuvių personalas ir kt.

Profesinio perdegimo prevencija

Perdegimo sindromo prevencijai svarbu ne tik organizacinės priemonės įstaigose, bet ir asmeninis psichologinio lankstumo bei atsparumo ugdymas.

Asmeninės priemonės:

• Ieškoti savo intereso bet kokiame, net rutininiame darbe.
• Mokytis keisti požiūrį į savo klaidas - pažiūrėti į tai kaip į galimybę išmokti ko nors naujo.
• Atsiradus rutinos jausmui, siekimas tapti globėju jauniems ir nepatyrusiems darbuotojams galėtų padėti ją išsklaidyti.
• Plėsti socialinius ryšius: ieškoti bendraminčių, gerąsias emocijas teikiančių veiklų po darbo ir pan.
• Mokytis įvairių psichologinių kompetencijų: įsisąmoninimo (mindfulness), problemų sprendimo, konfliktų sprendimo, darbo su emocijomis ir su sunkiais asmenimis, psichologinio atsparumo, psichologinės profilaktikos ir t. t.
• Mokytis šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos pagrindų: kaip funkcionuoja žmogus, asmenybė, kaip jaučia, kaip priima sprendimus.
• Mokytis tinkamai komunikuoti, bendrauti su kitais žmonėmis, įvairiais kitais žmonėmis, tame tarpe ir su sunkiais žmonėmis.
• Mokytis spręsti konfliktus.
• Mokytis valdyti emocijas.
• Mokytis psichologinio atsparumo.
• Mokytis problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo.
• Mokytis efektyvaus darbo komandoje.
• Mokytis streso valdymo įgūdžių, kad ne stresas ir baimės valdytų mus, bet mes juos.
• Mokytis kritinio mąstymo.
• Mokytis lyderystės įgūdžių.
• Mokymasis suprasti save, kitus žmones ir mus supantį pasaulį.
• Mokymasis į stimulus reaguoti pačiais geriausiais, optimaliausiais savo ir savo poreikius tenkinančiaiss būdais.
• Mokymasis reaguoti į stresą, kad mūsų reagavimas į stresą nesukeltų kito streso ir neužsuktų nesibaigiančios streso grandinės.
• Mokymasis tvarkytis su iššūkiais ir spręsti problemas. Kitais žodžiais sakant, labai svarbus yra mokymasis gyventi. Mokymasis gyventi gerai.
• Greičiausia prevencijos priemonė - išėjimas atostogų.
• Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos pratimas įsižeminimui, minčių nukreipimui grįžimui į dabarties momentą. Rekomenduojama jį atlikti tada, kai jaučiamas stiprėjantis nerimas, kylant nevaldomam stresui (distresui). Efektyviausia pratimą atlikti atsisėdus patogiai ir išlaikant tiesų stuburą ir abiejų kojų padus stabiliai atrėmus į pagrindą, tačiau galima tai daryti ir tiesiog gatvėje, pritaikant esamų aplinkybių galimybes.
  • Ką aš matau?
  • Ką aš girdžiu? - galima užsimerkti, taip sustiprėja pojūčiai.
  • Ką aš užuodžiu?
  • Gal jaučiu kokį skonį burnoje?
  • Ką aš jaučiu (kūno pojūčiai)?

Organizacinės priemonės:

• Sukurti kuo saugesnę fizinę ir psichologinę, bet tuo pačiu skatinančią aktyvumą darbinę aplinką.
• Darbinė aplinka turėtų skatinti kiekvieno darbuotojo įsitraukimą ir dalyvavimą priimant sprendimus jo lygyje.
• Atvira komunikacija visomis kryptimis, žmonės turi žinoti, kas vyksta įmonėje arba organizacijoje.
• Nuolatinio mokymosi ir veiklos tobulinimo kultūra.
• Specialios mokymo programos.
• Organizacinė kultūra, skatinanti vadovų ir kolegų paramą bendradarbiams.
• Organizacinės pertvarkos, šalinančios stresorius, kurių galima išvengti ir šalinančios stresorius, kurių išvengti negalime.
• Kuo didesnė darbo autonomija, didesnės galimybės spręsti dėl savo darbo režimo.

Profesionalios pagalbos galimybės

Perdegus, įprastos atsipalaidavimo praktikos ir poilsis jau nebepadeda, ir reikia ieškotis specialistų pagalbos. Perdegimo sindromo prevencijai, kitais atvejais (lėtinis skausmas, nerimas, stresas, nuovargis, depresija, įvairios priklausomybės ir kt.) ir psichologinio lankstumo bei psichologinio atsparumo ugdymui taikome šiuolaikiškas, moksliškai pagrįstas, veiksmingas, intensyvias ir trumpas psichoterapines intervencijas. FACTFokusuota ir trumpa PĮT/ACT terapija Kognityvinė elgesio terapija (KET)Kognityvinės elgesio terapijos (KET) kryptys (klasikinės ir šiuolaikinės 3-iosios bangos - priėmimo ir įsipareigojimo (ACT), dialektinės elgesio terapijos (DBT), į atjautą orientuotos (CFT) ir kitų atida (mindfulness) grįstų terapijų integracija. EMDR terapijaEMDR (nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija, angl. eye movement desensitization and reconsolidation therapy)

Psichoterapinės kortelės yra labai naudingas įrankis psichoterapijoje, turintis daug privalumų:

• kortelių taktilinis jutimas pagyvina, įžodina ir įkūnija abstrakčius psichologinius konceptus.
• kortelių formatas leidžia atsitapatinti nuo savo vidinio pasaulio elementų - minčių ir jausmų, ir juos tyrinėti iš šalies.
• kortelės leidžia žaismingai tyrinėti sudėtingus dalykus.
• kortelės leidžia betarpiškai patirti ir tyrinėti kylančius psichologinius procesus.
• plati panaudojimo įvairovė, kortelių naudojimą galima kūrybiškai modifikuoti ir adaptuoti.
• konkrečią kortelę (ar korteles) galima padėti matomoje vietoje kaip priminimą.
• jos yra ilgalaikės, pagamintos iš tvaraus ir kokybiško kartoninio popieriaus, aplinkai draugiška technologija.
• kortelės neužima daug vietos, yra kompaktiškos.
• korteles patogu naudoti kelionėse.
• estetiškas grafinis dizainas.
• korteles galima naudoti asmeniškai, grupėse ir individualių konsultacijų metu.

Šiuo metu yra išleisti dviejų skirtingų kortelių rinkiniai (jas galima įsigyti užpildžius užsakymo formas žemiau):

Taip pat skaitykite: Kas yra profesinis perdegimas?

• VERTYBIŲ KORTELĖS
• POREIKIŲ KORTELĖS
• „MIŠKO MEDITACIJOS“ KORTELĖS - tai meniškų kortelių rinkinys, sukurtas sertifikuotų miško maudynių (shinrin-yoku) gidų ir skirtas savarankiškai ar grupinei miško maudynių (miško terapijos) praktikai.

tags: #profesinis #perdegimas #savoka