Paranoidinė šizofrenija: moksliniai tyrimai ir slaugos planas

Šizofrenija yra sudėtingas ir lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis maždaug 1% pasaulio populiacijos. Paranoidinė šizofrenija yra viena iš dažniausių šio sutrikimo formų, pasižyminti specifiniais simptomais ir eiga. Šis straipsnis skirtas aptarti paranoidinės šizofrenijos mokslinius tyrimus, priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą ir slaugos planą.

Šizofrenijos etiologija: moksliniai tyrimai

Šizofrenija serga maždaug 1 proc. pasaulio populiacijos. Remiantis moksliniais duomenimis, šizofrenija yra polietiologinė liga. Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto šizofrenijos etiologijos mechanizmo.

Paveldimumas

Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai parodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių, rizika susirgti labai padidėja, o monozigotiniam dvyniui ji yra 47 proc. Tarp sch sergančių brolių ir seserų 2-8 proc., kai vienas iš tėvų serga sch- 12 proc., dizigotinio sergančiojo sch dvynio- 12-17 proc., kai abu tėvai serga sch- 40 proc. Paveldimumas nėra pagal tipišką Medelio dėsnį. Tai apsprendžia keletą genų (manoma, kad per kelis recesyvinius genus, kurių vienas apsprendžia pažeidžiamumą dėl ligos, o kitas paskatina pirmojo ekspresiją. Sch sergančiųjų šeimose dažnai būna sch, šizotipiniu sutrikimu sergančių asmenų, tiesa 60- 85 proc.

Neuromediatoriai

Sch išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dop sistemos aktyvumas. Pomirtinis sch sirgusiųjų tyrimas parodo, kad bataliniuose ganglijuose bei limbinėje sistemoje yra didesnis D2 receptorių skaičius. Šiuo principu pagrįsti neuroleptikų kaip D2 blokerių gydomasis poveikis. Dopamino koncentracija galvos smegenyse yra taip pat nevienodas. Manoma, kad dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje- pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo.

Dopaminerginė šizofrenijos teorija

Šizofrenijoje yra sumažėjęs dopaminerginis aktyvumas mezokortikiniame kelyje (iš gumburo vetrotegmentalinių branduolių į smegenų žievę, daugiausiai- į prefrontalinę žievę, atsakingas už negatyvius simptomus) palyginti su norma. Tuo metu, kai kitame dopaminerginiame kelyje -mezolimbiniame (eina iš gumburo ventralinės tegmentalinių branduolių į limbinės sistemos nucleus acumbens, amygdala- atsakingas už pozityvią simptomatiką)-padidėjęs. Dar yra tubero-infundibulinis kelias (iš pagumburio į hipofizę- per D2 blokavimą sukelia prolaktino išskyrimą). Dar yra iš substantia nigra į nucleus caudatus -> putamen (neostriatum) (nigrostriatinis kelias- atsakingas už motorines funkcijas, yra ekstrapiramidinis sistemos dalis). Šie keliai svarbūs suprasti APV veikimą bei šalutinį poveikį- EPS, antrinę negatyvią simptomatiką sukeltą APV, hiperprolaktinemiją.

Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti gyvenimo kokybę sergant paranoidine šizofrenija

Smegenų struktūros pokyčiai

Ryškių galvos smegenų struktūr. pokyčių nebūna. Atsiradus KT bei BMR , pastebėta kad 10-50 proc. pacientų yra išsiplėtę šoniniai ir trečiasis skilveliai, o 10-35 proc. yra smegenų žievės atrofija. G.b. smegenėlių kirmino atrofija, limbinės sistemos atrofija, ypač migdolinių kūnų, hipokampo, bazalinių ganglijų.

Infekcinė teorija

Infekc. teorija taikoma dėl sch sergančių gimimo sezoniškumo tendencijų. Amerikoje sch sergantys dažniau yra gimę nuo sausio iki balandžio, o pietų pusrutulyje- birželį- rugsėjį. Manoma, kad nėštumo I trimestre patiriamas didesnis sezoninis virusinių infekcijų pavojų, kas gal sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsi. Manoma, kad lėtai veikiantys neurotropiniai virusai- esant paveldėtai rizikai susirgti, jie veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos veiksnys. Žinoma, kad Herpes simplex virusas gali sukelti psichoze, labai panašias į Sch.

Nervų sistemos vystymosi sutrikimas

Sch sergantiems pacientams būdingi įvairūs funkciniai smegenų veiklos sutrikimai, neryški neurologinė simptomais (pvz. funkciniai kaktinės smegenų dalies veiklos sutrikimai). Tai rodytų, kad esant sunkiam paveldimumui ir papildomiems nepalankiems aplinkos veiksniams (infekcija, somatinės ir psichologinės traumos) sutrinka CNS vystymasis ir subtilių smegenų funkcijų struktūravimasis, pažeidžiamas smegenų neuroplastiškumas. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos padidina riziką susirgti sch suaugus.

Psichologinės šizofrenijos teorijos

Įvairios psichoterapijos mokyklos įvairiai aiškina sch priežastis. Psichoanalitikai teigia, kad pagrindinis sch defektas yra Ego dezorganizacija, dėl kurios sutrinka realybės suvokimas ir vidinių impulsų kontrolė. Paulis Federnas teigia, kad sch sergantis pacientas nesugeba atskirti savęs nuo objekto, naudoja intensyvius projekcijos mechanizmus. Manoma, kad sch prasideda paauglystėje, nes kaip tik tada nepakankamai susiformavęs ego susiduria su ypač dideliais išoriniais reikalavimais, būtinybę kontroliuoti vidinius impulsus ir nepriklausomybę ir nepajėgia su šiais naujais reikalavimais susidoroti. S. Freudo įsitikinimu, sch sergantys regresuoja į pirminio narcizimo būseną, vyksta ego dezintegracija, tarsi grįžtama į laikotarpį iki ego. Biheivioristai sch vertina kaip neteisingai susiformavusius elgesio stereotipus. Taip pat neįrodyta, kad šizofrenijos išsivystymui turi įtakos sergančiųjų šeimos modelis.

Šiuolaikiniai neurofiziologiniai tyrimai

Anatominiai nenormalumai, surasti skirtingose smegenų srityse, siejasi su šizofrenijos teigiamais simptomais (Barta ir al., 1990; Shenton ir al., 1992; Bogerts ir al., 1993; Wible ir al., 1995) ir neigiamais simptomais (Buchanan ir al., 1993). Pagal sudėtingų instrumentinių tyrimų parodymus rodančių gliukozės metabolizmo ir kraujotakos intensyvumo pakitimus, (pvz. funkcinis BMR), teigiami simptomai yra dažnai siejami su temporalinės skilties disfunkcija. Tokia disfunkcija galbūt yra susieta su nenormalia fosfolipidų medžiagų apykaita (Fukuzako ir al., 1996). Dezorganizuota kalba (kas atspindi dezorganizuotą mąstymą) siejami su nenormalumais smegenų srityse, susijusiose su kalbos reguliavimu (McGuire ir al., 1998). Neigiami ir kognityviniai simptomai, ypač susieti su valia ir planavimu, yra paprastai siejami su prefrontalinės skilties disfunkcija (Capleton, 1996; Abbruzzese ir al., 1997; Mattson ir al., 1997). Tai galbūt susiję su sumažėjusiu neuronų tankumu (Selemon ir al. 1998), ir gali būti labiau paplitę tarp pacientų, su teigiama paveldimumo anamneze. (Sautter ir al., 1995). Tačiau, pacientų simptomų susiejimas su smegenų sritimis yra sudėtingas ir kintamas. Nepaisant didelių pastangų atrasti šizofrenijos neuropatologinį pagrindą, jokie 100 proc. Tačiau, šiuo metu studijuojami įvairūs nenormalumai temporohipokampinėje ir frontalinėje srityse. Tai 2 smegenų sritys, kurių funkcija, labiausiai tikėtina, pakinta. Įrodyta, kad nėra jokios neuronų žūties dėl trauminių, degeneracinių procesų ar infekcijos. Tačiau, neuronų apoptozė, nebuvo atmesta.

Taip pat skaitykite: Kas yra paranoidinė šizofrenija?

Šizofrenijos simptomai ir diagnostika

Sch yra lėtinis psichozinis sutrikimas, pasižymintis charakteringų požymių ir simptomų kompleksu. Sch diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. Nėra nė vieno simptomo ar požymio, kuris būtų išimtinai būdingas tik sch. Kliedesių ir suvokimo sutrikimų būna ir prie organinių, tam tikrų asmenybės sutrikimų metu, taigi sch neturi patognomoninių simptomų. Sch diagnozuoti reikalinga ne tik psichikos būklę įvertinti, bet svarbu ir ligos anamnezė, simptomų kaita ir eiga, būtina atsižvelgti ir į kultūrinę aplinką, religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą.

Simptomų skirstymas

Pastaruoju metu vis labiau įsigali simptomų skirstymas į pozityvius ir negatyvius, arba produkcinius ir deficitinius. Kartais išskiriama ir trečia- dezorganizacijos- simptomų grupė. Pozityvūs simpt.- tai reiškiniai, kurie atsiranda papildomai ir anksčiau asmeniui nebuvo būdingi. Tai haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas. Negatyvūs simpt.- susilpnėjusios arba išnykusios kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas.

Klinikiniai simptomai

Sch būdingas ir būtinas trijų psichikos sferų sutrikimas: mąstymo, emocijų valios (sch triada). Šių trijų psichikos sferų sutrikimus dažniausiai lydi sucvokimo sutrikimai, kartais galimas ir katatoninis sindromas. Ypač dažnos būna klausos (verbalinės) haliucinacijos. Jų turinys g.b. labai įvairus (įsakymai, komentarai, pranašystės ir kt.) Ligai progresuojant tikrosios klausos haliucinacijos transformuojasi į pseudohaliuciancijas. Be klausos haliucinacijų g.b. regos, uoslės, skonio, lytos. Ligos debiutui džn. Ligoniai subjektyviai skundžiasi bloga atmintimi, tačiau tai- dėl dėmesio koncentracijos sutrikimų (aprozeksijos). Pasitaiko ir hiperprozeksija- liguistas dėmesio sukoncentravimas į kokias nors nereikšmingas detales (pvz. ligonis į klausimus neatsako, bet jo dėmesį patraukia pvz. dulkės ant stalo ar siūlas ant grindų). Sch sergančiųjų sąmonė būna nesutrikusi (išsk. oneiroidinės katatonijos atvejus). Ligoniai orientuojasi laike, vietoje ir savyje, nors kartais būna haliucinacinė- kliedesinė dezorientacija (pvz.

Mąstymo sutrikimai

Mąstymo turinio sutrikimai gali pasireikšti keistomis mintimis, idėjomis įsitikinimais bei interpretacijomis. Pradžioje gali būti pervertinimo, įkyrios idėjos, patologinis fantazavimas, kurie vėliau perauga į kliedesius. Šizofrenijos atveju kliedesiai gali būti labai įvairūs: persekiojimo, poveikio, santykio, didybes, religiniai, somatiniai. Ypač būdingi poveikio, santykio kliedesiai, neretai pasitaiko kliedesinė somatinių pojūčių interpretacija. Būna pacientų, kurie teigia, kad persekiotojai, ateiviai iš kosmoso, juos kankina, prievartauja arba apvaisina. Neretai pacientai jaučiasi esą ypatingai svarbūs, reikšmingi, išrinkti kokiai nors misijai. Būna tiek vaizdinių, tiek sisteminių įvairios apimties kliedesių. Mąstymo sutrikimai atsiskleidžia kalbant, o ypač rašant. Pastebimi artikuliacijos sutrikimai, kalbėsena būna monotoniška ir manieringa, kartais galima jausti asociacijų ir mąstymo paviršutiniškumą, nenuoseklumą, padrikumą, aplinkybiškumą. Pasitaiko naujadarų, stereotipijų, galimos echolalijos, verbigeracijos, perseveracijos, žodžių kratiniai ir mutizmo simptomai. Mąstymo sutrikimai taip pat apima minčių šuoliavimą, trūkinėjimą, dėmesio sutrikimus, mąstymo ir kalbos skurdumą, perseveraciją, klampų mąstymą, staigų pokalbio temos kaitaliojimą. Būdingi asociacijų stereotipiškumas, prievartiniai minčių antplūdžiai psichinio automatizmo reiškiniai (dirbtines, įdėtos, svetimos mintys), minčių atvirumo, minčių skambėjimo ir kiti simptomai. Gana dažnai pasitaiko simbolinis mąstymas, kai akcentuojami nerealūs, abstraktūs dalykai, mintis pakeičia vaizdiniai. Sakoma, kad tai - tarsi sapnuojančio žmogaus mąstymas. Dažnai pasitaiko autistinis mąstymas, kuomet savos mintys yra svarbesnes negu tikrovė, ligonis panyra į save, gyvena susikurtoje realybėje. Šizofrenijos atveju intelektas ryškiai nenukenčia labiau nukenčia jo pritaikymas, sprendžiant praktines ir teorines problemas, nes išnyksta sugebėjimas panaudoti turėtus įgūdžius Sergant šizofrenija pasitaiko E. Kraepelino aprašytas ,,intelektinis negatyvizmas“, kuomet į klausimus ligonis atsako negalvodamas ir neteisingai, nes jam sunku mąstyti.

Emocijų sutrikimai

Jie reiškiasi jų nuskurdimo ir/arba iškrypimo (paratimijos) procesais. Jau ligos pradžioje nyksta prisirišimas prie artimųjų, atsiranda empatijos stoka. Jie negali kitų užjausti, kartu su jais išgyventi liūdnus ir džiugius įvykius. Ligos pradžioje ligonis dar išgyvena anesthesia psychica dolorosa, kai dar nėra išreikšto emocinio nuskurdimo. Ligai progresuojant emocijos tampa monotoniškesnės, skurdesnės, išnyksta jų spalvingumas, įvairovė, amplitudė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), pasireiškia anhedonija. Sutrinka emocijų logika, jos tampa neadekvačios. Neretai pasitaiko neadekvatūs afektai. Ligonis būna ironiškas, šaltas, patetiškas. Emocijos būna dar ambivalentiškos, skursta, o sunkesniais atvejais būna visiškas emocijų bukumas, apatija. Galimi ir afektiniai sutrikimai: subdepresija, rečiau hipomanija.

Taip pat skaitykite: Gydymo galimybės šizofrenijai

Valios sutrikimai

Valia silpnėja nuo hipobulijos iki abulijos. Kartais lydi potraukių suintensyvėjimas arba iškrypimas. Ligoniams būdinga negatyvizmas (pasyvus ar aktyvus), psichinio ir fizinio automatizmo reiškiniai- besąlygiškas paliepimų vykdymas, echopraksija, echolalija. Dažnas būna judesių, veiksmų arba veiklos stereotipiškumas. Pasitaiko savisaugos, mitybos ir lytinio potraukio intensyvumo sutrikimų ir iškrypimų. Kai kurie ligoniai gali žalotis nejaučiant skausmo, valgyti nevalgomus dalykus (pika, koprofagija). Pasitaiko vieša masturbacija be gėdos jausmo. Dėl nemalonių jutimų kūne pacientai gali save žaloti net iki kastracijos. Neretai pasitaiko impulsyvių, nemotyvuotų poelgių . Visa tai vyksta šaltų, neadekvačių emocijų fone. Ligoniai būna indiferentiški, inertiški, be iniciatyvos, niekuo nesidomi.

Šizofrenijos klinikinės formos

Šizofrenija pasireiškia skirtingomis klinikinėmis formomis, kurios skiriasi simptomų dominavimu ir eiga. Pagrindinės formos yra:

Paranoidinė šizofrenija (F20.0)

Ši forma yra dažniausia. Kliniškai vyrauja sąlyginai stabilūs kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos (dažniausiai klausos) ir kiti suvokimo sutrikimai.

• Persekiojimo, poveikio, aukštos kilmės, ypatingos paskirties, kūno pasikeitimo, pavydo kliedesiai.
• Mąstymo sutrikimai būna ryškesni ūmiose ligos stadijose, tačiau ir tada dažnai pacientai sugeba papasakoti savo psichopatologinius išgyvenimus.
• Afektas nukenčia ne taip smarkiai, yra ne toks blankus, tačiau būna neadekvatumas, dirglumas, staigus pyktis, baimingumas, įtarumas.
• Dažni miego sutrikimai, depresiniai simptomai.
• Dažni tokie neigiami simptomai kaip afekto skurdumas ir valios sutrikimai, tačiau kliniškai jie nevyrauja.

Paranoidinės sch eiga gali būti epizodinė su dalinėmis arba visiškomis remisijomis, arba lėtinė, nepertraukiama, kai aktyvi psichopatologija tęsiasi metų metais ir būna sunku išskirti atskirus epizodus. Ši forma prasideda vėliau negu hebefreninė arba paprastoji. Psichopatologija formuojasi pagal klasikinę Manjano schemą: paranojinis-paranoidinis- parafreninis sindromas. Simptomų dinamiką lydi besiplėtojanti negatyvi simptoamtika. Liga labai retai sustoja paranojiniame etape. Dažniausiai ji pereina į paranoidinį sindromą. Kliedesiai pradeda prarasti aiškią sistemą, prisideda tikrosios ir pseudohaliucinacijos, vėliau atsiranda Kandiskio-Clerambault sindromas (prisideda psichikos automatizmai). Parafrenijos atveju kliedesiai įgauna espansinę, absurdišką išraišką su didybės elementais. Parafreninis etapas dažnai baigiasi šizofreniniu efektu.

Hebefreninė šizofrenija (F20.1)

Šios formos afektiniai sutrikimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliucinacijos- trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys- neatsakingas ir neprognozuojamas, būdinga manieringumas. Nuotaika lėkšta ir neadekvati, dažnai esti kikenimas, savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena, išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Mąstymas dezorganizuotas, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Afekto ir valios pokyčiai bei kiekybiniai mąstymo sutrikimai parastai yra ryškūs. Haliucinacijų ir kliedesių pasitaiko, tačiau jie nėra ryškūs. Šios formos sch prasiseda 15-25 m. amžiuje, jos prognozė bloga, nes greitai atsiranda negatyvių simptomų, ypač afekto nuskurdimas ir valios sutrikimai. Ligos pradžioje prarandama energija, ryžtingumas, motyvacija, ligonio elgesys tampa betiksli…

Katatoninė šizofrenija

Šiai formai būdingi ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Būdingos nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką. Katatoninio sujaudinimo epizodai gali būti ryškiausias šios būsenos požymis. Ūmios katatonijos atveju katatonijos simptomai dažnai pasireiškia kartu su oneiroidiniu sąmonės sutrikimu: būkle, kuriai būdingos ryškios, neretai panoramines regos haliucinacijos. Vystantis katatoniniam stuporui ligoniai ištisas dienas, net savaites praguli lovoje, atsisako valgyti (dėl ko kartais netgi tenka taikyti dirbtinį maitinimą), nekalba, yra amimiški, gali būti stebimos aukščiau paminėtos nenatūralios pozos. Nebendraujantiems ligoniams su katatoninio elgesio simptomais schizofrenijos diagnozė gali būti preliminari iki tol, kol nebus nustatyti kiti simptomai. Katatoniniai simptomai nėra patognomiški schizofrenijai.

Paprastoji šizofrenija

Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus ir bendru darbingumo sumažėjimu. Liga dažnai prasideda nuo astenijos reiškinių - darosi sunku susikaupti, blogėja mokymosi rezultatai, atsiranda pasyvumas. Būdingi negatyvūs rezidualinės šizofrenijos požymiai (afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda nesant aktyvių psichozinių simptomų. Diagnozuoti šį sutrikimą sunku, kadangi diagnozė priklauso nuo lėtai progresuojančių būdingų rezidualinei šizofrenijai simptomų, o anamnezėje nėra haliucinacijų, kliedesių ir kitų praeityje buvusio psichozinio epizodo pasireiškimų, bet yra žymūs asmenybės pasikeitimai pasireiškantys interesų praradimu, tingumu ir socialiniu atsiribojimu.

Paranoidinės šizofrenijos slaugos planas

Slaugos planas yra svarbi paranoidine šizofrenija sergančio paciento priežiūros dalis. Jis apima paciento stebėjimą, surinktų žinių analizę, slaugos diagnozių nustatymą, tikslų formulavimą ir slaugos veiksmų planavimą. Slaugos planas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento poreikius ir būklę.

Paciento stebėjimas ir surinktų žinių analizė

• Ligonio vardas, pavardė: Identifikaciniai duomenys.
• Artimųjų, draugų telefonas ar adresas: Kontaktinė informacija.
• Paguldymo data, laikas: Informacija apie hospitalizavimą.
• Svarbūs gyvenimo įvykiai, stresai: Anamnezės duomenys.
• Pagrindinės ligos somatinės ir kitos: Gretutinės patologijos.
• Paciento gyvenimo ir ligos istorija, subjektyvūs duomenys, nusiskundimai: Anamnezės duomenys.
• Psichikos sveikatos sutrikimo anamnezė: Ligos istorija.
• Paciento gyvenimo anamnezė: Gyvenimo istorija.
• Psichikos sveikatos ir gyvybinių veiklų įvertinimas: Paciento būklės įvertinimas.

Psichikos sveikatos įvertinimas

• Bendras vaizdas: Išvaizda, elgesys.
• Elgesys pokalbio metu: Kontakto užmezgimas, bendravimas.
• Įkyrios mintys, veiksmai: Obsesijos, kompulsinis elgesys.
• Miego sutrikimai ir jų pobūdis: Insomnija, hipersomnija.
• Mintys apie savižudybę: Suicidalumas.
• Nepaskirtų medžiagų vartojimas, kiekis, dažnumas: Priklausomybės.
• Šalutinis vaistų poveikis: Ne pageidaujamos reakcijos į vaistus.

Gyvybinių veiklų įvertinimas

• Gyvybinė veikla: Įprasti, nusistovėję veiksmai.
• Saugios aplinkos palaikymas: Gebėjimas pasirūpinti saugumu.
• Valgymas ir gėrimas: Mitybos įpročiai.
• Kūno temperatūros palaikymas: Termoreguliacija.
• Darbas ir žaidimas: Užimtumas, laisvalaikis.

Slaugos diagnozė, tikslai ir veiksmai

Slaugos diagnozės formuluojamos remiantis paciento stebėjimo ir surinktų žinių analize. Slaugos tikslai turi būti realūs, išmatuojami ir orientuoti į paciento gerovę. Slaugos veiksmai planuojami taip, kad padėtų pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Gydymas

Gydymas apima medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą. Medikamentinis gydymas skirtas sumažinti teigiamus ir neigiamus simptomus, o nemedikamentinis gydymas skirtas pagerinti paciento socialinį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę.

Nemedikamentinis gydymas

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Psichosocialinė reabilitacija padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius, susirasti darbą, mokytis ir integruotis į visuomenę.

Paciento slaugos analizė

Paciento slaugos analizė apima slaugos proceso įvertinimą ir koregavimą. Slaugos planas turi būti nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į paciento būklės pokyčius.

Literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas

Sąrašas literatūros šaltinių ir kitų informacijos šaltinių, kurie buvo naudojami sudarant slaugos planą.

Slaugos istorijos ataskaitos vertinimo kriterijai

Kriterijai, pagal kuriuos vertinama slaugos istorijos ataskaita.

Pavyzdys iš praktikos

Pacientas serga nuo 1973 m., daug kartų gydytas įv. psichikos stacionaruose (10 k. gydytas KPL, ŽPL, RPL). Nuo 1986 m. gyvena Jotainių soc. globos namuose. Atvykus į pensionatą savijauta buvo nebloga, bet ausyse pradėjo kalbėti maži žmogeliukai, dėl to norėjęs pabėgti iš pensionato, nes balsai taip liepė. Eigoje: nemiega naktimis, "viską remontavo", daužydavo galvą į grindis, negėrė vaistų. Gydymui naudojo tizerciną 25 mg x 2, cyclodoli 2 mg x 2. Tokio elgesio pasekoje ir hospitalizuotas į RVPL. Prieš hospitalizaciją tapo piktas, agresyvus, sulankstė geležinę lovą. Produktyviam kontaktui neprieinamas. Ištisai pats su savimi kažką neaiškiai kalba. Paprašius kalbėti aiškiau neįmanoma suprasti ką jis nori pasakyti, tarpais kalba apie "vaikus III ligoninėje", kas tie vaikai - nepavyksta išsiaiškinti. Sėdi susikuprinęs rankas laiko tarp kelių ir visą laiką kažką neaiškiai kalba, tarpais neadekvačiai šypsosi, grimasuoja, rankomis atlieka daug stereotipinių judesių (glosto galvą, trina kelius). Nurodymus vykdo, kartais į klausimus tik linkčioja galva. Mąstymas padrikas, emocijos neadekvačios. Savo būsenos įvertinti nesugeba. Suvokimo sutrikimų, kliedesių išsiaiškinti neįmanoma, tačiau bendra ligonio laikysena, sutrikęs elgesys, noras žaloti save leidžia įtarti esamą pozityvią simptomatiką. Skyriuje vienišas, jokio kontakto su kitais ligoniais ar personalu nepalaikantis. Pirmomis gydymo stacionare dienomis stebimas polinkis autoagresijai, kuri vėliau gydymo eigoje išblanko. Mąstymas kiek kryptingesnis, emocijos primityvios, neadekvačios, grimasuojantis, ištisai kažką bumbantis sau po nosimi. Susitvarkė elgesys, miegas, vykdė nurodymus. Gimęs Jonavos rajone, 11-kos vaikų šeimoje. Paveldėjimas psichikos ligomis apsunkintas, kadangi trys vaikas (du broliai ir sesuo) serga psichine liga ir šiuo metu gyvena kartu pensionate. Paveldėjimas iš motinos pusės. Mokytis pradėjo laiku, mokslas sekėsi neblogai. Baigė vidurinę mokyklą bei žemės ūkio akademiją ir iki ligos dirbo Kaišiadorių tarpkolūkinėje organizacijoje. Daug kartų gydytas Kauno ir Rokiškio psichiatrinėse ligoninėse. Nuo 1986 m. gyvena Jotainių pensionate. Pora savaičių prieš hospitalizaciją sutriko miegas, ligonis tapo neprognozuojamo elgesio, nekalbus, labai netvarkingas, kartais agresyvus, nukreiptas stacionariniam gydymui. Turi neįgalumą, darbingumo lygis 35 %.

tags: #paranoidine #sizofrenija #mokslinis #straipsnis