Paranoidinė šizofrenija: priežiūra ir gydymas

Įvadas

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris veikia žmogaus mąstymą, jausmus, elgesį ir suvokimą. Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais būdais, o vienas iš labiausiai paplitusių tipų yra paranoidinė šizofrenija. Šiame straipsnyje aptarsime paranoidinę šizofreniją, jos simptomus, priežiūros ir gydymo galimybes.

Šizofrenijos apibrėžimas ir bendrieji požymiai

Šizofrenijai apskritai būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Jai būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikri kognityviniai trūkumai su laiku gali atsirasti. Asmuo, sergantis šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius.

Intymiausios mintys, jausmai ir veiksmai dažnai jaučiami, jog jie yra žinomi ir jaučiami kartu su kitais. Gali atsirasti interpretacinių kliedesių, kad individo mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtiškos jėgos. Individas gali manyti, kad jis yra visko, kas vyksta, centras. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Dažnai mintys nutrūksta ir sustoja, o ligoniui atrodo, kad jos paimamos kažkokios pašalinės jėgos.

Būdingo šizofrenijai mąstymo sutrikimo metu periferinės ir neesminės visumos. Suvokimas dažnai sutrinka: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvi ar kokybiškai pasikeitusios, o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją, sąvokos, detalės (kurios yra prislopintos normaliai kryptingo protinio aktyvumo metu) iškyla į pirmąjį planą. Dažnai pasitaiko haliucinacijų, ypač klausos, komentuojančių individo elgesį ir mintis. Anksti pasireiškiantis suglumimas taip pat dažnai verčia tikėti, jog kasdieninės situacijos turi ypatingos, paprastai blogos įtakos tam individui. Nuotaikai yra būdingas lėkštumas, kaprizingumas arba neadekvatumas. Ambivalencija ir valios sutrikimas gali pasireikšti inertiškumu, negatyvizmu arba stuporu. Pradžia arba staigi, su labai sutrikusiu elgesiu arba lėta, užmaskuota, kai keistos idėjos ir elgesys pasireiškia palaipsniui. Sutrikimo eiga taip pat labai įvairi ir nebūtinai lėtinė ar luošinanti (eiga apibūdinama penkiomis kategorijomis).

Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra žymesnių depresijos ar manijos simptomų, nebent jeigu yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Jei šizofrenijos ir afektinių simptomų atsiranda vienu metu ir jie yra vienodai išreikšti, turėtų būti diagnozuojamas šizoafektinis sutrikimas (F25.-), net jeigu šizofrenijos simptomais būtų galima patvirtinti šizofrenijos diagnozę. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama esant aiškiai smegenų ligai arba narkotinės intoksikacijos ar abstinencijos metu.

Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti gyvenimo kokybę sergant paranoidine šizofrenija

Paranoidinės šizofrenijos ypatumai

Paranoidinė šizofrenija yra dažniausia šizofrenijos forma daugumoje pasaulio šalių. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai.

Paranoidinės šizofrenijos simptomai

Ankstyvieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
• Draugų ar socialinio rato keitimas
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
• Miego problemos
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis

Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Šizofrenija pasižymi pozityviais ir negatyviais simptomais.

Pozityvūs simptomai

Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:

Taip pat skaitykite: Gydymo galimybės šizofrenijai

• Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
• Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
• Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.

Negatyvūs simptomai

Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu.

Šizofrenijos gydymas ir priežiūra

Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams.

Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.

Kitų šizofrenijos formų apžvalga

Be paranoidinės šizofrenijos, yra ir kitų formų, kurios pasižymi skirtingais simptomais ir eiga:

• Hebefreninė šizofrenija: Šizofrenijos forma, kurioje afektiniai pakitimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliu­cinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika yra lėkšta ir neadekvati, ją dažnai lydi kikenimas ir savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena arba išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios, vienodos frazės.
• Katatoninė šizofrenija: Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Nenatūraliose pozose išbūnama ilgą laiką. Turi būti atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos diagnostikos kriterijus.
• Nediferencijuota šizofrenija: Turi atitikti bendruosius šizofrenijos kriterijus, bet ne išvardintas formas (F20.0 -F20.2) arba vyrauja daugiau nei vienas šizofrenijos diagnostikos kriterijų kompleksas.
• Pore šizofrenijos depresija: Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po šizofrenijos epizodo. depresijos simptomai yra ryškūs ir varginantys, atitinka depresijos epizodo (F32.-) kriterijus ir trunka mažiausiai dvi savaites. Jei ligoniui nėra jokių šizofrenijos simptomų, turi būti diagnozuojamas depresijos epizodas (F32.-).
• Rezidualinė šizofrenija: Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs, ir sutrikimas ne toks aiškiai psichozinis kaip hebefreninės, paranoidinės ir katatoninės šizo­frenijos atveju. Būdingi “negatyvūs” rezidualinės šizofrenijos požymiai (pvz.: afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų.

Taip pat skaitykite: Slaugos planas sergant paranoidine šizofrenija

tags: #paranoidine #sizofrenija #slauga