Šizofrenija - tai sudėtinga ir lėtinė psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus, suvokimą bei valią ir, be abejo, elgesį. Šizofrenija įprastai nustatoma 16-30 metų amžiaus žmonėms. Šizofrenija pasaulyje serga apie 1% žmonių. Manoma, kad šizofrenija tai nėra viena psichikos liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė. Todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime paranoidinę šizofreniją - vieną iš sunkiausių šios ligos formų.
Šizofrenijos Apibrėžimas
Šizofrenijos apibrėžimas - “proto skilimas” (iš graikų kalbos skylu + dvasia, protas). Lietuvoje paranoidinė šizofrenija diagnozuojama vadovaujantis TLK-10 (Tarptautine ligų klasifikacija) arba TLK-11 versija.
Paranoidinės Šizofrenijos Ypatumai
Paranoidinė šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus smegenis, ypač tas sritis, kurios atsakingos už emocijas, mąstymą ir elgesį. Smegenų struktūros, tokios kaip prefrontalinė žievė ir limbinių sistemų komponentai, gali būti sutrikdytos, sukeldamos psichologinius simptomus. Paranoidinė šizofrenija yra vienas iš šizofrenijos tipų, kuriam būdingi stiprūs paranojiniai simptomai, tokie kaip persekiotojų iliuzijos ir haliucinacijos. Ši liga sukelia didelį psichologinį stresą ir gali paveikti asmens kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir gebėjimą dirbti.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Paranoidinė šizofrenija nėra visiškai suprantama, tačiau manoma, kad ją sukelia keli veiksniai. Pagrindinės priežastys gali apimti genetinį polinkį, smegenų cheminių medžiagų disbalansą, psichologinės traumos ir aplinkos veiksnius. Tyrimai rodo, kad dopamino perteklius smegenyse gali sukelti paranojinius simptomus.
Genetika: Liga kartais pasireiškia šeimoje, kurioje yra sergančių, tačiau tai dar nereiškia, kad nuo šio susirgimo kentės ir atžalos. Aplinka: Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas. Be to, ligą gali išprovokuoti piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais. „Psichikos ligas taip pat gali provokuoti konfliktai, didelis stresas, reikšmingi nesutarimai. Suserga žmogus, kuris yra jautriausias. Dalis iš mūsų gali turėti polinkį, o gyvenimiškos problemos ligą išprovokuoja“, - sako gydytoja psichiatrė.
Taip pat skaitykite: Slaugos planas sergant paranoidine šizofrenija
Paranoidinės Šizofrenijos Simptomai
Paranoidinei šizofrenijai būdingi ryškūs kliedesiai, haliucinacijos ir stiprus įtarumas kitų atžvilgiu. Pagrindiniai simptomai apima persekiotojų iliuzijas, haliucinacijas, emocinį šaltumą, organizuotą mąstymą ir elgesio sutrikimus.
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų. Simptomai skirstomi į dvi grupes. Kitaip dar jie vadinami pozityvieji šizofrenijos simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ir negatyvieji šizofrenijos simptomai (blankus ir skurdus afektas, apsileidimas).
- Kliedesiai: kai žmogus turi įsitikinimų, kurie nėra teisingi ir ktiems gali atrodyti neracionalūs. Grėsmingų ar menkinančių prasmių įžvelgimas neutraliuose pasisakymuose ar situacijose (pvz., kasininko klaida apskaičiuojant grąžą suvokiama kaip tikslingas būdas apgauti; komplimentas suvokiamas kaip kritika ar bandymas išgauti naudos ir t.t.
- Haliucinacijos: žmogus mato, girdi, užuodžia arba ragauja daiktus, kurių nėra. Sergantiems šizofrenija įprasta girdėti balsus. „Kadangi turiu haliucinacijas, tam tikru metu vaizdas man gali paryškėti, daiktai sumažėti arba padidėti. Girdžiu ir balsus galvoje, o juos labai sunku atskirti nuo realybės. Dažnai atrodo, kad aplinkiniai man linki blogo, tačiau stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Vienas žmogus kažkada davė gerą patarimą, kaip save įtikinti, kad tokios mintys neteisingos - tiesiog nueiti ir paklausti žmogaus, ar jis tikrai man linki kažko blogo. Kai vieną kartą taip padariau, iš tiesų paaiškėjo, kad žmogus nieko blogo nelinki, be to, paklausus nieko nenutiko. Žinoma, tikrai neinu prie kiekvieno ir neklausiu, bet kartais toks klausimas gali padėti“, - patirtimi dalijosi Jurgis.
- Mąstymo sutrikimas: žmogus mąsto neįprastai ir nelogiškai. Jam gali būti sunku dėlioti savo mintis ir kalbą.
- Asmenybės pasikeitimas: sergant šizofrenija keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
- Emocinis šaltumas: Asmenys turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą yra atsitraukę, emociškai šalti, pasižymi nepagrįstu įtarumu, dideliu jautrumu, pavydumu ir intymumo baime.
Psichozė ir Paranoja
Psichozė yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai: iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai, kurie paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais, (pvz., paranoja); haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija; dažnai nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo ir nepagrįstumo, bendravimo bei kasdieninės veiklos atlikimo sunkumai.
Paranoja (paránoia, graikų kalba parà = šalia, greta ir noûs = protas) - persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkohol. delyras). Pacientas jaučiasi persekiojamas. Tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Tai gali būti manijos požymiai. Paciento neįmanoma perkalbėti.
Diagnostika
Paranoidinė šizofrenija diagnozuojama psichiatro atlikto išsamaus vertinimo metu. Šizofrenijos testas galimas tik specialistui įvertinus ne tik esamų klinikinių simptomų visumą, bet ir vystymąsi laike. Gydytojas gali naudoti struktūrizuotas apklausas, psichologinius testus ir stebėjimus, kad nustatytų simptomus ir jų sunkumą.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti gyvenimo kokybę sergant paranoidine šizofrenija
Gydymo Metodai
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Yra svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija.
Pagrindinis paranoidinės šizofrenijos gydymo būdas yra antipsichotiniai vaistai, skiriami ir stebimi psichiatro. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Pirmiausiai šio susirgimo atveju yra reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme.
Be to, psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga. Naujausios terapijos galimybės apima psichosocialinę intervenciją, kurios tikslas yra padėti pacientams geriau susidoroti su kasdieniu gyvenimu ir gerinti socialinius įgūdžius.
Kai simptomai tampa labai intensyvūs ar kyla pavojus sau ar kitiems, gali prireikti gydymo stacionare - psichiatrijos ligoninėje. Lietuvoje šiai ligai diagnozuoti ir gydyti yra visas reikalingas paslaugų spektras.
Taip pat skaitykite: Kas yra paranoidinė šizofrenija?
Socialinė Reabilitacija ir Pagalba
Všį „Rastis“ teikiama psichosocialinė ambulatorinė reabilitacija, tai reiškia, kad gydytojas iš poliklinikos gali atsiųsti žmogų, kuris turi psichikos sutrikimą, ir kuriam reikalinga pagalba po medikamentinio gydymo ar gydymo stacionare. Trumpalaikė ambulatorinė reabilitacija trunka iki 40 dienų. Jei žmogus mato, kad reikalinga tolimesnė reabilitacija, gydytojas gali atsiųsti ilgalaikei ambulatorinei psichosocialinei reabilitacijai, kuri trunka iki 9 mėnesių.
Psichosocialinės reabilitacijos metu siekiama, kad psichikos liga sergantis žmogus atsivertų naujoms galimybėms, nes dažnai tokie žmonės dėl izoliuojančio aplinkos požiūrio dažnai būna praradę viltį, gyvena labai uždarą gyvenimo būdą, nesitiki nieko pakeisti, nors nesijaučia gerai, be to, gyvena labai nesavarankiškai, neturi savo gyvenamojo ploto ar finansų. Atvykus su specialistu siekiama išsiaiškinti, ką žmogus norėtų pasiekti reabilitacijos metu, kaip palengvinti jo gyvenimą. Vyksta grupiniai užsiėmimai, kurie padeda atkurti ar įgyti naujų įgūdžių. Vienas populiariausių yra maisto ruošos užsiėmimas, sako G. Germanavičienė, nes tai ne tik svarbus įgūdis, bet ir raminanti, nuotaiką gerinanti veikla. Taip pat yra valymo, keramikos klasės. Pats centras su čia besilankančiais žmonėmis teikia valymo ir aplinkos tvarkymo darbus, siūlo konditerines paslaugas.
Gyvenimo Būdas ir Savipagalba
Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Taip pat yra svarbi antrinė profilaktika - tai paūmėjimų vengimas.
Sunku net norėti Centre su psichikos sutrikimų turinčiais žmonėmis dirbanti atvejo vadybininkė Julija Voinė pasakoja, sergantiems psichikos ligomis dažnai sunku tiesiog norėti, turėti kokių nors ambicijų, be to, dažnai jie būna įtikinti aplinkos, kad nieko negali. „Kartais būna labai sunku daryti įprastus dalykus, net pasidaryti arbatos. Tada artimieji viską pradeda daryti už žmogų, o jis taip po truputį dar labiau praranda įgūdžius ir tampa nesavarankiškas“, - pasakojo J. Voinė. Kai kuriuos į centrą atveda artimieji, tėvai, arba atvirkščiai - vaikai savo tėvus, jei pats žmogus dar nepasiruošęs pokyčiams.
Artimųjų Palaikymas
Sergantis žmogus dažniausiai nesupranta, kad sunkumai jam kyla dėl ligos, todėl įprastai pagalbos kreipiasi šeimos nariai. Jei manote, jog jūsų artimasis gali turėti šizofrenijos simptomų, pasikalbėkite su juo apie savo susirūpinimą. Galite jį padrąsinti bei padėti susirasti kvalifikuotą gydytoją.
„Todėl labai svarbu užmegzti kontaktą, išgirsti žmogų. Tačiau dabar psichikos negalia ir psichikos sutrikimai mūsų visuomenėje taip stigmatizuojami, kad pastato žmogų už ribos, apie jį galvojama kaip apie problemų šaltinį. Mūsų požiūris yra kitoks - manome, kad susirgus psichikos liga, žmogui tiesiog atsiranda daugiau kliūčių, nutrūksta tam tikri ryšiai, pasikeičia emocijų supratimas ir vertinimas, sunkiau vykdyti įprastas veiklas. Dėl šių priežasčių reikia ieškoti, kaip dirbti su iškilusiais sunkumais“, - kalbėjo J. Voinė.
Istorijos ir Patirtys
Su Jurgiu susitinkame Vasaros gatvėje įsikūrusiame psichosocialinės reabilitacijos centre „Rastis“. Savaime suprantama, kad ne kiekvienas norėtų viešai pasidalinti, ką reiškia sirgti šizofrenija, tačiau Jurgis užtikrintas - savo istoriją jis gali papasakoti visiems ir taip parodyti, kad psichikos ligų turinčių žmonių nereikia stigmatizuoti. Paauglystėje Jurgis buvo aktyvus ir, kaip pasakoja, dažnai susitikdavo su draugais, daug sportuodavo, žaisdavo gatvės krepšinį. Tačiau viskas apsivertė, kai gyvenimas atsiuntė netikėtą išbandymą - jis pradėjo matyti haliucinacijas, o tada buvo nustatyta sunki psichikos liga, paranoidinė šizofrenija. Susirgus, kaip pasakoja vyras, jis pasidarė uždaresnis, daugiau laiko pradėjo praleisti namuose, pasireiškė ir panikos atakos. Į psichosocialinės reabilitacijos centrą „Rastis“ vyras pirmą kartą atėjo prieš 3 metus, o dabar jame praleidžia nemažai laiko, lanko įvairius užsiėmimus. „Čia išmokstame labai daug - medžio darbų, keramikos, valymo, maisto gamybos. Be to, labai gerai, kai būni tarp panašią diagnozę turinčių žmonių, yra apie ką pakalbėti, diskutuojame apie savo ligą. Turiu mažai jėgų, bet čia įgavau darbinių įgūdžių“, - apie savo gyvenimą sutiko pasidalinti Jurgis. Jam, kaip ir neretam sergančiam psichikos liga, būtų sunku dirbti pilną darbo dieną, nes turi mažai jėgų, be to, tarp žmonių jaučia įtampą ir nerimą. Nors vartoja vaistus, pilnai suvaldyti ligos, kaip sako Jurgis, vaistai negali.
Centre sutinku ir kitą panašią diagnozę turintį vyrą, kuris irgi sutinka papasakoti, kaip atrodo jo liga. Tiesa, prašo neskelbti vardo ir pavardės, todėl pavadinkime jį Algirdu. Kaip pasakoja Algirdas, jo vaikystė nebuvo labai lengva - būnant vos 5 metų, mirė mama, todėl jį užaugino tėtis ir teta. Ligą Algirdui nustatė suėjus 18 metų, tačiau ši diagnozė jam nebuvo labai netikėta, mat šizofrenija sirgo ir mama. „Nors ligą nustatė paauglystėje, bet ir prieš tai jaučiausi kitoks, buvau vienišas, aplinkiniai manęs nesuprato. Susikurdavau pats sau draugus iš plastilino ar lego. Tėvai įtarė, kad man kažkas yra, nes mama sirgo šizofrenija, vartojo daug vaistų, o mokykloje buvo sunku mokytis, sunku prisiminti eilėraščius“, - kalbėjo Algirdas ir pridūrė, kad dabar jam haliucinacijos pasireiškia tam tikru įtarumu kitiems žmonėms.
Šizofrenija: Pirmieji Požymiai ir Kada Kreiptis Pagalbos
Nerimas, nemiga ir įtampa yra dažnai stebimi pirmieji ženklai daugelio psichikos sutrikimų atvejų, kurie vėliau gali išsivystyti į rimtesnį sindromą. Jeigu neužmiegate jau kuri naktis iš eilės, nerandante sau vietos, kankina nuojauta, kad kažkas blogo gali atsitikti, reikėtų neignoruoti šių ženklų. O jeigu greta dar ir pradeda reikštis neįprasti ar keistoki dalykai - reikėtų rimtai susirūpinti ir kreiptis pagalbos. Tai dar nereiškia, kad Jums šizofrenija, tačiau tai rodo, kad psichika dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra persitempusi ir pradeda rodyti neatlaikymo ženklus.
Daugelis pastebėję pirmuosius šizofrenijos požymius - viliasi, kad tai dar nėra liga, kad galbūt tai praeis savaime. Susirgus šizofrenija svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jeigu ir tai nėra šizofrenija, - atsargumas čia gėdos nedaro. Geriau yra visapusiškai išsitirti, imtis profilaktinių priemonių, bet išvengti priepuolio. Nes po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi žmogaus asmenybė, mąstymas, bendravimas.
Klaidingi Įsitikinimai ir Stigma
Sergantieji šia liga nėra pavojingi kitiems. Apskritai jie yra labiau linkę nukentėti nuo kitu, nei nesergantys. Kenčiantiems nuo šizofrenijos, didžiausia tikimybė susižaloti bei smurtauti prieš kitus yra tuomet, kai jo elgesį įtakoja jo liguisti išgyvenimai.
Svarbu pabrėžti, kad psichikos negalia ir psichikos sutrikimai mūsų visuomenėje vis dar yra stigmatizuojami, todėl būtina keisti požiūrį ir užtikrinti tinkamą pagalbą bei palaikymą sergantiems.
tags: #paranoidine #sizofrenija #straipsnis