Skelbimai apie nuolaidas audioknygoms ir literatūros kūrinius gal ir vilioja, tačiau šiame straipsnyje dėmesys sutelkiamas į kur kas svarbesnę temą - moterų galios realizavimą darbe ir versle, bei kliūtis, su kuriomis jos susiduria siekdamos karjeros aukštumų. Pastebima tendencija, kad moterys susiduria su diskriminacija, kurią lemia įsisenėję stereotipai ir pasąmoninės nuostatos. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šią problemą nulemiančius veiksnius, iškelsime į paviršių povandenines sroves ir demaskuosime dalykus, apie kuriuos Lietuvoje beveik nekalbama.
"Stiklinių lubų" fenomenas
"Stiklinės lubos" - tai nematomos kliūtys karjerai, riba, kurios nematyti ir apie kurią garsiai nekalbama. Tai sunkiai pastebimi veiksniai, o ne atvira moterų diskriminacija, nulemiantys prastesnę moterų padėtį darbe. Ši nematoma įtaka savaime nepasikeis, ir toks karjeros sulėtėjimas visiškai nesusijęs su darbo atlikimo kokybe. „Stiklinių lubų“ fenomenas - tai universalus reiškinys, atpažįstamas įvairiose valstybėse, tik, žinoma, pasireiškiantis skirtingu laipsniu.
Šis reiškinys ypač aktualus ne "moteriškose" specialybėse. Nors ir čia pasitaiko išimčių, pavyzdžiui, Nyderlanduose pradinių klasių mokytojų dauguma - moterys, o pradinių mokyklų vadovai dažniausiai vyrai.
Dažnai teigiama, kad moterys pačios nenori per daug atsakomybės, kad jos nemėgsta dirbti su skaičiais. Tačiau tai visiškai neatspindi tikrovės: moterys dažnai renkasi administracinį darbą, taigi, darbą su skaičiais ir, apskritai, yra atsakingesnės už vyrus tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Be to, neretai sutinkame valdingą moterį, t. y. norinčią ir gebančią vadovauti. Vadinasi, anksčiau minėti paviršutiniai argumentai nėra įtikinami.
Lyčių schemos ir pasąmoninis diskriminavimas
Moterys dažnai nesijaučia diskriminuojamos ir netgi pačios viena kitą diskriminuoja. Vyrai taip pat moteris diskriminuoja dažnai nepagalvodami, be ypatingo preteksto. Todėl retas vyras ar moteris paklausti prisipažins, kad elgėsi diskriminuojančiai, nes tai daro automatiškai, nesąmoningai. Anot socialinių mokslų profesorės V. Valian, dėl to kaltos lyčių schemos.
Taip pat skaitykite: Svajonių interpretacijos pagal [Autoriaus Vardas]
Ši mokslininkė teigia, kad moterys netgi tose organizacijose, kurios deklaruoja lygias galimybes, nekyla karjeros laiptais taip greitai kaip vyrai. Pasak V. Valian, dažnai vyrai tampa vadovais dėl neformalių kontaktų ir rekomendacijų. Vienintelis dalykas, kurio reikia šiuo būdu tampant vadovu, yra apsukrumas ir „žaidimo taisyklių“ išmanymas.
Kitas pasąmoninis veiksnys, lemiantis „perdėtą“ vyrų kaip vadovų skaičių, yra tai, kad vyrai mėgsta dirbti vyrų kompanijoje. Vadinasi, vadovai labiau linkę rinktis vyrus. Šis veiksnys yra susijęs su trečiuoju, taip pat neįsisąmonintu veiksniu - statuso suvokimu. Socialinės normos, arba kitaip tariant, lyčių schemos, išlikusios nuo moterų priespaudos laikų, vis dar formuoja suvokimą, kad vyras yra aukšto statuso asmuo, todėl jam automatiškai suteikiama daugiau galių ir tikimasi didesnio potencialo nei iš moters, kurios statusas istoriškai yra žemas (moteris nuo senų laikų suvokiama kaip namų šeimininkė ir vaikų augintoja).
Darbo atranka ir įvertinimas yra labai subjektyvu, kad ir kaip stengtumėmės to išvengti. Todėl jei vyras ir moteris su tais pačiais rezultatais konkuruoja tarpusavyje, statuso suvokimas lemia, kad bus pasirenkamas vyras. V. Valian teigimu, vyrams, kad taptų vadovais, užtenka būti vidutiniais darbuotojais, o moterims tam reikia būti neeilinėmis, išskirtinėmis darbuotojomis.
Nelygybė kasdienėje praktikoje
Į darbą priimami du darbuotojai: vyras ir moteris. Tarkime, abiejų ekspertizės ir patirties lygis panašus. Taigi, jiems turėtų būti suteiktos lygios galimybės. Tačiau dėl lyčių schemų moteris suvokiama kaip žemesnio statuso atstovė. Vadinasi, iš jos tikimasi mažiau nei iš vyro ir ji turės labiau stengtis, mėgindama įrodyti, ko yra verta.
Vyksta darbinis susitikimas, diskusija, įmonės rezultatų aptarimas. Nauja iniciatyvi darbuotoja išsako savo nuomonę ar pasiūlymą. Jos nuomonė ignoruojama, nes ji suvokiama kaip žemo statuso asmuo. Naujasis darbuotojas pamato, kad jos idėja verta dėmesio, jis pastarąją truputį perfrazuoja ir pateikia kaip savo. Kadangi jo statusas aukštesnis ir iš jo daugiau tikimasi, nuomonė priimama. Su kiekvienu moters nuomonės ignoravimu jos statusas krenta, su kiekvienu vyro nuomonės priėmimu, nesvarbu, kad tai galbūt buvo idėjos vagystė, jo statusas kyla. Kai vadovas ieško potencialaus vadovo, jis automatiškai žiūri į tą, kuris turi galią ir statusą. Čia ir prasideda nelygybė, nes moteris pradeda nuo žemesnės pozicijos nei vyras ir jai reikia pasiekti to lygio statusą, kuris vyrui suteikiamas automatiškai.
Taip pat skaitykite: Kaip stiprinti savivertę
Seksistinė kalba ir moterų statuso žeminimas
Žemas moterų statusas užtikrinamas ir kalboje: visai kitokie epitetai ir būdvardžiai naudojami apibūdinti moterims ir vyrams. Moterims priskiriamas psichologinis nestabilumas, silpnumas, nelogiškumas, žodžiu, neigiamos savybės. Kodėl kalbant apie statistinį vyrą išryškinami vien pozityvūs bruožai: tvirtumas, atkaklumas, jėga? Tokia kalbėsena, kurią nesąmoningai vartojame kasdienėje kalboje, žemina moters statusą ir yra akivaizdus patriarchalinės visuomenės, kurioje moters prievarta buvo norma, palikimas. Kodėl neakcentuojami moters intelektualiniai gebėjimai, jos įžvalgumas, pastabumas, dvasinio pasaulio grožis ir turtingumas, jos meilė bei ramybė? Jos išmintis, kūrybingumas, intuicija, harmonija su pasauliu, sugebėjimas priimti įvykius, atleisti ir aukotis dėl mylimųjų? Pasak lingvistų, kalba, žeminanti vieną lytį ir iškelianti kitą, yra seksistinė.
Anot lingvistės J. Bytheway, seksistinės kalbos pavyzdys yra vyriškos galūnės vartojimas bendrinėse formose (lietuviški atitikmenys: vadovas, pirmininkas, profesionalas, jis, jo) ir iš to kylantys kuriozai: „dėstytojas ir jo žmona“ (kai dėstytojo žmona taip pat yra dėstytoja). Kitas ryškus lietuviškas seksistinės kalbos pavyzdys - moterų pavardės. Garsioji lingvistų Sapir ir Whorf teorija teigia, kad kalba ir visuomenė nuolat veikia viena kitą.
Moterys - "darbiniai arkliai"?
Ekonomistų paskaičiavimais, moterų indėlis rinkoje yra milžiniškas. Jos labai produktyvios darbuotojos. Tačiau dažnai, ypač Lietuvoje ir posovietinėse šalyse, tuo piktnaudžiaujama. Moterys nėra pripažįstamos kaip geros darbuotojos ir deramai įvertinamos, bet greičiau išnaudojamos. Moterys dėl didelės atsakomybės ir perfekcionizmo atlieka tiek darbo, kiek joms duodama. O duodama dažnai per daug darbo arba per mažai laiko atlikti užduotims. Moterys retai prieštarauja vadovui, nes bijo prarasti darbą, bijo būti suvokiamos kaip prastos darbuotojos ir nepateisinti lūkesčių.
Nuo pat vaikystės daugumos moterų emociniais ir intelektualiniais poreikiais patriarchalinėje visuomenėje mažai rūpinamasi, jos neretai patiria emocinę prievartą, yra šeimos narių ignoruojamos, pašiepiamos ir nuvertinamos, todėl toks prievartinis elgesys ilgainiui suvokiamas kaip normalus. Šis psichologinis smurtas tampa norma, todėl suaugusi dažna moteris retai nujaučia pavojų ir ne visada moka apsiginti darbinėje ar asmeninėje srityse.
Šiuolaikinėje visuomenėje kone kiekviena Lietuvos moteris, kuriai tik leidžia fizinės galimybės, dirba. Lygiai kaip ir vyrai. Ir tai priimtina, tai laikoma norma. Vadinasi, dirbti moteriai leidžiama, bet vadove tapti - ne. Kodėl? Vadovavimas yra viena iš pareigybių, kaip ir visos kitos. Tad jeigu moteris sugeba dirbti visose kitose pozicijose, sugeba ir vadovauti.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai: pasąmonės galia
Dar nė vienas mokslinis tyrimas neįrodė, kad genetiškai ar fiziologiškai moterys prastesnės vadovės. Hipotezė, kad vyrai geresni vadovai, nepasitvirtino. Maža to, ji niekada neturėjo rimto pagrindo, tik atspindėjo tam tikrą visuomenės vystymosi stadiją. Ši hipotezė tiesiog atvaizduoja tradicinius nekintančius kolektyvinės pasąmonės stereotipus, kad lytis apsprendžia statusą. Vyras vien dėl to, kad jis vyras, automatiškai priimamas kaip aukšto statuso asmuo, moteris - kaip žemo statuso asmuo. Vertinimas šiuo atveju neturi nieko bendro su gebėjimais, pasiekimais ir išsilavinimo lygiu. Akivaizdu, kad vyrams ir moterims yra taikomi dvigubi vertinimo standartai.
Lyčių karas ir jo pasekmės
Lyčių karas tebesitęsia įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių grupėse. Net intelektualiose diskusijose pastebima, kad vyrai, kai jau nebeturi argumentų, ima žeminti moteris. Užuot pateikę racionalų atsakymą, susijusį su diskusijos tema, jie ima švaistytis įžeidinėjimais ir patyčiomis. Tokioms situacijoms kartojantis, moteris nutildoma. Ji turi savo nuomonę, pagrįstą svariais argumentais, savo tvirtą viziją, bet yra jautri socialiniam atsakui ir todėl emocinės prievartos situacijose gali užsisklęsti savyje. Taip nutildytos moterys pralaimėjo galios karą prieš kvailesnius, bet įžūlesnius vyrus.