Fizinės ir Žodinės Agresijos Apibrėžimas ir Formos

Įvadas

Agresija - reiškinys, lydintis žmoniją nuo pat jos egzistavimo pradžios. Ji pasireiškia įvairiais pavidalais ir formomis, pradedant fiziniu smurtu ir baigiant žodiniais įžeidimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime agresijos apibrėžimą, jos rūšis, priežastis ir galimus padarinius, ypatingą dėmesį skirdami fizinei ir žodinei agresijai. Taip pat aptarsime smurto artimoje aplinkoje problemą ir galimus būdus, kaip padėti smurto aukoms.

Agresijos Apibrėžimas

Agresija - tai priešiškas, grėsmingas ar smurtinis elgesys, kuriuo siekiama sukelti žalą, skausmą arba psichologinį spaudimą kitam asmeniui, grupei ar net objektui. Svarbu pabrėžti, kad agresija apima ne tik fizinius veiksmus, bet ir žodinius išpuolius, grasinimus bei kitas psichologinio spaudimo formas. Agresija gali būti reakcija į išorės grėsmę, frustraciją, baimę arba siekis dominuoti.

Agresijai paprastai priskiriama ne bet kokie veiksmai, sukeliantys skausmą arba kitus nemalonius jausmus, o tiktai tie, kuriais sąmoningai siekiama pakenkti kitam. Šiuo metu dauguma autorių, apibūdindami agresiją, atsižvelgia į du pagrindinius kriterijus: žmogaus ketinimus ir jo veiksmų pasėkmes.

Agresijos Formos ir Rūšys

Agresija gali būti klasifikuojama pagal įvairius kriterijus, tokius kaip raiškos būdas, elgesio motyvai ir kryptis.

Pagal raiškos būdą agresija gali būti:

Taip pat skaitykite: Fizinę negalią turinčių vaikų psichologinis konsultavimas

• Primityvi, atvira: kandimas, mušimas, spardymas, spjaudymas, keikimasis, agresyvus ginčas.
• Sublimuota: apkalbos, šmeižtas, niekinimas, menkinimas, slaptas kenkimas.
• Fizinė: jėgos demonstravimas, siekimas sužeisti ar net nužudyti. Fizinis smurtas siaurąja prasme reiškia prievartą prieš asmenį - stumdymą, mušimą, sužeidimą, nužudymą.
• Verbalinė (žodinė): įžeidžiantys žodžiai, pastabos, grasinimai, draudimai, menkinimai, gąsdinimai. Psichologinis, arba emocinis, smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, menkinimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.
• Tiesioginė: nukreipta į nepasitenkinimo, priešiškumo objektą.
• Perkeltinė: nukreipta į kitą asmenį, nes taip išreikšti agresiją yra saugiau.

Remiantis vyraujančiais elgesio motyvais, galima išskirti agresijos pagrindines formas:

• Impulsyvi gynybinė agresija: dažniausiai kyla, kai žmogus patiria frustraciją, kai jam kas nors grasina, nori pakenkti; ši agresijos forma pasireiškia susidarius netikėtai situacijai: kai žmogus yra labai susijaudinęs, neturi laiko apsvarstyti visų galimų alternatyvų ir numatyti savo veiksmų padarinių. Impulsyvi - gynybinė agresija kyla tada, kai jis kažko bijo, kai jam kažkas grąsina. Ji pasireiškia netikėtose, neįprastose situacijose, kai žmogus neturi laiko gerai apmąstyti visų galimų alternatyvų, kai jis yra stipriai susijaudinęs ir išgyvena negatyvias emocijas. Čia jis gali žmonių ketinimus suvokti kaip priešiškus.
• Instrumentinė agresija: veiksmai gali būti apgalvoti iš anksto ir, palyginti su impulsyvia gynybine agresija, daug mažiau priklauso nuo konkrečios situacijos. Be tiesioginės žalos kitam žmogui, siekiama ir kitų tikslų (pavyzdžiui, paauglys gali užpulti praeivį gatvėje norėdamas iš jo atimti pinigus arba įrodyti grupei savo pranašumą). Instrumentinė agresija leidžia pasiekti tam tikrų tikslų, neskaitant tiesioginės žalos aukai. (Pvz.: užpuolimas, norint atimti pinigus). Vienas iš jos variantų - grupinio solidarumo pasekmė.
• Priešiška piktybinė agresija: naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai: siekiama sukelti kitam žmogui skausmą ir diskomfortą (šie agresyvūs veiksmai paprastai yra intensyvūs, ilgalaikiai, žeminantys aukos orumą). Priešiška - piktybinė agresija. Šiuo atveju naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai, t.y. agresorius neturi kito kokio nors aiškaus tikslo, išskyrus tai, kad jis siekia kitam žmogui sukelti diskomfortą ir skausmą.

Fizinė Agresija

Fizinė agresija apima bet kokius veiksmus, kuriais siekiama sukelti fizinę žalą kitam asmeniui. Tai gali būti stumdymas, mušimas, spardymas, žalojimas ar net nužudymas. Fizinis smurtas yra lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti.

Pavyzdžiai:

1. Mokykloje mokinys stumtelėjo kitą mokinį, kad užimtų vietą eilėje. Tai yra fizinės agresijos pavyzdys, kai fizinė jėga panaudojama siekiant asmeninės naudos.
2. Smurtas artimoje aplinkoje, kai vienas partneris fiziškai smurtauja prieš kitą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.

Žodinė Agresija

Žodinė agresija apima bet kokius žodinius išpuolius, kuriais siekiama įskaudinti, pažeminti ar įbauginti kitą asmenį. Tai gali būti įžeidinėjimai, grasinimai, šmeižtas, patyčios ar nuolatinis kritikavimas. Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.

Pavyzdžiai:

1. Vadybininkas nuolatos žemiai vertina darbuotoją viešai susirinkimuose, siekdamas jį nubausti. Tai yra žodinės agresijos pavyzdys, kai naudojami žodžiai siekiant pažeminti ir įskaudinti žmogų.
2. Patyčios mokykloje, kai vaikai nuolat įžeidinėja ir tyčiojasi iš kito vaiko. Smurtas dažnai susijęs su patyčiomis.

Kitos Smurto Formos

Be fizinės ir žodinės agresijos, egzistuoja ir kitos smurto formos, kurios taip pat daro didelę žalą aukoms:

• Ekonominis smurtas: Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Tradicinėje patriarchalinėje visuomenėje, kur namų ūkis laikomas moters veiklos sritimi, o vyras kontroliuoja šeimos išlaidas, vyrauja ekonominis smurtas. Moteris tampa ekonomiškai priklausoma nuo vyro, taip ribojama jos laisvė - ji negali palikti vyro, nes viena nepajėgia išlaikyti savęs ir vaikų. Šis smurtas dažnai susijęs su vadinamaisiais buitiniais nusikaltimais.
• Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
• Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Smurtas artimoje aplinkoje: Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.

Smurtinio Elgesio Priežastys

Smurtas dažniausiai išreiškiamas nekontroliuojamas pyktis, įniršis, pavydas, jis pasitelkiamas kaip būdas kontroliuoti kitus ir gauti tai, ko nori, taip pat kaip kerštas tiems, kas anksčiau nuskriaudė smurtautoją. Galimi smurto kiti motyvai: finansinė nauda, psichologinio pranašumo siekimas, agresyvių jausmų demonstravimas siekiant atkurti labai pažeistą savęs vertinimą, politiniai, socialiniai, psichologiniai nesutarimai ir kita.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės gydymas

Skiriamos smurtinio elgesio susiformavimo prielaidos: vaikystėje patirta prievarta ir atstūmimas, buvimas smurto liudininku, nevisavertiškumo kompleksas, dėmesio ir pagarbos poreikis, aplinkinių spaudimas, skurdas, lengvai prieinami ginklai. Vyrų smurtavimo pagrindinės priežastys - alkoholizmas, stresas, saviizoliacija nuo visuomenės, išankstinis polinkis į smurtą. Pastebėta, kad smurtas retesnis tose šeimose, kuriose sutuoktinių atlyginimai vienodi arba vyro atlyginimas šiek tiek didesnis už žmonos.

Agresijos atsiradimo priežastis aiškina keturios pagrindinės teorijos: instinktų, frustracijos, socialinio mokymosi ir socialinė kognityvinė.

• Instinktų teorija: Instinktų teorijos kūrėjai (S. Freudas, K. Lorenzas) kėlė prielaidą, jog agresyvus elgesys yra įgimtas, todėl agresija yra neišvengiama ir nepanaikinama. Jų manymu, egzistuoja vienintelis būdas jai sušvelninti - agresiją išreikšti socialiai priimtinu būdu (pavyzdžiui, sporto varžybose). Froidas teigė, kad agresija yra įgimta. Agresijos instinktą Froidas kildino iš mirties instinkto. Jis aiškino, kad ideali būsena, kurios siekia gyvas organizmas yra tokia, kurioje nejaučia jokios įtampos, jokių poreikių. Tai gali būti tik mirties atveju. Taip žmogus siekia sunaikinti pats save. Tačiau, kai “įsijungia” savisaugos instinktai, negatyvi energija nukreipiama į išorę, į kitą žmogų. F.Lorencas (tyrinėjo agresyvų gyvūnų elgesį) manė, kkad agresija yra genetiškai nulemta.
• Frustracijos teorija: Frustracijos teorijos kūrėjai (J. Dollardas ir kiti) vieni pirmųjų akcentavo išorinių sąlygų įtaką agresijai reikštis. Jie pateikė prielaidą, kad agresija visuomet yra frustracijos padarinys. Agresiją galima sušvelninti šiais būdais: pašalinti frustracijos šaltinį, tada nebebus agresijos motyvo; žmogus, patyręs frustraciją, turi išreikšti bent šiek tiek agresijos, kad įvyktų savotiškas apsivalymas, arba katarsis. Frustracijos teorijos šalininkai teigė, kad ryšys tarp frustracijos ir agresijos yra įgimtas, t.y., kad frustracija visada sukelia agresiją, o agresija visada yra frustracijos pasekmė. Tolerancija frustracijai - yra tam tikras slemkstinis dydis, kurį viršijus, pasireiškia kokybiškai skirtingos elgesio formos.
• Socialinio mokymosi teorija: Socialinio mokymosi teorijos autoriaus A. Banduros teigimu, agresija yra specifinė elgesio forma, kurios išmokstama ir kuri naudojama taip, kaip ir kitos socialinio elgesio formos. Agresijos mokymosi svarbiausias būdas - modeliavimas arba mokymasis stebint. Ji įsitvirtina žmogaus elgesyje, kai tampa veiksminga priemone tikslams pasiekti. A.Bandura bandė paaiškinti, kokie mechanizmai gali įtakoti žiauraus elgesio pasireiškimą. Jis teigė, kad žiūrovai gali mėgdžioti žiauriai besielgiančius aktorius. Tokie veikėjai pasiekia sau palankių rezultatų, o tai gali lemti pamėgdžiojimą.
• Socialinė kognityvinė teorija: Socialinės kognityvinės teorijos kūrėjai (K. A. Dodge’as ir kiti) pabrėžė, kad agresiją gali skatinti informacijos apdorojimo trūkumai: netikslus stimulų kodavimas, klaidinga jų interpretacija, agresyvių atsakomųjų reakcijų generavimas, pozityvių agresyvaus elgesio padarinių prognozavimas ir kita. Reaktyvi agresija susijusi su įgimtu biologinių organizmo polinkių impulsyviai atakuoti nemalonių stimulų šaltinį. Reaktyvios agresijos tikslas yra tą individą sužeisti, tuo tarpu instrumentinė agresija - žalos, skriaudos darymas, ieškant kokių nors tikslų. Berkovičius teigia, kad kiekviename aagresijos atvejyje pasireiškia ir reaktyvi, ir instrumentinė agresija.

Smurto Padariniai ir Pagalba Aukoms

Smurto padariniai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo smurto formos, intensyvumo ir trukmės. Fizinis smurtas gali sukelti fizinius sužalojimus, negalią ar net mirtį. Žodinė agresija gali sukelti psichologines traumas, depresiją, nerimą ir savivertės sumažėjimą.

Smurto aukos dažnai nesikreipia į teisėtvarkos institucijas, o kreipdamosi į medicinos darbuotojus pagalbos nuslepia tikrąją sužeidimo priežastį. Reakciją į smurtą dažniausiai sudaro 3 etapai: netikėjimas tuo, kas atsitiko, išgyvenimai, sveikimas. Pirmajame etape smurto auka sunkiai suvokia, kas atsitiko, netiki tuo, būna sutrikusi, labai nenoriai kalba apie įvykį (ypač po seksualinės prievartos), jaučiasi bejėgė ir vieniša, vėliau atsiranda baimė. Antrasis etapas dažniausiai prasideda po kelių valandų ar dienų, gali tęstis kelias savaites ir ilgiau. Aukai būdinga nerimas, miego sutrikimai, įvairūs fiziniai negalavimai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, dirglumas, pyktis. Trečiajame etape pripažįstamas įvykęs faktas, pradedama svarstyti apie jo priežastis, pakinta jausmai smurtautojo atžvilgiu.

Lietuvoje apklausos rodo, kad smurtą šeimoje patiria daugiau kaip 60 % moterų. Pagalbą smurto aukoms teikia Motinos ir vaiko pensionas, Vilniaus moterų namų krizių centras, Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai, Moterų informacijos centras, Valstybinio psichikos sveikatos centro klinikiniai psichoterapijos filialai, pagalbos centras Gera būsena, Lietuvos moterų konsultacinis centras, taip pat paramos centrai prie policijos nuovadų, įvairių krizių ir socialinių paslaugų centrai ir kitos įstaigos.

Taip pat skaitykite: Kaip stresas veikia sveikatą

Agresijos Prevencija

Svarbu suprasti, kad agresija nėra neišvengiama ir galima imtis priemonių jai užkirsti kelią. Agresijos prevencija turėtų prasidėti nuo ankstyvojo amžiaus, mokant vaikus tinkamai reikšti emocijas, spręsti konfliktus taikiai ir gerbti kitus žmones. Taip pat svarbu mažinti smurto pateisinimą visuomenėje ir skatinti atsakingą elgesį.

Programa, skirta pakeisti negatyvų vaiko elgesį socialiai priimtinu, remiasi prielaida, jog vaikas išmoksta elgtis socialiai priimtinais būdais, jis susilaukia paskatinimo, įvertinimo, dėmesio ir jam nebereikia elgtis agresyviai. Labai daug dėmesio skiriama darbui su tėvais, mokytojais. Strategija paremta tuo, jog manoma, kad vaikai, kurie yra agresyvūs, yra labai impulsyvūs, nekontroliuoja savęs. Pirmiausiai jie mokomi atpažinti prasidedantį tą jausmą. Jausmų atpažinimas yra derinamas su socialinių įgūdžių lavinimu. Rasti kitos problemos sprendimus kartu su vaiku, netaikant prievartos. Vaikas vėliau pats suranda efektyviausius būdus, suvokia savo agresyvaus elgesio pasekmes. Psichoterapinio seanso metu vaikas išmoksta būti ir auka, ir agresoriumi, ir pašaliniu. Pakeliant vaiko socialinį statusą, jis nustos agresyviai elgtis. Žaidimas - vaikų agresijos prevencija ikimokyklinukams. Žaidimai yra viena iš svarbiausių bendravimo priemonių: žaisdami jie gyvena ir mokosi. Su žaidimais siejamos nemažos viltys, nes žaidžiant vaikams bus galima įdiegti taikaus elgesio formas.

Agresija Žiniasklaidoje

A.Bandura teigė, kad TV gali informuoti apie pozityvias ir negatyvias agresyvaus elgesio pasekmes. Vaikai, galvoje imituodami matytą elgesį, pasieks norimų rezultatų. Kai žiaurumas yra pateisinamas TV laidose, vaiko kaltės jausmas dėl savo veiksmų arba baimės dėl agresyvaus elgesio sumažėja. Nėra visiškai aišku, kokias informacines žinias įsisavina vaikai. Daugelyje siužetų pagrindinis aktorius panaudoja žiaurumą, kurį žiūrovai pateisina, o “blogas” aktorius ir jo veiksmai vaikui yra pasmerkti. Žiaurumas gali būti naudojamas nubausti kriminalinį nusikaltėlį, atstatyti teisingumą, savigynai. TV laidose perduoda mintį, jog tam tikras žiaurumas gali būti teisėtas, o už kriminalinius nusikaltimus turi būti baudžiama. Dauguma vaikų pritaria teisėtam žiaurumo panaudojimui. Vaikai atsižvelgia į kontekstą ir ketinimus prieš modeliuodami elgesį. Kai kurie vaikai gali neatkreipti dėmesio, praleisti TV teigiamos informacijos aspektus. Tai būdinga mažiems vaikams, kurie atkreipia dėmesį į rezultatą, o ne į agresoriaus motyvus. Kai vaikai paauga, pradeda žiūrėti kitokio pobūdžio laidas. Tačiau jeigu vaikai dažnai mato, kaip jų mėgstami televizijos filmų herojai pasiekia trokštamą tikslą naudodami smurtą ir agresiją, jie gali ne tik išmokti agresyvaus elgesio formų, bet ir padaryti išvadą, kad agresija yra tinkamas įvairių problemų sprendimo būdas. Identifikuodamiesi su agresyviais filmų herojais, jie koduoja ir įsimena agresyvius problemų sprendimo būdus. Be to, stebimos smurto scenos taip pat gali stimuliuoti agresyvaus turinio vaikų fantazijas. Dažnai žmonės tampa indeferentiškais (abejingais) žiaurumui. Tie vaikai,kurie pastoviai stebi TV žiaurumą, tampa ne tokie agresyvūs, lyginant su tais, kurie mato žiaurumą retai. Jautrumo sumažinimas nebūtinai skatina žmogų agresyviai elgtis.

tags: #pasitelkia #fizine #ir #zodine #agresija