Įvadas
Neurologija yra medicinos sritis, apimanti centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Ši sritis yra glaudžiai susijusi su psichiatrija, nes neurologiniai sutrikimai dažnai turi įtakos psichinei sveikatai ir atvirkščiai. Valeikienės neurologijos ir psichiatrijos centras siekia užtikrinti kompleksinę pagalbą pacientams, turintiems įvairių nervų sistemos problemų.
Neurologijos Paslaugos
Konsultacijos ir Diagnostika
Affidea klinikose konsultuoja patyrę ir profesionalūs neurologai, kurie diagnozuoja ir gydo susirgimus, susijusius su centrine ir periferine nervų sistema, tokius kaip nugaros ir galvos skausmai ar kraujotakos sutrikimai šiose srityse, galvos svaigimas, epilepsija, Parkinsono liga ir kitos judesio sutrikimais pasireiškiančios ligos, Alzheimerio liga ar kitos demencijos, degeneracinės ligos. Neurologijos srities gydytojai tiria bei gydo praktiškai visus susirgimus, susijusius su centrine ir periferine nervų sistema.
Konsultacijos metu labai svarbu paminėti gydytojui, kokius vaistinius preparatus vartojate, kadangi šie gali būti nepageidaujamų simptomų priežastis. Neurologas išklauso paciento nusiskundimus, užduoda aktualius klausimus ir esant poreikiui paskiria reikalingus vaistus ir/ar tyrimus tiksliai diagnozei nustatyti. Pavyzdžiui, pacientams, kurie skundžiasi atminties sutrikimais, gali būti atliekamas specialus testas kuris padės neurologui įvertinti paciento būklę.
Kada Kreiptis į Neurologą?
Neretai pas neurologą apsilankyti rekomenduos kitų sričių gydytojai ar šeimos gydytojas, tačiau jeigu įtariate neurologinę problemą, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją neurologą. Ypač dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu pradėjus vartoti tam tikrus vaistus, pasireiškė pašaliniai neigiami poveikiai, tokie kaip galvos svaigimas, vėmimas ar netgi laikinas sąmonės praradimas.
Reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą, jei patiriate:
Taip pat skaitykite: Agresijos neurologija
- Galvos skausmas ar migrena: jeigu pacientas dažnai kenčia nuo stipraus ar pasikartojančio galvos skausmo, ypač jei jis lydi kitus simptomus, pvz., regos ar jutimo sutrikimus.
- Epilepsija: centrinės nervų sistemos liga, pasireiškianti pasikartojančiais traukulių priepuoliais.
- Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos: jei pastebimas progresuojantis atminties praradimo, sutrikusios mąstysenos, kalbos ar kitos kognityvinės funkcijos regresas.
- Sutrikęs judėjimas: pastebimas sutrikęs judėjimas, toks kaip traukuliai, neprognozuojamos raumenų kontrakcijos arba sutrikusi koordinacija.
- Sąmonės sutrikimai
- Uždegiminės nervų sistemos ligos: jei yra įtarimas dėl ligų, tokios kaip meningitas, encefalitas ar autoimuninės nervų sistemos ligos.
- Smegenų pažeidimai: jei asmuo yra patyręs smegenų traumą, insultą ar kitą smegenų pažeidimą.
Parkinsono Liga: Diagnostika ir Gydymas
Parkinsono liga - lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga, dėl kurios atsiranda judėjimo, pusiausvyros, miego, psichikos sutrikimų bei kitų sveikatos problemų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius 25 metus sergamumas šia liga padvigubėjo. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų. PSO teigimu, liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims (55+ m.), tačiau ja gali sirgti ir jaunesni žmonės. Pasak gydytojos neurologės, jei Parkinsono liga nepradedama laiku gydyti, paciento gyvenimo trukmė sutrumpėja maždaug šešeriais metais.
Parkinsono Ligos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Parkinsono liga, išsivysto vykstant pokyčiams žmogaus smegenyse. Parkinsono ligos simptomai dažniausiai atsiranda dėl per mažo arba mažėjančio neuromediatoriaus - dopamino (taip atsitinka, kai smegenyse žūsta dopaminą gaminančios ląstelės). Parkinsono liga taip pat gali būti susijusi su nervų galūnėlių, kurios gamina kitą neuromediatorių - noradrenaliną, pažeidimu.
Mokslininkai yra nustatę kelių genų pokyčius, kurie gali būti susiję su Parkinsono liga, bet visgi nelaiko jos paveldima liga. Genetiniai veiksniai lemia tik 10 proc. Vyrai turi 50 proc. Amžius.
Parkinsono Simptomai
Neurologė med. dr. V. Valeikienė atkreipė dėmesį, kad Parkinsono ligos simptomai paprastai vystosi palaipsniui ir pačioje ligos pradžioje būna lengvi.
Kognityviniai ir psichikos simptomai:
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
- Depresija.
- Nedideli atminties sutrikimai.
- „Sulėtėjusi, sunkiai suprantama kalba, atminties sutrikimai gali apsunkinti sergančiųjų socialinius ryšius ir pokalbius su artimaisiais. Dėl to neretai pradedama vengti bendravimo, riboti anksčiau mėgstamas veiklas, dėl judėjimo sutrikimų, bijodami susižeisti sergantieji dažnai neišeina iš namų. Taip žmogus po truputį tampa vis vienišesnis“, - kalbėjo med. dr. V.
Parkinsono Ligos Eiga ir Stadijos
Parkinsono liga vystosi palaipsniui, išskiriamos kelios Parkinsono ligos stadijos. Pasak gydytojos neurologės, ankstyvoji stadija, trunkanti pirmuosius 4 metus, pasireiškia nedideliu tremoru (drebuliu) bei vos juntamu kūno sukaustymu, tačiau kasdienė veikla ir judėjimas nesukelia didesnių iššūkių.
Ligai pamažu progresuojant, maždaug po 4-10 metų pereinama į vidutinio sunkumo stadiją. „Liga sergant ilgiau nei 10 metų, prasideda vėlyvoji Parkinsono ligos stadija. Pacientas didžiąją dalį laiko būna neaktyvus, patiria kalbėjimo ir laikysenos sutrikimų, todėl slauga tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Ilgainiui pacientas tampa prikaustytas prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio“, - sakė med. dr. V.
Parkinsono Ligos Diagnostika ir Gydymas
Parkinsono ligos diagnozė - klinikinė. Ligą diagnozuoja gydytojas neurologas, įvertinęs paciento nusiskundimus, objektyvius duomenis, diferencinei diagnostikai skiria neurovizualinius tyrimus: magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT).
Parkinsono ligos gydymas yra kompleksinis - pacientui gali būti taikomas tiek individualizuotas medikamentinis, tiek chirurginis gydymas, taip pat fizinės bei kognityvinės, vestibulinės reabilitacijos priemonės, komplikacijų prevencija.
Nemedikamentinis Gydymas
Sergantiems Parkinsono liga naudinga psichoterapija, fiziniai pratimai ir kineziterapija. „Hila“ kineziterapeutas Karolis Tuska sako, kad sergantiesiems iššūkiu tampa net paprasčiausių judesių atlikimas, pvz., stovėjimas suglaustomis kojomis ar ėjimas dedant pėdą už pėdos.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Remiantis užsienio šalyse atliktomis studijomis, pasak kineziterapeuto, virtualios realybės panaudojimas Parkinsono liga sergančių pacientų reabilitacijoje padeda efektyviau stiprinti dėl ligos prarandamas motorines funkcijas. „Lavinant pusiausvyrą, svarbu kaip įmanoma labiau įdarbinti raumenis, todėl taikant simuliacijų įrangą pacientui uždedami virtualios realybės akiniai, jis pastatomas ant judančios platformos, ant kurios stengiasi išsilaikyti. Tokie pratimai itin naudingi Parkinsono liga sergantiems žmonėms, nes padeda kūnui adaptuotis prie pokyčių ir sulėtina besivystančius koordinacijos simptomus“, - kalbėjo kineziterapeutas K. Pasak kineziterapeuto, siekiant tikslesnių judesių, užsiimama akių ir galvos koordinacijos pratimais bei įvairiausiomis užduotimis, naudojant nestabilią, minkštą platformą, kamuolius. Didelis dėmesys kreipiamas į stipriausiai pasireiškusius galvos, akių, viršutinių ir apatinių galūnių koordinacijos sutrikimus.
Medikamentinis Gydymas
Neurologė dr. V. Valeikienė atkreipė dėmesį, jog Parkinsono ligos pradžioje taikomas medikamentinis gydymas: skiriami 1 ar 2 grupių medikamentai, o ligai progresuojant pridedama ir kitų grupių medikamentų.
„Nė vienas, sergantis Parkinsono liga, nenugyvens gyvenimo be levodopos preparatų, bet jais nepradedame gydyti tik diagnozuotos Parkinsono ligos. Šie preparatai pridedami ligai progresuojant. Neretai reikalingi ir antidepresantai, nes Parkinsono ligą dažnai lydi ir depresija“, - sakė gydytoja neurologė.
Parkinsono ligos gydymas yra kompleksinis. Pažengusi liga neretai gydoma ir 4 grupių medikamentais. „Pacientai neretai klausia, kiek tų dėžučių vaistų jam teks išgerti, kad pasveiktų. Noriu priminti, jog tai - progresuojanti liga, tad gydymas tęsiamas ilgą laiką. Labai svarbu akcentuoti pacientui, kurie vaistai turi būti geriami prieš valgį, o kurie - po jo. Labai svarbu ir dieną vartoti vaistus tinkamu laiku, kaip skirta gydytojo, nepraleidžiant vaistų dozių“, - paminėjo dr. V.
Chirurginis Gydymas
Ligai progresuojant, atsiradus gydymo komplikacijų, taikomas ir chirurginis gydymas. Pacientą konsultuota gydytojas neurochirurgas ir sprendžia, kurį chirurginio gydymo metodą galima pritaikyti.
Pasak neurologės, jeigu jau ligos pradžioje vyrauja labai stiprus, kasdienę veiklą trikdantis tremoras, toks pacientas iškart nukreipiamas pas neurochirurgą. Mat, anot gydytojos, galimas ir chirurginis gydymas, siekiant jau ligos pradžioje kontroliuoti šį nemalonų simptomą.
Gyvenimas Sergant Parkinsono Liga
Nors sustabdyti Parkinsono ligą beveik neįmanoma, svarbu atminti, jog kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai, socialinis aktyvumas, bendravimas su likimo draugais bei medicininė reabilitacija gali palengvinti esamus simptomus bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Subalansuota Mityba
Vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros, mityba, kurioje gausu skaidulų, pakankamas vandens kiekio vartojimas gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, kuris dažnai pasitaiko sergant Parkinsono liga. Patariama atsisakyti alkoholio, nes jis gali turėti neigiamos įtakos vartojant vaistus, t. y. gali pablogėti pusiausvyra, mąstymas.
Fizinis Aktyvumas
Mankšta gali sulėtinti Parkinsono ligos progresavimą ir padėti išlaikyti judrumą, laikyseną bei gyvenimo kokybę. Fiziniai pratimai taip pat gali sumažinti depresiją ir nerimą.
Specialistų komanda, kurią neretai sudaro šeimos gydytojas, neurologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas, gali rekomenduoti pratimų programą ir kitas strategijas, padedančias pacientui susidoroti su iškilusiais iššūkiais.
Gydytojų Neurologų Patarimai Ligos Prevencijai
Yra keletas būdų, kaip galima sumažinti Parkinsono ligos riziką:
- Reguliari mankšta: Tai gali padėti sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga, taip pat pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę tiems, kuriems ši liga jau diagnozuota. Naudinga kasdien vaikščioti, užsiimti joga ir kt. Reguliari mankšta gali padėti pagerinti pusiausvyrą ir koordinaciją.
- Sveika mityba: Sveika ir subalansuota mityba yra svarbi bendrai sveikatai ir gali padėti sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga.
- Toksinų vengimas: Manoma, jog pesticidai ir kitos cheminės medžiagos susijusios su padidėjusia šios ligos rizika, todėl patartina kiek įmanoma vengti šių medžiagų poveikio. Be to, tabako rūkymas taip pat siejamas su padidėjusia rizika susirgti Parkinsono liga.
- Streso valdymas: Ryšys tarp streso ir Parkinsono ligos nėra iki galo nustatytas, tačiau viena iš teorijų teigia, kad stresas gali sukelti pokyčius smegenyse, todėl jos tampa jautresnės neurodegeneracinėms ligoms, tokioms kaip ši.
- Pakankamas miegas: Yra tam tikrų įrodymų, kad pakankamas kokybiškas miegas gali padėti sumažinti riziką susirgti Parkinsono liga. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad nemiga sergantys žmonės turėjo didesnę tikimybę susirgti Parkinsono liga nei tie, kurie šios problemos neturėjo.
Privati Neurologijos Klinika „Hila“
Neurologija - viena labiausiai plėtojamų medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ paslaugų, šiais metais įdiegusių naujovę - inovatyvią virtualios realybės ir judesio simuliacijos sistemą. „Hila“ Neurologijos centre dirba didelę darbo patirtį turintys gydytojai neurologai, kurie visus norinčius konsultuoja tiek įvairių neurologinių ligų prevencijos klausimais, tiek jas diagnozuoja bei gydo, skiria reikiamus tyrimus, o esant poreikiui - nukreipia pas kitus gydytojus specialistus. Vienas iš privalumų, kodėl verta rinktis privatų gydytoją neurologą, - nereikia laukti eilėse, o turėdamas 30 min.
tags: #valeikiene #vaineta #med #dr #neurologijos #ir