Baroko laikotarpis Lietuvoje apima maždaug 150 metų, o jo pabaiga siejama su reikšmingais XVIII a. vidurio įvykiais. Šis laikotarpis pasižymėjo ankstesnių kultūros ir valstybės gyvenimo formų nykimu bei naujų kūrybinės veiklos formų atsiradimu. Lietuvoje barokas paliko ryškų pėdsaką literatūroje, architektūroje, dailei ir muzikoje. Šiame straipsnyje aptarsime žymiausius baroko epochos asmenis, kurie reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir meno raidos.
Baroko Literatūra Lietuvoje
Baroko epochoje, Lietuvoje, literatūra patyrė reikšmingų pokyčių. Vilniaus akademija, įsteigusi modernesnes švietimo formas diegiančią kilmingųjų kolegiją (1751), ir provincijoje jėzuitų išplėtotas mokyklų tinklas padėjo įsigalėti įvairioms raštijos rūšims ir literatūros žanrams. Buvo teikiama reikšmė dinamiškam vidiniam žmogaus pasauliui, kūniškos ir dvasiškos raiškos sukurtam teatrališkumui, ekspresiją prislopinti bandančiai didaktikai, diegiančiai dievobaimingumą. Šie bruožai atsispindėjo jėzuitų mokykliniame teatre, prozos tekstuose (istoriografijoje, biografistikoje, hagiografijos kūriniuose), metafizinėje poezijoje ir retorikoje (teoriniuose veikaluose ir panegirikose).
Jėzuitų Dramos ir Spektakliai
Jėzuitai visose savo provincijose kūrė daug dramos veikalų, statė spektaklius, svarbesnėmis progomis organizavo įvairius renginius mokyklai, miestui ar valstybei. Pirmasis jų spektaklis Lietuvoje (komedija Heraklis) parodytas per Vilniaus kolegijos atidarymui skirtas iškilmes (1570). Nuo XVII a. pradžios spektakliai lotynų ir lenkų kalba akademijoje ir kolegijose buvo vaidinami beveik kasmet, XVII a. antroje pusėje dramose atsirado replikų ir dialogų lietuvių kalba. Temos buvo iš Biblijos, Bažnyčios istorijos ar pasaulio tautų praeities. Vilniuje išėjo įvairiažanris rinkinys Šv. Kazimiero teatras (1604), žymintis naują etapą Lietuvoje kuriamos prozos raidoje.
Žymūs Literatūros Autoriai
Autentiškomis savomis kultūros tradicijomis, herojais ir bendrais visai Europai etiniais idealais sekė ir kiti autoriai - Jonas Alandas, Simonas Ugnevskis, Jonas Rivockis, Albertas Kojalavičius-Vijūkas ir kiti. Su jėzuitų švietėjiška veikla susijęs ir poezijos suklestėjimas. XVII a. išėjo apie 133 poezijos lotynų kalba rinkiniai. Vienas jų - Vilniaus akademijos auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus, išgarsėjęs odžių ir epigramų rinktine Lyrika (1625). Jo kūryboje lyrinis herojus jaučiasi vienišas šioje žemėje ir ilgisi dangaus aukštybių, aukština sielos ramybę, dvasios tvirtumą ir dorybę, padedančią apsisaugoti nuo neprasmingų žemiškų potraukių.
M. K. Sarbievijaus idėjomis rėmėsi, jas plėtojo ir kūrybiškai taikė kiti žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės retorikos teoretikai jėzuitai - Mykolas Radau, Žygimantas Liauksminas ir Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas. Populiarūs to laikotarpio autoriai - Szymonas Starowolskis ir Adomas Vilhelmas Tylkowskis.
Taip pat skaitykite: Graikų mitologija ir filosofija
Architektūra: Vilniaus Baroko Mokykla
Baroko architektūra Lietuvoje pasižymėjo didingumu, prabanga ir dinamiškumu. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės, banguotesnės. Puošniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros formų, skulptūros ir tapybos kūrinių.
LDK baroko architektūros įtaka pasireiškė anksčiau nei kaimyninėse valstybėse. 1584-1593 m. Nesvyžiuje M. K. Radvilos Našlaitėlio iniciatyva pastatyta jėzuitų šv. Mikalojaus bažnyčia - tai pirmasis barokinis sakralinis pastatas LDK. Ankstyvasis barokas prasidėjo tiesiogiai veikiamas Romos įtakos.
Vėlyvojo baroko (rokoko) periodas pasižymi ypač suklestėjusia sakraline architektūra. Tuo metu susikūrė vadinamoji Vilniaus baroko mokykla, kurios originaliausi darbai - sakraliniai pastatai. Jie dažniausiai stačiakampiai, haliniai, dvibokščiai, lengvų, vertikalių proporcijų. Daug žymiausių vėlyvojo baroko paminklų - tai atstatinėtos po gaisrų bažnyčios: paaukštintos ir išpuoštos.
Architektai
Lietuvoje nedaug žinoma nei apie renesanso, nei apie baroko architektus, sukūrusius didelės meninės vertės paminklų. Daugiau žinoma apie iniciatorius, mecenatus, kurie rūpindavosi įamžinti savo vardus. Baroko architektūrą Lietuvoje kūrė daugiausia vietiniai architektai, bet buvo mažai ir atvykusių iš svetur. Labiausiai minėtinas yra Jonas Prschovičius, dalyvavęs statant šv. Mikalojaus bažnyčią Nesvyžiuje, vykdęs šv. Kazimiero ir gretimo profesų namo statybas. Taip pat minėtinas yra Tomas Žebrauskas, atstatęs ar rekonstravęs Vilniaus šv. Ignoto bažnyčią, suprojektavęs ir pradėjęs statyti Vilniaus astronomijos observatoriją. XVIII a. Vilniuje gyveno ir dirbo architektai: Vilhelmas Polis, A. A. Ženu ir Jonas Kristupas Glaubicas.
Dailė: Pompastika ir Išoriniai Efektai
Baroko dailei būdinga pompastika, išorinių efektų bei puošybinių elementų gausumas. Italijoje barokinių kūrinių nutapė Bolonijos dailės akademijos įkūrėjai broliai Anibalė, Ludovikas ir Agostinas Karačiai, jų mokiniai Domenikinas, Gvidas Renis ir kiti. Alegorinės kompozicijos, paradiniai portretai. Idealizuoto piešinio figūros ir jų grupės pavaizduotos iškilmingais gestais ir jausminga veidų išraiška, perteikiančia religinę egzaltaciją ar mitologinių personažų aistringumą. Paveiksluose ir freskose gausu efektingų gamtos vaizdų ir architektūros motyvų.
Taip pat skaitykite: Viduramžių Lietuvos istorija
XVII a. savito baroko tapybos mokykla susiformavo Flandrijoje. Petras Paulius Rubensas, Antonis van Deikas, Jakobas Jordansas ir kiti nutapė didelio formato religinių, mitologinių ir buitinių paveikslų, peizažų, natiurmortų. Flamandų tapytojų kūriniuose gausu ir buities motyvų, realistinių elementų.
Lietuvos baroko dailė (nuo XVII a. vidurio) pasižymi saikumu, turi daug realistinių ir liaudiškų bruožų. Tapytojai Mikalojus Polonijus, Petras Dankersas, Simonas Čechovičius, skulptoriai Petras Pertis, Džovanis Galis, Petras Rosis, kulto pastatų interjeruose sukūrė baroko dailės (skulptūros ir sienų tapybos) ansamblių. Sukurta reprezentacinių portretų, vario raižinių.
Pranciškus Smuglevičius
Pranciškus Smuglevičius užima ypatingą vietą Lietuvos dailės istorijoje. XVIII a. pabaigoje-XIX a. pradžioje P. Smuglevičius buvo švietėjiško klasicizmo atstovas, aktyvus ir pažangus savo krašto pilietis. Vadovaudamas Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedrai, P. Smuglevičius ne tik parengė pirmą vietinių dailininkų kartą, bet ir reikšmingai prisidėjo prie profesionaliosios dailės sampratos ugdymo, sudarė prielaidas tolesnei dailės žanrų plėtotei.
Muzika: Operos ir Kitos Formos
Baroko laikotarpiu formavosi ir plito stambūs vokaliniai ir instrumentiniai muzikos žanrai: opera, kantata, oratorija, koncertas, siuita ir sonata. Šiuose žanruose išryškėja baroko muzikos monumentalumas, puošnumas. Baroko muzikai būdinga mažoro ir minoro dermėmis pagrįsta tonacinė sistema, polifoninės ir homofoninės faktūros sąveika. Nuo XVI a. pab. vartotas generalbosas. Valdovų, didikų rūmuose, jėzuitų akademijose, kolegijose rengta mitologinių, biblinių ar kitų siužetų vaidinimai; juose dalyvaudavo dvaruose reprezentacijos reikalams laikytų profesionalių teatro trupių aktoriai, studentai. Pastatymai (operų, baletų) buvo puošnūs prabangūs; kad būtų dar efektingesni, tobulinta scenos įranga (atsirado kulisai); gausiams vizualiniams efektams vartota sudėtinga technika; perspektyva krta tapytomis iliuzijomistėmis dekoracijomis. Lietuvoje nuo XVI a. pab. vaidinimai rengti karaliaus dvare Vilniuje (1634 m. suformuota operos trupė, 1639 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos XIX amžiaus elitas
tags: #zymiausios #baroko #laikotarpio #asmenybes