Antanas Paškus (1922-2008) buvo iškili Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių katalikų teologas, psichologas, pedagogas ir filantropas. Jo darbai nagrinėjo psichologijos, filosofijos, socialinius ir dorinius klausimus. Ypač reikšmingas jo indėlis į asmenybės ir religijos sąveikos tyrimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimą, veiklą ir įtaką, atkreipdami dėmesį į jo knygą „Asmenybė ir religija psichologinio vystymosi perspektyvoje“.
Biografija ir studijos
Antanas Paškus gimė 1922 m. sausio 14 d. Branislaviškyje (Kurklių valsčius). Mokėsi Kurklių šešių skyrių pradžios mokykloje, o 1942 m. baigė Ukmergės Antano Smetonos gimnaziją. 1942-1944 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete.
1944 m. A. Paškus pasitraukė į Vakarus. 1944-1945 m. tęsė studijas Aichšteto aukštojoje teologijos ir filosofijos mokykloje (Vokietija), o 1945-1949 m. - Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1948 m. kovo mėnesį įšventintas kunigu. 1949-1952 m. studijavo psichologiją ir filosofiją Miuncheno universitete (Vokietija), kur apgynė daktaro disertaciją iš asmenybės psichologijos.
1952-1953 m. A. Paškus dirbo kapelionu nusikaltėlių vaikų namuose (mergaičių kolonijoje). 1957 m. persikėlė į JAV, kur gilino žinias Fordhamo universitete (Niujorkas), studijuodamas psichodiagnostiką.
Pedagoginė ir psichologinė veikla
1958-1961 m. A. Paškus buvo Norwicho parapijos vikaras ir psichologijos konsultantas. 1961-1964 m. ir 1969-1973 m. dėstė psichologiją Gannono koledže Ėryje (Pensilvanijos valstija), 1964-1969 m. - Jamaikos Šv. Jono universitete (Niujorko valstija). 1970-1973 m. dirbo klinikiniu psichologu Hammoto psichiatrinėje ligoninėje Ėryje (Pensilvanijos valstija). 1973-1978 m. buvo asocijuotas profesorius Otavos universitete (Kanada), dėstė psichologiją. Per vasaros atostogas studijavo Ciuriche (Šveicarija) Jungo institute Jungo psichologiją. 1978 m. grįžęs į JAV, 1978-1980 m. A. Paškus dirbo Somerseto ligoninės psichologinio skyriaus konsultatoriumi, buvo vyriausiasis psichologas, 1980-1981 m. - psichologas Džeksone (Luizianos valstija). 1981-1986 m., iki pensijos, A. Paškus dirbo psichologu kolonijinėje psichiatrijos ligoninėje Spring Grove (Pensilvanijos valstija).
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
1986 m. išėjęs į pensiją, A. Paškus apsigyveno Pietų Orindže (Naujojo Džersio valstija), savo laiką skirdamas knygoms ir straipsniams rašyti. Jis parašė ir išleido 14 knygų ir per 50 straipsnių, kuriuos skelbė „Ateityje“ ir „Aiduose“. Jis buvo Lituanistikos instituto narys, dirbo su studentais ateitininkais, talkino Amerikos lietuvių parapijose ir įvairiose konferencijose.
Veikla Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, A. Paškus dažnai atvykdavo į Lietuvą. 1993 m. atkūrus Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją, A. Paškus grįžo į Lietuvą ir dėstė psichologiją. Jis taip pat skaitė paskaitas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 2000 m. dalyvavo Tautos fondo mokyklų įdukrinimo programoje, rėmė Klebiškio pagrindinę ir Salako (Zarasų rajonas) vidurines mokyklas.
Knyga „Asmenybė ir religija psichologinio vystymosi perspektyvoje“
Vienas reikšmingiausių A. Paškaus darbų yra knyga „Asmenybė ir religija psichologinio vystymosi perspektyvoje“, išleista 1990 m. Knyga nagrinėja asmenybės ir religijos ryšį psichologinio vystymosi kontekste. Autorius teigia, kad egzistuoja dvi pražūtingos gyvenimo formos - Rytuose marksizmu dangstomas valstybinis totalitarizmas ir Vakaruose įsigalėjęs rūpestis savojo Aš neribotu patenkinimu. Norint šias formas sukrikščioninti, visų pirma krikščionys patys turi atsinaujinti siekdami pilnutinės asmenybės.
Knyga sulaukė teigiamų atsiliepimų. Recenzentai pastebėjo, kad autoriaus stilius nuolat tobulėja, jis geba prasiskverbti į aprašomą tikrovę, sužadinti betarpiškumą ir atskleisti naujų akiračių plotmes. Taip pat buvo pagirta autoriaus kalba, kurioje jis vengia skolinių ir semiasi žodžių iš lietuvių kalbos aruodo.
Knygos struktūra ir pagrindinės mintys
Knygoje galima atpažinti penkias pagrindines mintis:
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
- Psichologijos kompetencijos ribų nustatymas religijos atžvilgiu.
- Brandumo sampratos pristatymas, kuris tarnauja kaip mastas, įvertinant asmenybės ir religijos santykio padarinius.
- Asmenybės vystymosi laikotarpių apžvalga ir juose sutinkamų religinių išgyvenimų apibūdinimas.
- Galimų psichologinių netikėjimo ištakų svarstymas.
- Psichologinių reiškinių klinikinis-terapinis vertinimas, juos įspraudžiant į normalumo-nenormalumo rėmus.
A. Paškus knygos pradžioje aptaria religijos ir psichologijos santykį, teigdamas, kad religija apima tikėjimo išpažinimą Dievu ir iš to plaukiančias įvairias apraiškas, o psichologija ribojasi patirties bei veiksmų pasauliu, susijusiu su paties tikėjimo išpažinimu bei įvairiomis religinėmis apraiškomis. Religija ir psichologija siejasi žmogaus patirtyje, kur su religija susietos mintys, jausmai ir veiksena gali būti tiriamos bei studijuojamos.
Vieną svarbiausių vietų autoriaus svarstymuose užima religijos poveikio asmenybei klausimas. Atsakymo čia ieškoma psichologinio brandumo rėmuose. Sekdamas G. Allport, autorius pateikia daug brandžios asmenybės savybių ir parodo, jog religinis nusistatymas ne tik jų neslopina, o greičiau jas skatina bei ugdo.
Ilgiausia knygos dalis skirta psichologinio vystymosi eigai ir su ja susijusiems religiniams pergyvenimams pristatyti. Vartodamas E. Erikson teorinius rėmus, autorius aptaria asmens vystymąsi nuo gyvybės užuomazgos iki senatvės.
Knygos gale A. Paškus iškelia klausimą apie bedievybę ar netikėjimą, teigdamas, jog „šis klausimas tebėra psichologiniu atžvilgiu dar mažai gvildentas“.
Sekuliaristinis mentalitetas ir jo bruožai
A. Paškus savo darbuose nagrinėjo ir sekuliaristinio mentaliteto bruožus, kurie, jo nuomone, daro įtaką šiuolaikinei visuomenei ir katalikybei. Jis teigė, kad sekuliarizmas yra ateistinė ideologija, kurioje netikėjimas pakeičia tikėjimą, protas - šventraštį, politika - Bažnyčią, žemė užima dangaus vietą, darbas išstumia maldą, o žmogus atstoja krikščionį.
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas
Sekuliaristinis mentalitetas pasižymi šiais bruožais:
- Nepripažįsta objektyvios, nuo žmogaus nepriklausomos tiesos.
- Meldžiasi patirtinių mokslų šventykloje, kur jo dievaitis yra gamtamokslių metodas.
- Visas dėmesys yra nukreiptas į „šiapus“, į pasaulį „čia ir dabar“.
- Perdėtas optimizmas.
A. Paškus teigė, kad esminiai sekuliarinės ideologijos elementai yra tie patys ir diktatūriniame marksizme, ir liberaliniame kapitalizme.