Literatūra - tai ne tik istorijų pasakojimas, bet ir gilus žmogaus psichikos tyrinėjimas. Moters paveikslas literatūroje yra itin įvairus ir daugiasluoksnis, atspindintis visuomenės požiūrį, kultūrines normas ir pačių moterų patirtis. Šiame straipsnyje panagrinėsime moters psichologinį paveikslą literatūroje, pradedant moterų serijinių žudikių psichologinėmis savybėmis ir baigiant moters idealais lietuvių literatūros kūriniuose.
Moterų Serijinių Žudikių Psichologinis Paveikslas
Nors serijiniai žudikai dažniausiai asocijuojasi su vyrais, moterys taip pat gali būti žudikės. Moterų serijinių žudikių (MSŽ) psichologinis paveikslas skiriasi nuo vyrų.
Moterų Serijinių Žudikių Charakteristika
Moterų serijinių žudikių charakteristika turi tam tikrų bendrų bruožų, kurie išskiria jas iš vyrų serijinių žudikų:
- Profesija: Dažniausiai dirba stereotipiškai moteriškose profesijose, pavyzdžiui, slaugytojos, auklės, namų šeimininkės ar sekretorės.
- Narkotikai: Jos keturis kartus labiau linkusios naudoti narkotikus, kad apsvaigintų ar kitaip pakenktų aukai, negu vyrai (60% vs. 15%).
- Psichologiniai sutrikimai: Dažnai turi psichologinių sutrikimų, tokių kaip histrioninis asmenybės sutrikimas, ribinis asmenybės sutrikimas, bipolinis asmenybės sutrikimas.
- Vaikystės traumos: Vaikystėje gali būti sutrikdytas normalus vystymasis (seksualinis ir fizinis prievartavimas, psichologinis smurtas).
- Šeiminė padėtis: Dažnai būna ištekėjusios, rečiau išsiskyrusios, dar rečiau našlės, santykiuose ar vienišos.
- Elgesio problemos: MSŽ 3 kartus dažniau vaikystėje pasižymėjo elgesio problemomis (melu, smurtu).
- Aukų ryšys: Aukos dažnai būna susijusios viena su kita.
Moterų Serijinių Žudikių Tipai
Skirtingi autoriai siūlo skirtingas moterų serijinių žudikių klasifikacijas.
Pagal A. Karmen:
- Juodoji našlė - dažniausiai pradeda žudyti būdama 25 metų amžiaus, dažniausiai žudo artimus asmenys, taip pat savo sutuoktinius. Dažniausias nužudymo būdas - nuodai. Tipinis nužudymų ciklas yra 6-8 aukos per 10-15 metų.
- Mirties angelas - dažniausiai pradeda žudyti būdama 21 metų amžiaus. Dažniausiai tai būna medicinos darbuotojos ar slaugytojos, kur mirtis yra įprastas reiškinys. Tipinis nužudymų ciklas yra 8 aukos per 1-2 metus.
- Mantis - dažniausiai pradeda žudyti būdama 30 metų amžiaus. Dažniausiai nužudo savo auka seksualinio akto metu. Tipinis nužudymų ciklas 6 žmonės per 3 metus.
Pagal R. M. Holmes ir J. DeBurger: (Informacija nepateikta)
Taip pat skaitykite: Lietuvių moters psichologija
Jane Toppan: Pavyzdys Iš Istorijos
Jane Toppan yra viena žinomiausių moterų serijinių žudikių istorijoje.
Biografija: (Informacija nepateikta)
Žudymo motyvai ir būdai: (Informacija nepateikta)
Jane Toppan aukos: (Informacija nepateikta)
Moters Paveikslas Lietuvių Literatūroje
Lietuvių literatūroje moters paveikslas yra labai įvairus ir priklauso nuo laikotarpio, autoriaus ir kūrinio. Moteris gali būti vaizduojama kaip įkvepianti mūza, stipri motina, auka arba netgi kaip blogio įsikūnijimas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Vincas Mykolaitis-Putinas: Moters Įtaka Vyro Pasaulėžiūrai
Vincas Mykolaitis-Putinas savo kūryboje vaizduoja moterį kaip įkvepiančią, gebančią keisti vyro pasaulėžiūrą, nusistovėjusias normas. Romane ,,Altorių šešėly'' pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris yra intravertiškas, ieškantis, į laisvę besiveržiantis individas, negalintis suderinti poeto talento ir kunigystės luomo apribojimų. Moterys Liudo Vasario gyvenime pasirodo tik tam tikrais etapais, keičia viena kitą, perteikia skirtingas pamokas.
- Liucija: Meilės jausmas nubunda kaimynų merginai Liucijai. Plečiasi poetinio talento suvokimas, visapusiško gyvenimo troškimas, susikertantis su celibato reikalavimais. Anot bažnyčios, moteris yra nuodėmė, gundytoja, su ja klierikui negalima susidėti. Liucija - jaunatviška, trykštanti energija, pirmoji sužavi jaunąjį klieriką Liudą Vasarį ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai. Pirmosios svajonės apie ją pradėjo griauti jaunuolio pasiryžimą tapti kunigu. Kita vertus, Liucija - dvilypė asmenybė. Pirmiausia ji - jauna panelė Liucė, tačiau vėliau du kartus išteka, iškyla kitoks, brandesnis jos vaidmuo Liudo Vasario pasaulyje.
- Baronienė Rainakienė: Vasaris atranda visai kitą - kultūros, prabangos, dvasinių vertybių pasaulį, kurį įkūnija šalia esantis dvaras, jo biblioteka ir baronienė Rainakienė. Baronienė - inteligentiška, subrendusi, sakytume, visiška priešingybė Liucijai. Žavi jos asmenybė ir gebėjimas mėgautis gyvenimu laisvinančiai veikia Vasarį, jis ima jaustis tvirtesnis, savarankiškesnis.
- Auksė: (Informacija nepateikta)
Šatrijos Ragana: Vaikystės Patirtys Ir Moters Formavimasis
Šatrijos Raganos kūryboje svarbią vietą užima vaikystės patirtys ir jų įtaka moters asmenybės formavimuisi. Jos kūriniuose dažnai vaizduojama meilė tarp tėvų ir vaikų, kuri yra aukščiausias šeimos tikslas, jos laimė. Artimųjų įskiepyta meilė, gerumas vaiką formuoja kaip dorą asmenybę, tačiau skaudūs išgyvenimai taip pat vertingi, nes skatina dvasinį tobulėjimą, tapimą žmogumi, nes svarbiausia žmogaus užduotis gyvenime - tapti kilnia asmenybe.
Jonas Biliūnas: Jautrumas Ir Dvasingumas Moters Paveiksle
Jono Biliūno kūryboje moters paveikslas yra itin jautrus ir dvasingas. Jo apysakoje ,,Liūdna pasaka'' Juozapota yra gražiausias ir švelniausias paveikslas.
- Juozapota: Jautri, bet naivi kaimo moteris, aplinkos reiškinius suvokia savo širdimi. Ji stengiasi nusiraminti, atgauti dvasinę pusiausvyrą. Juozapota pasižymi begaline meile ir ištikimybe vyrui. Jos mintys ir poelgiai įtikinami, psichologiškai motyvuoti. Juozapotos charakteristikoje ypač ryškus akių vaidmuo. Jos atspindi moters vidinę būseną. Apysakos pradžioje - tai nuostabios akys “kaip dvi gražios žvaigždės - laimės žvaigždės”. O Juozapota - linksma, jauna, laiminga, kupina šviesiausių svajonių, tikėjimo gyvenimo gerove. Po mylimo vyro mirties dvasiškai miršta ir Juozapota, jos tolimesnis be menkiausio mąstymo gyvenimas pasmerktas vargui, kančioms, beprasmiškam Petriuko ieškojimui, o Juozapotos akys - “du taškai, klaikūs, be gyvybės.
J. Biliūno kūryboje žmogus ir jo dvasia - visa ko centras. Žmogus gražus savo dvasia, o ne išore, jo dvasiai nesvarbūs luomai, turtinės sąlygos. Dvasingumas yra žmogaus vertingumo matas. Jis pasireiškia jautrumu, artimo kančios išgyvenimu. J. Biliūnui svarbu parodyti veikėjų reakcijas į įvykį, emocinius išgyvenimus. Dvasios jėgos veikėjai semiasi iš tikėjimo. Dvasingumas reiškiasi tolerancija. Už bloga atsilyginama geru. Dvasingumo ieškoma net ten, kur jo mažiausiai galima tikėtis. Kiekvienas žmoniškumo pasireiškimas J. Biliūnui labai brangus.
Tomas Vaiseta: Moteris Šiuolaikinėje Literatūroje
Šiuolaikinėje literatūroje moters paveikslas tampa dar sudėtingesnis ir daugialypis. Tomo Vaisetos romane ,,Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal'' moteris yra suasmeninta, sukonkretinta, nors iš tikrųjų mistinė ir nepažinta.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
- Ana: Vidutinio amžiaus, elegantiška ir išsilavinusi Vilniaus rusė. Paslaptingoji Ana tampa vyro laimės šaltiniu: jų skirtumai ir atstumas suteikia jam užuovėją, jis nenori pažinti Anos, gūžiasi jai pradėjus pasakoti asmenines istorijas. Ironiška, jog knygos pabaigoje ji nepasidalija intymiausia savo paslaptimi, taip lyg nuduodama, kad neįmanoma kuriant santykius išvengti artumo.
- Moteris/Mylimoji: Romane moteris/mylimoji silpna ir flegmatiška, vienintelė jos stiprybė - auka romano pabaigoje. Moters vaidmuo archetipinis - tai Euridikė, dėl kurios verta eiti į pragarą, kuri nebijo deginančio artumo ir atsakomybės už meilę.
tags: #psichologinis #moters #paveikslas #literaturoje