Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama, kas yra specialios elgesio saugumo taisyklės, ypač baudžiamosios atsakomybės kontekste. Šios taisyklės yra itin svarbios užtikrinant visuomenės saugumą ir tvarką, o jų pažeidimas gali sukelti sunkias pasekmes.
Specialios Elgesio Saugumo Taisyklės Baudžiamajame Kodekse
Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už įvairius nusikaltimus, įskaitant tuos, kurie padaromi pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles. Šios taisyklės yra skirtos apsaugoti įvairius visuomenės interesus, pradedant nuo transporto saugumo ir baigiant nacionaliniu saugumu.
Kontrabanda Pažeidžiant Specialias Taisykles
Baudžiamajame kodekse griežčiau baudžiama už kontrabandą, kai ji vykdoma pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles. Tai apima atvejus, kai kontrabanda susijusi su akcizinėmis prekėmis, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ginklais, šaudmenimis, radioaktyviosiomis ir cheminėmis medžiagomis. Tokie veiksmai sukelia didesnį pavojų, ypač strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems objektams, civilinės aviacijos saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, arba gali sutrikdyti viešąją tvarką. Taip pat įtvirtintos papildomos bausmės už šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabandą.
Priežastinis Ryšys ir Neatsargus Gyvybės Atėmimas
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taikant šio nusikaltimo sudėtį, būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: veiką (taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą), padarinius (kito žmogaus mirtį) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo. Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip šį nusikaltimą kvalifikuojanti ir didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė.
Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Tokios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove.
Tęstinė Nusikalstama Veika
BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį.
Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo aplinkybių. Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta.
Asmens Atpažinimas Pagal Nuotrauką
Tai, kad asmuo atpažino kitą asmenį pagal jo nuotrauką, o ne parodant jį atpažįstančiajam, nepagrindžia išvados dėl šio įrodymo neleistinumo. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia. BPK 192 straipsnis suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką.
Kaltinamojo Teisė Apklausti Kaltinimo Liudytojus
BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektas. Kita vertus, net ir tokia situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti proceso metu, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokių parodymų panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie psichologinę teisę
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityviųjų priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėlto nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumą apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės. Kaip svarbi garantija užtikrinant liudytojo parodymų patikimumą nurodoma ir tai, kad jie buvo duoti nepriklausomam teismo pareigūnui - ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šio asmens išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiam asmeniui iškviesti.
Organizuota Grupė
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo.
Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus - parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai medicinos psichologijos praktikoje
tags: #pazeisdamas #teises #aktu #nustatytas #specialias #elgesio