Įvadas
Klubo ir kelio sąnario endoprotezavimas (EP) yra viena dažniausiai atliekamų ortopedinių operacijų. Tai efektyvi chirurginė procedūra, atkurianti pažeistą galūnės funkciją, likviduojanti iškrypimus ir sutrumpėjimus, pagerinanti eiseną ir sumažinanti skausmus. Lietuva EP srityje lygiuojasi į pirmaujančias Europos valstybes, o operacijų skaičius nuolat auga. Tačiau, nepaisant didėjančio populiarumo ir sėkmingų rezultatų, klubo endoprotezavimas gali kelti nerimą pacientams. Šiame straipsnyje aptariamos nerimo priežastys, galimos komplikacijos ir ilgalaikės perspektyvos.
Endoprotezavimo nauda ir mastas Lietuvoje
Sąnario endoprotezavimo operacija yra pati efektyviausia chirurginė procedūra iš visų, taikomų šiuolaikinėje medicinoje. EP operacijos metu atkuriama traumos ar ligos pažeista galūnės funkcija, likviduojamas galūnės iškrypimas ir sutrumpėjimas, o po operacijos pagerėja bei palengvėja eisena, išnyksta ar gerokai sumažėja pažeisto sąnario skausmai. Daugumai ligonių galūnės funkcija pagerėja bei skausmas sumažėja visam laikui, ir nereikia papildomų chirurginių procedūrų; po operacijos dažniausiai galima visiškai atsisakyti vaistų. Jokia kita operacija taip nepagerina paciento gyvenimo kokybės kaip sąnario EP.
Lietuva EP srityje jau lygiuojasi ne tik į Europos šalis vidutiniokes, bet ir artėja prie pirmaujančių. Lietuvoje atliekamų sąnarių pakeitimo operacijų skaičius, palyginti su kitų šalių rodikliais, yra gana didelis: VLK duomenimis, 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų per metus tenka 112 klubo ir 121 kelio EP operacijos. Palyginimui pakanka nurodyti, kad vos prieš 6 metus, 2006 metais, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko tiktai 75 klubo ir 45 kelio sąnario EP operacijos.
Dabar EP operacijos atliekamos 23 šalies ligoninėse. Pacientai dažniausiai vyksta į didžiųjų miestų gydymo įstaigas: Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Santariškių klinikų Centro filialą, Kauno medicinos universiteto klinikas, Kauno Raudonojo Kryžiaus, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos apskrities, Panevėžio, Šiaulių ligonines, kuriose atliekama dauguma visų EP operacijų.
Endoprotezai Lietuvos piliečiams yra skiriami nemokamai. Pacientui pakanka parašyti prašymą VLK su gydytojo ortopedo rekomendacija. Prašyme turi būti nurodyta gydymo įstaiga, kurioje pacientas norėtų būti operuojamas. Jis įtraukiamas į eilę, kurią sudaro ir administruoja VLK endoprotezų skirstymo komisija. Jei pacientas nenori laukti eilėje, kol jam bus paskirtas endoprotezas, jis gali pirkti jį už savo lėšas, o vėliau iš VLK gauti nustatyto dydžio kompensaciją.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų bendravimas sporto klube
EP operacijų skaičius Lietuvoje kasmet auga. Pernai Lietuvos gydymo įstaigos iš viso atliko 7245 EP operacijas (6808 iš jų - pirminės klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos) ir pagerino visų ankstesnių metų rekordą (2010-aisiais iš viso buvo atliktos 6526 operacijos). Toks operacijų rekordas ir mažėjantis gyventojų prašymų skirti nemokamą endoprotezą skaičius (pernai, palyginti su 2010 m., prašymų sumažėjo 7,4 proc. - iš viso buvo gauta 8016) gerokai sumažino laukiančiųjų sąnarių endoprotezų eilę. Šių metų pradžioje eilėje sąnario endoprotezo ir operacijos laukė 6617 pacientų, t. y. beveik perpus mažiau nei 2011-ųjų pradžioje (11 862).
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugėja piliečių, vaikštančių su klubo ar kelio sąnario endoprotezu. Nevadinu jų pacientais, nes dauguma praktiškai yra pamiršę, kad jų klubo ar kelio sąnarys dirbtinis. Tokių piliečių skaičiaus didėjimą lemia ne tiktai didėjantis EP operacijų skaičius, bet ir augantys protezų išlikimo rodikliai. Neretas Lietuvos pilietis jau gali pasigirti, kad turi daugiau negu dešimt metų sėkmingai veikiantį klubo ir/ar kelio sąnarį, o šalyse, kuriose modernus endoprotezavimas pradėtas daug anksčiau negu pas mus, yra žmonių, turinčių prieš 20 ar net 30 metų implantuotus klubo ar kelio sąnarius.
Nerimo priežastys prieš klubo endoprotezavimą
Nepaisant teigiamų operacijos rezultatų, pacientai gali jausti nerimą dėl įvairių priežasčių:
- Baimė dėl operacijos. Bet kokia operacija kelia nerimą, ypač dėl anestezijos, skausmo ir galimų komplikacijų.
- Nežinomybė dėl rezultato. Pacientai gali nerimauti, ar operacija tikrai sumažins skausmą ir pagerins judrumą, ar bus galima grįžti į normalų gyvenimą.
- Baimė dėl komplikacijų. Nors komplikacijos yra retos, pacientai gali nerimauti dėl infekcijos, išnirimo, kraujo krešulių ir kitų problemų.
- Ilgas reabilitacijos laikotarpis. Po operacijos reikia ilgai reabilituotis, o tai gali būti sunku ir varginančiai.
- Finansiniai klausimai. Nors Lietuvoje endoprotezai skiriami nemokamai, pacientai gali nerimauti dėl papildomų išlaidų, susijusių su reabilitacija, vaistais ir slauga.
- Protezo tarnavimo laikas. Dažnai užduodamas klausimas apie endoprotezo tarnavimo laiką. Išsiklibinęs endoprotezas šalinamas, o jo vietoje implantuojamas naujas. Tokia operacija vadinama revizine EP operacija. Iš esmės problemų kyla ne dėl endoprotezo komponentų susidėvėjimo, o dėl kaulo, supančio endoprotezą, palaipsnio išdilimo.
Galimos komplikacijos po klubo endoprotezavimo
EP operacija yra didelės apimties ortopedinė operacija, susijusi su nemažu kraujo netekimu bei kitais pavojais. Tačiau žinant šių galimų komplikacijų priežastis ir taikant aktyvią profilaktiką, jų galima išvengti.
Intraoperacinės komplikacijos: Žiauriausia komplikacija - ligonio mirtis ant operacinio stalo operuojant ar ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu - labai retas reiškinys. Jos dažnumas, ankstesnių metų publikacijų duomenimis, siekė apie 0,5 proc., o pastaruoju metu nurodomas ne didesnis kaip 0,1 proc. Dažniausios staigios mirties priežastys būna plaučių arterijos tromboembolija, riebalų embolija, miokardo infarktas ir ūminis širdies nepakankamumas. Kitos intraoperacinės komplikacijos, kaip antai: magistralinių kraujagyslių ir nervų sužalojimas, kaulo lūžis ir panašios, pirminių EP operacijų metu taip pat yra labai retos, dažnumas neviršija 0,2 proc., tačiau revizinių operacijų metu jų tikimybė išauga daugiau negu tris kartus.
Taip pat skaitykite: Sveikimas po depresijos
Pooperacinės komplikacijos: Iš pooperacinių komplikacijų pirmiausia norisi paminėti pūlines. Jos skiriamos į ankstyvąsias (iki 3 savaičių) ir vėlyvąsias. Ankstyvo operacinės žaizdos supūliavimo dažnumas pastaruoju metu neviršija 0,1 proc., ir galima sakyti, kad nesukelia didesnių problemų, nes nereikia šalinti endoprotezo. Jei žaizda supūliuoja, atveriamas operuotas sąnarys, pašalinami kraujo krešuliai, pūliai, negyvybingi audiniai. Operacinė žaizda drenuojama ir užsiuvama. Po operacijos skiriama vartoti antibiotikų ir dažniausiai sąnarys nuolat plaunamas per drenus. Dažnesnės ir daug pavojingesnės yra vėlyvosios pūlinės komplikacijos, kurios pasireiškia vėliau negu po 3 savaičių, bet dažniausiai praėjus keleriems metams nuo EP operacijos. Jų atveju infekcija patenka ne per operacinę žaizda, per kraują. Mūsų centro duomenimis, vėlyvųjų pūlinių komplikacijų dažnumas po klubo sąnario EP operacijų siekia 0,2 proc., o po kelio sąnario - 0,5 proc. Rizikos grupę sudaro ligoniai, sergantys cukriniu diabetu, reumatoidiniu poliartritu, vartojantys hormonų preparatus ir turintys nesanuotų lėtinės infekcijos židinių. Vėlai supūliavusio endoprotezuoto sąnario gydymas labai sudėtingas ir brangus. Operuojant tenka šalinti visus endoprotezo komponentus, kaulinį cementą ir negyvybingus audinius. Susidariusi ertmė užpildoma kauliniu cementu su antibiotikais. Po operacijos ilgą laiką vartojama antibiotikų, kartais taikomas nuolatinis sąnario ertmės plovimas. Jeigu šios priemonės padeda įveikti infekciją, ne anksčiau kaip po 3 mėnesių galima implantuoti naują endoprotezą. Jei infekcija atsinaujina, būtina kartoti valymus, skirti antibiotikų, o naujas endoprotezas nebeimplantuojamas.
Išnirimai: Dažniausia komplikacija po EP operacijų yra išnirimas. Tai savaime neatsitaisantis endoprotezo komponentų pasislinkimas vienas kito atžvilgiu. Jis būdingesnis klubo sąnariui ir beveik nepasitaiko kelio sąnaryje. Literatūroje aprašytas išnirimų dažnumas po klubo sąnario EP operacijų svyruoja nuo 1 proc. iki 9 proc., dažniau pasitaiko po revizinių operacijų. Išnirimą gali lemti netinkamai atlikta operacija arba netinkami ligonio veiksmai pooperaciniu periodu, bet dažniausiai dėl abiejų veiksnių derinio. Gerėjant Lietuvos ortopedų kvalifikacijai, mažėja ir išnirimų procentas. Tačiau ne mažiau svarbus ir paciento vaidmuo: jis turi labai kruopščiai vykdyti operavusio chirurgo bei reabilitologo nurodymus. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu labai svarbi kvalifikuota ligonio reabilitacija, kurios metu jis apmokomas ne tik tinkamai vaikščioti, atsikelti iš lovos, atsisėsti, lipti laiptais, bet ir atlikti kitus su kasdiene veikla susijusius judesius. Didžiausia išnirimo tikimybė yra per pirmąsias tris savaites po operacijos. Vėliau aplink operuotą sąnarį susidaręs randinis audinys sumažina išnirimo tikimybę. Taigi kuo daugiau laiko praėję po operacijos, tuo mažiau suvaržymų ligoniui. Įvykus išnirimui, taikomas uždaras jo atstatymas sukėlus nejautrą. Po atstatymo jokie apribojimai ligoniui netaikomi, tik patariama bent kurį laiką griežtai laikytis nurodymų. Daugiau negu 60 proc. ligonių operuotas sąnarys išnyra tik vieną kartą, jį atstačius, išnirimų daugiau nebūna. Jeigu išnirimai kartojasi, dažniausiai tenka daryti operaciją ir keisti bent vieną endoprotezo komponentą.
Vėlyvosios komplikacijos: Vėlyvųjų sepsinių komplikacijų šaltinis - įvairios kilmės bakteriemija, kuri gali būti susijusi su lėtinės infekcijos židiniais organizme ar kito pobūdžio didelės rizikos procedūromis. Dauguma autorių sutartinai tvirtina, kad rizikingų procedūrų metu ligonis, kuriam endoprotezuotas bent vienas sąnarys, turėtų gauti profilaktinį antibakterinį gydymą. Tokioms didelės rizikos procedūroms pirmiausia priskiriamos odontologinės (dantų ir dantų šaknų šalinimas, žandikaulio rekonstrukcinės operacijos ir kt.). Tačiau ne mažesnę reikšmę turi ginekologinės ir urologinės chirurginės procedūros, įskaitant šlapimo pūslės kateterizaciją, bronchoskopija bei kitos endoskopinės procedūros. Savaime suprantama, kiekviena operacija taip pat laikoma didelės rizikos procedūra. Endoprotezo išklibimas yra dažniausia vėlyvoji komplikacija po EP operacijų. Nurodomos dvi pagrindinės išklibimo priežastys. Viena - mechaninė: protezas išsijudina dėl kaulinio cemento bei kaulo mikroskopinių įtrūkimų, kurie prasideda tuoj po operacijos ir pamažu didėdami bei jungdamiesi tarpusavyje visiškai suardo jungtį tarp kaulo ir endoprotezo. Yra autorių, tvirtinančių, kad visi endoprotezai pasmerkti iškibimui, jei tik pacientas gyvens ilgai. Kita grupė išklibimo priežasčių - imuninės: endoprotezą supančiuose audiniuose kaupiasi dėl protezo komponentų trinties susidarančios smulkios dalelytės (ypač polietileno), kurios sukelia ląstelių uždegimo reakciją bei granuliacinio audinio susidarymą. Dauguma autorių tvirtina, kad išklibimą lemia audinių reakcija į dalelytes kaip į svetimkūnį.
Kaip sumažinti nerimą ir pasiruošti operacijai
- Pasikalbėkite su gydytoju. Išsakykite savo nerimą ir užduokite visus rūpimus klausimus. Gydytojas gali paaiškinti operacijos eigą, galimas komplikacijas ir reabilitacijos procesą.
- Gaukite daugiau informacijos. Skaitykite patikimus šaltinius apie klubo endoprotezavimą, žiūrėkite vaizdo įrašus ir dalyvaukite pacientų grupėse.
- Pasikalbėkite su žmonėmis, kurie jau patyrė klubo endoprotezavimą. Jų patirtis gali padėti sumažinti nerimą ir geriau pasiruošti operacijai.
- Laikykitės sveiko gyvenimo būdo. Prieš operaciją svarbu stiprinti raumenis, numesti svorio (jei reikia) ir mesti rūkyti.
- Planuokite reabilitaciją. Iš anksto susitarkite su kineziterapeutu ir pasiruoškite namus reabilitacijos laikotarpiui.
- Būkite pozityvūs. Tikėkite sėkmingu operacijos rezultatu ir susitelkite į ateitį be skausmo ir judėjimo apribojimų.
Endoprotezo naudojimo laikas
Dažnai užduodamas klausimas apie endoprotezo tarnavimo laiką. Ortopedinėje literatūroje tai vadinama endoprotezo išlikimu. Išsiklibinęs endoprotezas šalinamas, o jo vietoje implantuojamas naujas. Tokia operacija vadinama revizine EP operacija. Iš esmės problemų kyla ne dėl endoprotezo komponentų susidėvėjimo, o dėl kaulo, supančio endoprotezą, palaipsnio išdilimo. Pagal Skandinavijos šalių EP registrų, apimančių šimtus tūkstančių ligonių, duomenis, 10 metų po klubo sąnario EP operacijos išsilaiko apie 92 proc., o po kelio sąnario - net 95 proc. implantuotų sąnarių, tačiau 15 metų - tik apie 88 proc. klubo ir 91 proc. kelio sąnarių. Daugumai pacientų EP operacija daroma 70-75 gyvenimo metais, todėl didelė tikimybė, kad revizinės operacijos jiems neprireiks, o implantuotas sąnarys sėkmingai funkcionuos iki paciento amžiaus galo. Savotiškas bet kurios šalies ortopedų darbo kokybinis rodiklis yra santykis tarp pirminių ir revizinių operacijų. VLK duomenimis, Lietuvoje jau daug metų klubo sąnario revizinės operacijos sudaro ne daugiau kaip 7 proc. pirminių operacijų, o visose kitose šalyse šis rodiklis gerokai viršija 10 proc. Kelio sąnario endoprotezo išlikimo rodikliai yra ženkliai geresni, todėl ir revizinių operacijų santykis Lietuvoje yra ne didesnis kaip 2,5 proc. Panašius rodiklius skelbia tik Šveicarijos (2,5 proc.) ir Vokietijos (2,6 proc.) ortopedai, o daugumoje šalių jis yra gerokai didesnis, pvz., Ispanijoje - 3,4 proc., Prancūzijoje ir Lenkijoje - po 4,1 proc., Austrijoje - 4,2 proc.
Klubo sąnario išnirimas
Klubo išnirimas (lot. luxatio coxae) yra rimta trauma, kai šlaunikaulio galva (viršutinė šlaunies kaulo dalis) išstumiama iš klubo sąnario gūžduobės (acetabulum), esančios dubens kaule. Klubo sąnarys yra vienas stabiliausių kūno sąnarių dėl stiprių raiščių, raumenų ir gūžduobės, todėl išnirimas dažniausiai įvyksta tik esant didelei trauminei jėgai, pavyzdžiui, autoavarijų ar kritimų metu. Lietuvoje klubo išnirimas dažniausiai diagnozuojamas po traumų, ypač jaunesniems ir fiziškai aktyviems žmonėms, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kuriems yra osteoporozė ar kitos sąnarių problemos. Negydomas ar netinkamai gydomas klubo išnirimas gali sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant lėtinį skausmą ar sąnario nestabilumą.
Taip pat skaitykite: Elgesio kultūra
Klubo išnirimo simptomai paprastai yra akivaizdūs ir sukelia stiprų diskomfortą. Klubo išnirimo diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu ir vaizdiniais tyrimais. Klubo išnirimo gydymas reikalauja skubios intervencijos, siekiant atstatyti sąnarį į teisingą padėtį ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymas priklauso nuo išnirimo tipo ir susijusių pažeidimų.
Klubo išnirimas gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei gydymas uždelstas ar išsivysto komplikacijos. Stiprus skausmas ir judesių ribotumas trukdo vaikščioti, sėdėti ar atlikti paprastas užduotis, tokias kaip apsirengimas ar lipimas laiptais. Po traumos gali prireikti ilgo reabilitacijos laikotarpio, kuris riboja darbingumą ar sportinę veiklą. Norint valdyti klubo išnirimą, būtina skubi medicininė pagalba, tinkama reabilitacija ir gyvenimo būdo pokyčiai. Bendradarbiavimas su ortopedais, kineziterapeutais ir kitais specialistais padeda atkurti sąnario funkciją. Psichologinė pagalba ar palaikymo grupės gali palengvinti emocinius iššūkius.
Klubo išnirimas yra rimta trauma, kurią būtina skubiai gydyti, siekiant atstatyti sąnarį ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip avaskulinė nekrozė ar lėtinis skausmas. Supratimas apie simptomus, tokius kaip stiprus skausmas, kojos deformacija ar judesių ribotumas, leidžia laiku kreiptis į specialistus. Konservatyvus gydymas, įskaitant uždarą repoziciją ir kineziterapiją, dažnai yra pakankamas, tačiau sunkesniais atvejais reikalinga chirurgija. Prevencinės priemonės, tokios kaip raumenų stiprinimas, traumų vengimas ir sveika mityba, padeda sumažinti išnirimo riziką.
Jei po traumos jaučiate stiprų klubo skausmą, pastebite kojos deformaciją ar negalite judėti, nedelsdami kreipkitės į greitosios pagalbos tarnybą ar gydytoją ortopedą, kad būtų atlikta skubi diagnostika ir gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei jaučiate tirpimą, kojos šalimą ar kitus neurologinius simptomus, rodančius galimus nervų ar kraujagyslių pažeidimus. Venkite bandymų patiems atstatyti sąnarį ar vaikščioti su pažeista koja, nes tai gali sukelti rimtas komplikacijas. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip fiziniai pratimai ar ergonomikos korekcijos, aptarkite tai su gydytoju.
Kada reikalingas klubo endoprotezavimas?
Klubo sąnario nusidėvėjimas gali sukelti skausmą, sustingimą, o sunkiais atvejais - uždegimą. Jei skausmas trukdo kasdienei veiklai, pavyzdžiui, trumpam pasivaikščiojimui, galbūt, laikas pagalvoti apie operaciją. Dauguma pacientų nusprendžia ją atlikti vien tam, kad sumažintų skausmą ir sustingimą, kurį sukelia osteoartritas. Kalbant apie tokią intervenciją, nėra jokių taisyklių.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad gali prireikti klubo endoprotezavimo:
- Nuolatinis klubo ar kirkšnies skausmas. Jei skausmas trukdo normaliai kasdienei veiklai, tai gali būti klubo artrozės požymis. Labai svarbu gydyti maudimą, dėl kurio sunku užmigti ar pabusti ryte.
- Mechaniniai judesiai, pavyzdžiui, pakilimas nuo kėdės ar lipimas laiptais, gali sudirginti klubų sąnarius ir sukelti skausmingus simptomus, tačiau ilsintis neturėtų būti jaučiamas diskomfortas.
- Klubo sąnarys yra sustingęs. Sustingimas, dėl kurio sunku apsiauti batus ar pakelti koją, gali būti pažengusio osteoartrito požymis.
- Skausmas nereaguoja į kitus gydymo būdus. Ne bet koks diskomfortas rodo, kad reikia keisti klubo sąnarį. Kai kremzlės suyra, pažeisto klubo simptomai tampa ryškesni ir sunkesni. Sąnario keitimo operacija yra veiksmingas gydymo būdas, jei problema nesumažėja gydantis vaistais ar po kineziterapijos kurso. Kai kurie pacientai mano, kad būtent vaistai nuo skausmo veiksmingai kontroliuoja simptomus. Vis dėlto, dauguma gydymo būdų veikia tik laikinai, injekcijos teigiamas poveikis trunka tik apie porą mėnesių. Be to, vartojant nuskausminamuosius, kyla ir nepageidaujamų šalutinių reakcijų.
- Dėl klubo būklės vengiate tam tikros veiklos. Jei dėl sąnario artrozės ignoruojate kvietimą pasivaikščioti, žaidimus su anūkais ir pan., tai gali būti pirmas požymis, kad kažkas negerai.
Paprastai pradedama ne nuo operacijos. Pradedama nuo neoperacinio gydymo, pavyzdžiui, kineziterapijos ar injekcijų. Tik esant poreikiui, yra pasiūlomas endoprotezavimas. Ir nėra jokių taisyklių, kada - pasitaiko pacientų, kurie net esant visiškam kremzlės nusidėvėjimui nejaučia ryškiai išreikštų simptomų. Vis dėlto, su amžiumi sensta ir mūsų kaulai, todėl labai svarbu suprasti, kaip juos prižiūrėti.
Sąnarių skausmai signalizuoja rimtas ligas
Nuolatinis kelių, klubų sąnarių skausmas gali turėti įvairias priežastis - traumos, virusinės ligos, artritas, autoimuninės ligos ir kitos. Tačiau sąnarių skausmai, kurie nėra susiję su sisteminėmis ligomis, gali būti pirmasis degeneracinių susirgimų, pavyzdžiui, osteoartrito, požymis. Osteoartritas dažniausiai paveikia kelių, klubų ir pečių sąnarius ir pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, ypač turintiems antsvorį, genetinį polinkį, mažai fiziškai aktyviems arba sergantiems lėtinėmis ligomis. Nors osteoartrito simptomus galima valdyti skausmą malšinančiais vaistais, fizine terapija bei hormoninių preparatų injekcijomis į sąnarį, efektyviausias šios ligos gydymo būdas išlieka sąnario protezavimas.
Laiku atlikta operacija užtikrina geras atsistatymo prognozes. Jei pacientas buvo aktyvus iki operacijos, yra didelė tikimybė, kad jis galės laisvai tęsti fizines veiklas ir po jos. Dėl šios priežasties svarbu kreiptis į specialistą kuo anksčiau, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas ir ženkliai pagerėtų paciento gyvenimo kokybė.
Kuo ilgiau delsia kreiptis į gydytojus jaučiant sąnarių skausmus, ypač judant, tuo didesnė rizika, kad prasidės negrįžtamos sąnarių deformacijos, sąstingis, raumenų atrofija ir pablogės bendra sveikata. Tačiau jei pacientas kreipiasi laiku ir gydytojas diagnozuoja problemą bei paskiria operacinį gydymą, nereikėtų delsti, nes tai gali sukelti lėtinius skausmus, raumenų atrofiją aplink sąnarį ir padidėjusią apkrovą sveikai galūnei, dėl kurios gali atsirasti skausmai ir kitos problemos.
Pacientui sergant vienpuse klubo sąnario artroze, ligos nepaveikta galūnė dažniau apkraunama vaikštant. Laikui bėgant, tai gali sukelti dubens deformacijas, o pacientui atsiranda stuburo juosmeninės dalies skausmai. Be to, ilgai gyvenant su nuolatiniais sąnarių skausmais, reikia atsižvelgti ir į ilgalaikio nuskausminamųjų vartojimo žalą - pavyzdžiui, gali pasireikšti skrandžio kraujavimas. Laiku negydoma deformuojanti artrozė ilgainiui gali sukelti negrįžtamą kaulinės masės praradimą. Tokiu atveju, atliekant, pavyzdžiui, klubo rekonstrukciją, gali prireikti daugiau metalo konstrukcijų kauliniams defektams taisyti, o tai lemia didesnes operacijos sąnaudas.
tags: #klubo #endoprotezavimo #nerimas