Įvadas
Šiandieninėje Lietuvoje medicinos psichologo praktika yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis. Vis dėlto, šios srities teisinė bazė ir reglamentavimas kelia nemažai klausimų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai medicinos psichologo praktikos aspektus reglamentuojantys teisės aktai, iššūkiai ir perspektyvos, siekiant užtikrinti kokybiškas ir saugias paslaugas visuomenei.
Medicinos psichologo profesinės kvalifikacijos reglamentavimas
Sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, - medicinos psichologo - profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tai yra esminis dokumentas, apibrėžiantis, kas gali būti laikomas medicinos psichologu ir kokius reikalavimus jis turi atitikti.
Psichologo veiklos reglamentavimo poreikis
Šiuo metu Lietuvoje trūksta vieningo psichologo veiklos reglamentavimo, kuris leistų tinkamai įvertinti psichologų veiklą ir užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos. Tai ypač svarbu, nes psichologinės paslaugos turi didelę įtaką žmonių gerovei ir sveikatai. Siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas psichologo paslaugas, būtinas psichologų registravimas, sudarant Psichologų sąrašą.
Rengiamas naujas įstatymo projektas
Siekiant spręsti šias problemas, buvo parengtas praktinės veiklos įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas). Rengiant šį įstatymo projektą buvo atidžiai ir atsakingai išnagrinėtos įvairios nuomonės, ir pagal galimybes buvo atsižvelgta į svarbiausius aspektus, atsisakant perteklinių dalykų. Šis įstatymo projektas skirtas pacientų teisių apsaugai, psichologų profesinių teisių, pareigų ir atsakomybės reglamentavimui.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius reikalavimus, ką reikia padaryti, norint tapti psichologu, t. y., kad būtų privaloma įgyti tinkamą kvalifikaciją, t. y. būti kvalifikuotam. Taip pat svarbu, kad psichologų rengimas būtų vienodas, suteikiant vienodai vertinamą profesinę kvalifikaciją.
Taip pat skaitykite: Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinika
Individualios veiklos sąlygos ir apribojimai
Įstatymo projekte numatytos individualios veiklos sąlygos, kurios turi būti aiškios paslaugų gavėjams bei valstybės kontroliuojančioms įstaigoms. Tačiau numatomi ir apribojimai: psichologui draudžiama verstis psichologo veikla individualia veikla.
Specializuota psichologo veikla
Įstatymo projekte atskirai reglamentuojama specializuota psichologo veikla. Jei psichologas nori verstis veikla specializuotoje srityje, jis turi būti įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą. Šiuo metu išskiriamos tokios veiklos sritys kaip darbo ir organizacinė psichologija. Reglamentuojančioji institucija nustato, kokios yra veiklos sritys ir tokios veiklos kontrolės bei priežiūros tvarka.
Psichologas, įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą, gali verstis specializuota psichologo veikla. Tačiau jei psichologas nėra įrašytas į šį sąrašą, jis gali verstis tik bendrąja psichologo veikla. Šis dvigubas psichologų veiklos ribojimas skirtas užtikrinti, kad specializuotas paslaugas teiktų tik aukštos kvalifikacijos specialistai.
Civilinės atsakomybės draudimas
Įstatymo projekte numatyta psichologų civilinė atsakomybė (Įstatymo projekto 22 straipsnis). Tai reiškia, kad psichologas privalo turėti draudimą, kuris atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tai ypač svarbu, nes psichologo klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų psichinei sveikatai. Šis draudimas užtikrintų, kad net jei psichologas nėra pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą, nukentėjęs asmuo gautų kompensaciją. Toks reguliavimas atitinka „nukentėjusių asmenų grupės interesus“.
Finansiniai aspektai
Įstatymui įgyvendinti prireiktų apie 150 tūkst. litų. Taip pat numatoma, kad už tam tikrus veiksmus (pvz., už įrašymą į sąrašą ar kitus administracinius veiksmus, kuriuos atliktų valstybės institucija) turėtų būti imama valstybės rinkliava.
Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos
Kliūtys tapti įvaikintoju ar globėju dėl psichikos sveikatos sutrikimų
Įstatymuose numatyti apribojimai asmenims, turintiems tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, tapti įvaikintojais ar globėjais. Neleidžiama būti įvaikintojais ar globėjais asmenims, sergantiems tam tikromis depresijos formomis (F32.0-F32.1, F32.8, F32.9), kol tęsiasi šis sutrikimas. Taip pat draudžiama esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Kiti apribojimai taikomi esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju). Šie apribojimai skirti apsaugoti įvaikinamų ar globojamų vaikų interesus.
Taip pat skaitykite: Kelias atgal į sportą po traumos
tags: #medicinos #psichologo #praktikos #dokumentu #tvarkyma #reglamentuojanciu