Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, energijos stoka, motyvacijos sumažėjimu ir apatija. Depresija gali apsunkinti kasdienį gyvenimą, trukdyti susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Svarbu atpažinti depresijos simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius depresijos požymius, priežastis, gydymo būdus ir patarimus, kaip sau padėti įveikti šį sutrikimą.
Kas Yra Depresija?
Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis, tačiau depresija yra daug daugiau nei tik laikinas liūdesys.
Pagrindiniai Depresijos Simptomai
Norint geriau suprasti, ar tai, ką išgyvenate šiuo metu, gali būti depresija, svarbu atpažinti pagrindinius jos požymius. Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika: „Pasaulis aplink atrodo nuolat apsiniaukęs.“ Šypsotis pasidaro keista ir nenatūralu.
- Anhedonija: Negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į socialinę (nesidomėjimas bendravimu) ir fizinę (negalėjimas patirti juslinio malonumo).
- Neviltis ir bejėgiškumas: Intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas yra vienas sunkiausių patyrimų, su kuriuo žmogus gali susidurti.
- Savivertės sumažėjimas: Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Nuolat galvojate apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate.
- Padidėjęs jautrumas: Galite jaustis taip lyg tuoj verksite didžiąją laiko dalį, Jus gali sujaudinti ar sugraudinti mažmožiai, kurių anksčiau nepastebėdavote.
- Kaltės jausmas: Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo - tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu.
- Nerimas ir susirūpinimas: Nuolatinis nerimo ir susirūpinimo išgyvenimas. „Turiu blogą nuojautą, nuolat jaučiuosi taip lyg kažkas blogo nutiks, bet nežinau kas.”
- Irzlumas ir nuotaikų kaita: Vieną minutę galite pratrūkti pykčiu, kitą - nevaldomai raudoti.
- Koncentracijos sunkumai: „Pradėjau pamiršti paprastus dalykus, niekaip negaliu susikaupti.” Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas.
- Mintys apie mirtį: Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti.
- Energijos stoka: Nuolatinis nuovargis, net ir pakankamai miegant. Jaučiatės išsekę visą laiką.
- Apetito ir svorio pokyčiai: Apetitas gali tapti daug didesnis arba, atvirkščiai, prarandamas.
- Seksualinio potraukio sumažėjimas: Seksualinis potraukis labai susilpnėjęs arba visai išnykęs.
- Miego sutrikimai: Sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate anksti ryte ir nebegalite užmigti.
- Socialinė izoliacija: Vengiate bendravimo su žmonėmis, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate.
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Štai keli pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti depresiją:
Taip pat skaitykite: Priklausomybių tipai
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas, gali sukelti depresiją.
- Skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: Tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys, kurios skiriasi simptomais ir eiga:
- Didžioji depresija: Sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas.
- Distimija: Lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
- Bipolinis sutrikimas: Apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
- Sezoninis afektinis sutrikimas: Depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį.
- Pogimdyvinė depresija: Emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti geresnę savijautą.
Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių.
Kaip Sau Padėti Įveikti Depresiją?
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.
- Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems.
- Judėjimas pirmyn: Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
- Valgykite sveiką maistą: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir psichikos sveikatą.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą: Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
- Tinkamas miegas: Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad palaikytumėte reguliarią miego rutiną.
- Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Socialinė parama: Bendravimas su šeima, draugais ir dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Aerobikos pratimai, tokie kaip bėgimas, vaikščiojimas ar plaukimas, ypač veiksmingi kovojant su depresija.
Kaip Padėti Sergančiam Depresija Artimam Žmogui?
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančiajam artimajam.
Taip pat skaitykite: Vegetacinės neurozės diagnostika
Depresijos Prevencija
Nors nėra garantuoto būdo išvengti depresijos, yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte riziką:
- Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą.
- Stenkitės valdyti stresą ir vengti per didelės įtampos. Naudokite atsipalaidavimo technikas, kad sumažintumėte stresą ir pagerintumėte emocinę pusiausvyrą.
- Stenkitės bendrauti su šeima, draugais ir bendruomene. Socialinė parama gali padėti išvengti izoliacijos ir sumažinti depresijos riziką.
- Skirkite laiko savo pomėgiams ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą. Asmeninės priežiūros praktikos, tokios kaip hobiai, kelionės ar laikas gamtoje, gali padėti išlaikyti teigiamą nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Pagarbus Keitimasis Informacija