Vegetacinės neurozės formos: apžvalga, simptomai, diagnostika ir gydymas

Įvadas

Straipsnyje aptariama viena iš neurozės formų - somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetacinė neurozė), jos rūšys, simptomai, diagnostika ir gydymo būdai. Ši liga, anksčiau vadinta vegetodistonija, pasižymi vegetaciniais simptomais, susijusiais su konkrečiais organais ar organų sistemomis. Straipsnyje siekiama suteikti išsamią informaciją apie šią ligą, jos priežastis, rizikos veiksnius ir galimus gydymo būdus.

Kas yra somatoforminė autonominė disfunkcija (SVD)?

Somatoforminė (vegetacinė) autonominė disfunkcija (SVD) - tai sutrikimas, kurio pagrindinis požymis yra klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susiję su tam tikru organu ar organų sistema. Anksčiau pacientai ir medikai ją dar vadino vegetodistonija. Vegetacinė (autonominė) nervų sistema atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas:

• Palaiko organizmo vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir kt.).
• Mobilizuoja organizmo funkcines sistemas, padedančias prisitaikyti prie kintamų aplinkos sąlygų.

Kas dažniausiai serga šia liga?

Pirmieji simptomai gali pasireikšti jau vaikystėje ar jaunystėje, nors paprastai išryškėja 20-40 m. amžiuje. Moterys šiuo sutrikimu serga daug dažniau. Vienokia ar kitokia somatoforminės vegetacinės disfunkcijos forma serga beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė priežastis - stresas, psichotraumuojantys veiksniai, tokie kaip partnerio ar vaiko mirtis, sunkus nelaimingas atsitikimas, seksualinė prievarta, sunkumai darbe, moksluose ir kt. Taip pat ligos atsiradimui gali turėti įtakos:

• Hormonų pokyčiai organizme (lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė).
• Pervargimas.
• Ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas.
• Paveldimumas (genetinis veiksnys) - įvairių tyrimų metu pastebėti šeiminiai ligos atvejai, ypač tarp pirmos eilės giminaičių.

Simptomai ir požymiai

Sutrikimas, kurio metu pacientas taip pateikia savo nusiskundimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinio (fizinio) susirgimo. Skiriami du nusiskundimų tipai:

Taip pat skaitykite: Priklausomybių tipai

• Kylantys dėl vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo ir pasireiškiantys širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu, drebuliu.
• Kylantys dėl nespecifinių, subjektyvių simptomų, tokių kaip deginimas, sunkumas, įtampa arba pūtimo, tempimo pojūčiai.

Būdingą sutrikimo vaizdą sudaro:

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo požymiai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, paraudimas).
• Papildomi subjektyvūs simptomai, susiję su atskiru organu ar sistema.
• Susirūpinimas dėl galimo rimto, bet nespecifinio šio organo ar sistemos sutrikimo.
• Nėra objektyvių šio organo ar sistemos sutrikimo požymių.

SVD skirstoma pagal tai, kurį organą ar sistemą pacientas įvardija savo simptomų priežastimi:

• Širdies ir kraujagyslių sistema - „širdies neurozė“. Ši forma pasitaiko dažniausiai ir gali pasireikšti:
  • Arterinio kraujospūdžio svyravimais nuo padidėjusio iki sumažėjusio.
  • Sutrinka širdies susitraukimų dažnis (dažniausiai padažnėja).
  • Vargina skausmai širdies plote (kardialgija).
  • „Balto chalato“ sindromas - klasikinis, labai dažnai pasitaikantis šio sutrikimo pavyzdys, t.y. kraujospūdžio, ypač sistolinio, stiprus padidėjimas jį matuojant arba būnant gydymo įstaigoje, todėl labai svarbu prieš matuojant kraujo spaudimą pakalbinti ligonį, nuraminti jį arba nukreipti jo dėmesį. Kardialgija - tai klasikinis krūtinės skausmas, kurio kilmės niekaip kitaip kaip širdies nervinės reguliacijos sutrikimu ir skausmo suvokimo pakitimais paaiškinti negalima.
• Kvėpavimo sistema - „psichogeninis kosulys“. Gali būti jaučiamas oro trūkumas, dusulys, kosulys, būna sunkiau kvėpuoti, padažnėja kvėpavimas ir kt.
• Virškinamasis traktas - „skrandžio neurozė“. Pasireiškia: pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsirūgimas, užkietėja viduriai ar atsiranda viduriavimas, skausmai pilvo plote.

Sutrikus kitų organizmo sistemų reguliacijai, gali būti su šia sistema susijusių nemalonių simptomų (pvz., karščiavimas ar drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šlapinimasis ir pan.)

Kartu būna įtampa, nerimas, baimingumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, pablogėjusi nuotaika, miego, apetito sutrikimai. Dažniausiai aiškiai galima nustatyti stresą, kuris gali būti susijęs su sutrikimu.

Diagnostika

Kadangi sergant šia liga vyrauja vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimai, ligoniai dažniausiai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus. Ligoniai, kuriems po išsamaus ištyrimo nenustatoma vidaus organų sutrikimų (t.y. kuriems nediagnozuojama somatinė liga), siunčiami pas psichiatrą.

Taip pat skaitykite: Įveikti depresiją

Somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos diagnostikos kriterijai:

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetaciniai simptomai: burnos sausumas, žagsėjimas, spaudimo pojūtis skrandžio duobutėje, neramumas pilve, karščio priplūdimas ar paraudimas, širdies plakimas, prakaito pylimas (šalto ar šilto), drebulys, tirpimai, krūtinės skausmai ar spaudimo pojūtis širdies plote, dusulys, nepaprastas nuovargis esant nedidelėms pastangoms, dažnas tuštinimasis, padažnėjęs šlapinimasis ir kt.
• Susirūpinimas ar jaudinimasis dėl galimos rimtos šio organo ar sistemos ligos, kurie neišnyksta nepaisant kartotinių gydytojų įtikinėjimų ir paaiškinimų.
• Atmesta simptomus galintis paaiškinti organinė (organo struktūros ar funkcijos pažeidimo) liga.

Gydymas

Laikomasi nuomonės, kad SVD gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, siekiant išvengti lėtinės eigos pasekmių - dažno gydymo įstaigų lankymo ir nepagrįsto medikamentų vartojimo. Būtina pacientams išaiškinti somatinių kūno simptomų atsiradimo mechanizmus ir ryšį su paleidžiamais veiksniais, stresais. Somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos gydymas yra kompleksinis: psichoterapija ir medikamentai.

Psichoterapija

Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad psichoterapinis gydymas yra efektyvus. Taikomi šie būdai:

• Atpalaidavimo metodai (autogeninės treniruotės, progresyvus raumenų atpalaidavimas ir kt.). Sumažinus įtampą silpnėja simptomai.
• Elgesio treniravimas (sisteminiai elgesio pratimai, paskirstantys kasdienį aktyvumą ir kt.). Ypač tinka pacientams, kuriems būdingas labai ryškus tausojantis elgesys.
• Kognityvinė terapija. Jos metu stengiamasi paveikti paciento vadinamąsias neigiamas, liūdesį ir bejėgiškumą skatinančias mintis, klaidingas interpretacijas, t. y. pakeisti jas į teigiamas mintis.

Medikamentinis gydymas

Didelei daliai pacientų būna ryškus nerimas, įtampa, prislėgta nuotaika, miego sutrikimai, todėl paprastai reikalingas gydymas antidepresantais ir trankviliantais (raminančiais centrinę nervų sistemą ir šalinančiais nerimą). Antidepresantas paskiriamas individualiai, paaiškinant, kad vaistą reiks vartoti ilgai ir nuosekliai. Dažniausiai paskiriama vidutinė vaisto dozė. Trankviliantai skiriami nerimui ir nemigai koreguoti, dažniausiai turi būti vartojami neilgai, kad neišsivystytų pripratimas.

Profilaktika

Jei paskirtas antidepresantas, jį reikia vartoti nuosekliai, ilgai, keletą mėnesių, netgi metų. Vartojant raminamuosius griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nes kitaip gali atsirasti priklausomybė. Labai svarbu laiku paskirtas psichiatrinis gydymas, kuo anksčiau jis paskiriamas, tuo geresni rezultatai.

Taip pat skaitykite: Pagarbus Keitimasis Informacija

Kada reiktų kreiptis į gydytoją:

• Jei ligos simptomai trukdo kasdienei veiklai, įprastam gyvenimo ritmui.
• Jei jaučiama nuolatinė vidinė įtampa dėl dažnai pasireiškiančių nemalonių simptomų.
• Jei sutrikimas tiek pablogėja, kad pasireiškia ūminiai nerimo priepuoliai.
• Jei ligos simptomai vis sunkėja, dažnėja, prisideda naujų.

Pagalba pirminėje grandyje:

• Glaudus paciento ir šeimos gydytojo ryšys gali žymiai palengvinti ilgai trunkantį gydymą.
• Švietimas gali padėti suprasti, jog somatiniai simptomai sustiprėja nuo nerimo ar kitų emocijų.
• Gydytojas turėtų paaiškinti pacientui, kad somatiniai simptomai nesusiję su grėsmingomis gyvybei būklėmis ir turėtų nustatyti reguliarių vizitų planą.
• Pacientą taip pat reikėtų informuoti apie savaiminio pasveikimo galimybę, nes tokie atvejai gana dažni esant šioms ligoms.
• Reguliarūs neinvaziniai būklės vertinimai mažina nerimą bei gydymo siekiantį elgesį.
• Skatinti pacientą gyventi aktyvų gyvenimą.

Kitos neurozės formos

Be somatoforminės autonominės disfunkcijos, yra ir kitų neurozės formų, kurios pasireiškia skirtingais simptomais ir reikalauja skirtingų gydymo metodų:

• Neurastenija: Pasireiškia padidėjusiu nervingumu, jautrumu, nesugebėjimu valdytis, emocijų nevaldymu, protiniu ir fiziniu nuovargiu, galvos skausmais, somatiniais simptomais, sunkumu susikoncentruoti, atminties pablogėjimu, miego sutrikimais ir asmenybės pokyčiais.
• Isterija: Pasireiškia judesių, jutimų, psichikos sutrikimais, jautrumu, nepastovia nuotaika, įtaigumu, greitu pusiausvyros netekimu, audringomis reakcijomis į menkiausius nemalonumus, paralyžiumi, kurtumu, aklumu, sąmonės sutrikimais ir vegetaciniais sutrikimais.
• Įkyrių būsenų neurozė (Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas): Pasireiškia įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys, impulsais ir stimulas, kurie atrodo visiškai svetimi, negatyviomis ir skatinančiomis aplinkiniams kenkti idėjomis, bjauriomis mintimis, nemaloniais prisiminimais, nemotyvuota neapykanta artimiesiems ir įkyriu noru padaryti ką nors negera.
• Somatizacijos sutrikimas: Pasireiškia daugybe somatinių negalavimų, tokiais kaip pykinimas ir vėmimas, pasunkėjęs rijimas, rankų ir kojų skausmas, dusulys, amnezija, nėštumo komplikacijos bei mėnesinių sutrikimai.
• Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas: Diagnozuojamas, kai vienas ar keli tyrimais nepaaiškinami somatiniai negalavimai trunka mažiausiai 6 mėnesius, negalima nustatyti kito somatoforminio sutrikimo ar somatinės ligos.
• Konversinis sutrikimas: Pasireiškia simptomais, susijusiais su judesių ir jutimų sutrikimais, dažnai simboline prasme.
• Hipochondrija: Pasireiškia nepagrįstu susirūpinimu savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis.

Nerimas: dažnas neurozės palydovas

Nerimas yra labai plačiai paplitęs simptomas, kuris gali būti tiek atskiras, pastoviai kamuojantis žmogų dalykas, tiek ir „įsišaknijęs“ asmenybėje. Nerimas gali būti epizodinis, silpnas, itin varginantis ir pastovus, trikdantis darbinę ir socialinę adaptaciją. Psichiatrijoje egzistuoja būsenos, kurių metu nerimas yra tik paviršiuje matomas, aiškiai įvardinamas simptomas, o giliau esti sunkesnė ir labiau bauginanti patologija.

Nerimo formos

• Fobiniai nerimo sutrikimai: Šie sutrikimai pasižymi baime ir nerimu, kurie kyla situacijose ar susidarius tam tikroms aplinkybėms, kurios nėra tuo momentu keliančios realų pavojų.
• Panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas): Šis sutrikimas apima nerimo būsenas, kurių metu greta itin išreikšto nerimo, kyla sustiprėjusios vegetacinės reakcijos - drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, pagreitėjęs kvėpavimas, gali svaigti galva, susiaurėti aplinkos suvokimas, aplinka gali atrodyti nutolusi.
• Generalizuotas nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia pastovia vidinio nerimo būsena, kuri kyla be aiškių priežasčių ar aplinkybių.
• Mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas diagnozuojamas, kai nerimo ir depresijos simptomai pasireiškia kartu, tačiau nei vieni, nei kiti nėra tiek stipriai išreikšti, kad galima būtų diagnozuoti atskirą sutrikimą.
• Obsesinis - kompulsinis sutrikimas: Tai itin varginantis ir sunkiai gydomas psichikos sutrikimas, kuriam būdingos įkyrios mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, vėl ir vėl kartojasi.

Netradiciniai gydymo būdai

Nors psichoterapija ir medikamentinis gydymas yra pagrindiniai neurozių gydymo būdai, kai kurie žmonės taip pat ieško alternatyvių ar netradicinių gydymo metodų. Svarbu paminėti, kad netradicinės medicinos veiksmingumas dažnai nėra moksliškai įrodytas, todėl prieš pradedant bet kokį netradicinį gydymą, būtina pasitarti su kvalifikuotu specialistu.

Kai kurie netradiciniai gydymo būdai, kurie kartais naudojami neurozių gydymui, apima:

• Adatų terapija: Šis metodas apima plonų adatų įvedimą į tam tikrus kūno taškus, siekiant atkurti energijos srautą ir sumažinti simptomus.
• Joga: Joga apima fizinių pozų, kvėpavimo pratimų ir meditacijos derinį, siekiant pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą.
• Meditacija: Meditacija apima dėmesio sutelkimą į tam tikrą objektą, mintį ar garsą, siekiant nuraminti protą ir sumažinti stresą.
• Toči: Tai kinų kovos menas, kuris apima lėtus, kontroliuojamus judesius, siekiant pagerinti pusiausvyrą, koordinaciją ir atsipalaidavimą.
• Ugnies terapija: Jos veikimo principas toks: žmogus, prižiūrimas specialisto, kurį laiką turi būti apimtas liepsnos. Skamba pavojingai, nors išbandžiusieji šią procedūrą teigia, kad ji visiškai saugi ir maloni.
• Šalčio terapija: Gydymas šalčiu dar vadinamas krioterapija. Sakoma, kad šaltis gali būti veiksmingas gydant įvairias sąnarių, odos ligas, stuburo negalavimus, uždegimo procesus, psichikos sutrikimus, ypač depresiją.
• Mirties terapija: Centre įkurtas 5 m2 mirties patyrimo kambarys. Žmogus paprašomas parašyti atsisveikinimo laišką, tuomet guldomas į karstą ir uždengiamas. Būdamas karste jis klausosi jam giedamų giesmių, užkasamos žemės garsų. Po penkių minučių gulintysis karste išgirsta vaiko verksmą ir jo karstas atidaromas skambant pergalingai dainai.

Psichozės ir neurozės: skirtumai

Svarbu atskirti neurozes nuo psichozių, kurios yra sunkesni psichikos sutrikimai. Psichozė apibūdinama kaip psichikos sutrikimas, kuriam būdingas ryškiai išreikštas sutrikęs santykis su realybe. Asmenys, išgyvenantys psichozę, patiria haliucinacijas, kliedesius, jų mąstymas tampa nenuoseklus, o nerimo lygis - padidėjęs. Neurozės, priešingai, paprastai nesukelia tokio didelio realybės suvokimo sutrikimo.

Psichozės tipai

• Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso.
• Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis.
• Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
• Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Ši psichozės forma trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią eigą.
• Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.

Depresija: ne tik liūdesys

Depresija nėra vien tik nuotaikos nebuvimas - tai ligos diagnozė. Depresija anaiptol nėra natūrali, tai liguista būsena, kylanti dėl biocheminių neuronų veiklos pakitimų. Liūdesys yra tik vienas iš depresijos simptomų. Greta būdingi miego sutrikimai, apetito kritimas, netenka aktualumo ir pasitenkinimo anksčiau džiuginę dalykai, atsiranda nuovargis, kyla beviltiškumo mintys.

tags: #viena #neurozes #formu