Mokytojas - tai ne tik žinių šaltinis, bet ir asmenybė, daranti didžiulę įtaką jauno žmogaus raidai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie bruožai sudaro mokytojo asmenybę, kokie reikalavimai jai keliami ir kaip mokytojas gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu savo mokiniams.
Mokytojo Vaidmuo ir Paskirtis
Žodis "mokytojas" yra kilęs iš žodžio "mokslas", o iš jo - mokyti, mokykla, mokinys. Vadinasi, mokytojo paskirtis ir svarbiausias jo uždavinys - perteikti mokiniui mokslo pagrindus. Tačiau mokymas nėra vien tik žinių perdavimas. Mokytojas turi išmokyti mokinius šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti jų įgūdžius, lavinti protinius gebėjimus operuojant mokslo žiniomis klasėje, laboratorijose ir gyvenime.
Mokytojas organizuoja mokinių veiklą, bendrauja su jais, veda juos į gyvenimą ir visuomenę, socializuoja. Todėl mokytojas ne tik moko ir šviečia, bet ir išmoko mokytis, įpratina mokytis, uždega norą pažinti ir būti naudingu sau bei visuomenei. Dėl šios priežasties mokytojas dažnai vadinamas pedagogu - vedančiu mokinius į gyvenimą.
Mokytojas Kaip Asmenybė
Mokytojas vertinamas ne tik kaip specialistas, bet ir kaip asmenybė, žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų. Mokytojo rankose yra jaunas žmogus, tautos ir žmonijos ateitis. Todėl nėra svarbesnės, atsakingesnės ir sunkesnės profesijos už mokytojo profesiją.
Meilės ir pasišventimo savo profesijai mokytojui reikia dar ir todėl, kad jis negreitai pastebi savo darbo vaisius. Todėl mokytojas turi stengtis pastebėti ir pačius mažiausius poslinkius, smulkmenas, pasireiškiančias pedagoginiame darbe, mokinių elgsenos ir bendravimo pokyčius. Mokytojas yra ugdymo proceso skatintojas, visos dirbančios (klasės ar grupelės) bendruomenės vadovas. Taip pat, mokytojui ir mokiniui būtina rami, be baimės, abipusiu pasitikėjimu grindžiama darbo atmosfera, kurią laiduoja mokyklos vadovybė, mokytojų bendruomenė ir visuomenė.
Taip pat skaitykite: Elgesio ypatumai
Idealaus Mokytojo Bruožai
Nors idealaus mokytojo modelio nėra, galima išskirti bruožus, kurie jam padeda sėkmingai vykdyti savo veiklą:
- Profesinis Meistriškumas: Profesijos mokytojas turi išmokinti mokinius ne tik profesijos teorijos pagrindų, bet ir individualios profesinės veiklos paslapčių, išugdyti profesionalus - asmenybes, išmokyti juos judesių tikslumo, koordinuotumo, savianalizės profesinės veiklos metu, padėti mokiniams susikurti savą profesinių ir kitų vertybių sistemą. Jis privalo pratinti juos mokytis iš kitų, gebėti projektuoti savo veiklą, susikurti gaminio įvaizdį, tvarkingai laikyti darbo įrankius, taupyti medžiagas, palaikyti tvarką darbo vietoje.
- Pastabumas ir Intuicija: Pedagogo veikloje labai svarbus pastabumas, kuris dar vadinamas nuojauta arba intuicija, ji gimsta didelės patirties dėka iš kūrybingo darbo, profesinio pastabumo. Ypač reikšmingi profesinėje veikloje atminties ypatumai - gebėjimas greitai ir lengvai įsiminti moksleivių pavardes, vardus, elgsenos, kalbos, išvaizdos charakteringus bruožus.
- Vaizduotė: Medžiagos, kurią jis pateikia mokiniams, tiek turinys, tiek pateikimo forma negali būti emociškai neutralūs, bespalviai, pilki. Todėl vaizduotė padeda pedagogui iš anksto pamatyti savo veiklos rezultatą bei procesą ir taip pažadinama potencija dirbti, stimuliuojama veikla.
- Valia: Sąmoningas savo poelgių, veiklos organizavimas ir reguliavimas, siekiant iš anksto numatyto tikslo ir nugalint vidines bei išorines kliūtis, vadinamas valia. Tai sąmoningas žmogaus aktyvumo stimuliavimas. Pedagogui reikalinga valios savybė - ryžtingumas, kurią galima charakterizuoti kaip gebėjimą greitai bei apgalvotai apsispręsti ir sprendimą realizuoti. Siekimas viską, net ir nemėgstamą darbą atlikti iki galo vadinamas atkaklumu. Tai viena svarbiausių mokymosi ir visos žmogaus veiklos sąlygų. Labai svarbi, ypač pedagogui valios savybė - savitvarda. Tai sugebėjimas nuolat kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus, jausmus, mintis, poelgius. Pedagoginiam darbe valia yra ir auklėjimo priemonė. Pedagoginė valios išraiška gali būti labai įvairi. Vieniems pedagogams pavyksta mokinius paveikti ekspresinėmis formomis - griežtu žvilgsniu, laisva laikysena, įsakmiu, intriguojančiu arba jumoristiniu tonu bei kalbos turiniu, kitiems - priešingomis valios bei charakterio savybėmis - kantrumu, ramumu, nuoseklumu, primygtinumu arba netgi ramiu užsispyrimu. Mokiniai labai jaučia mokytojo valios jėgą ir jai paklūsta tuo labiau, kuo mažiau jis ja, ypač ekspresinėmis jos formomis, naudojasi.
- Gebėjimas Daryti Poveikį: Gebėjimas daryti intelektualinį, emocinį, praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui (turėti pakankamai intelektualinių loginių, komunikacinių, ekspresyvių sugebėjimų).
- Asmeninis Vertingumas: Asmeninį pedagogo vertingumą išryškina jo orumo, savigarbos, savo vertės pajautimas, plačios pažiūros, erudicija, gyvenimo išmintis, tauri vidinė pozicija, savo paties bei aplinkos įvykių atžvilgiu. Profesinėje-darbinėje mokytojo veikloje asmeninis jo vertingumas žadina jo paties aktyvumą ir tampa prielaida padedančia ugdytiniui realizuoti savo prigimtines galias.
- Pozityvi Nuotaika: Didelę įtaką pedagoginio bendravimo stimuliavimui turi toks komponentas kaip nuotaika. Nuotaiką kartais dar vadina psichologiniu bendravimo fonu, emocine būsena, duodančia atspalvį žmogaus pergyvenimams ir jo veiklai. Emocijos ir jausmai turi įtakos pedagoginei veiklai, mokykloje, kurioje sveika, reikli ir geranoriška darbo atmosfera, vertinamas pareigingumas, iniciatyvumas ir kūrybiškumas suteikia malonumą bendraujant su kolegomis ir dirbant.
- Ekspresija: Ekspresija arba jausmų išraiška - tai mūsų poelgiai, gestai, poza, mimika, akių išraiška, balso bei kalbos tempo ir tembro kitimai, veido odos paraudimas ar išbalimas, juokas,- be jų mokytojui nežengti nė žingsnio, ir žinoma juos būtina valdyti, ypač pyktį, nors dažnas pedagogas tai ignoruoja.
- Empatija: Gebėjimą įsijausti į kito žmogaus reagavimą, situaciją psichologijoje vadinama empatija. Ji siejama su etika, kultūra, o šito gebėjimo stoka - su egocentrizmu, susvetimėjimu.
- Kalbos Kultūra: Pedagogo kalba yra bendravimo bei mokymo ir auklėjimo priemonė. Čia svarbu jau pats balsas, tonas, nes jis pirmiausia rodo mokytojo nuoširdumą, stiprumą ir silpnumą, grubumą ir gerumą.
Ko Vengti Mokytojui?
- Pykčio: Mokytojo pyktis gali sugriauti tarpasmeninius santykius su mokiniais. Tai gali susilpninti mokinių mokymosi motyvaciją, akademinius pasiekimus ir socialinį elgesį.
- Šališkumo: Mokytojo asmenybė atsiskleidžia ir vertinant mokinių darbą, rašant pažymius. Šioje vietoje ypač reikia būti objektyviems, negalimas joks nusistatymas ar šališkumas.
Mokytojo Asmenybės Ugdymas
Mokytojo asmenybės ugdymas yra nuolatinis procesas, apimantis savęs pažinimą, tobulėjimą ir mokymąsi iš patirties. Svarbu suprasti, kad mokytojas veikia profesiniame gyvenime, remdamasis savimi, naudodamas vidines savo paties galias. Todėl mokytojo asmenybė yra svarbiausias jo darbo variklis, jo sėkmių ir nesėkmių laidas.
Asmenybė ugdo asmenybę. Žinoma jog 90 % ugdoma per asmenybių santykius jų bendravimą, savo veiklos analizę. Asmenybė - savęs kūrybos rezultatas.
Mokytojo Asmenybės Struktūra
Asmenybė yra daugelio mokslo šakų dalykas, todėl filosofai, psichologai, sociologai ir kitų mokslo šakų atstovai pateikia įvairių asmenybės apibrėžimų. Iš įvairių apibrėžimų palyginimo aišku, kad filosofija ir sociologija į asmenybę žiūri kaip į visuomenės atstovą, o psichologija - kaip į individą, turintį tam tikro lygio ir kokybės psichiką.
Pedagogikai, ugdymo procesui, mokymo ir auklėjimo tikslu svarbiausia nustatyti asmenybės struktūroje socialinius veiksnius ir pažvelgti, kaip jie santykiauja su biologiniais. Žmogaus ugdymo procese pedagogika turi atsižvelgti į asmenybės varomąsias jėgas, asmenybės santykį su veikla, funkcijomis, priklausomybę nuo bendrojo vystymosi, žmonių santykių psichologiją, pažintinės veiklos funkcijas ir psichologinę asmenybės charakteristiką.
Taip pat skaitykite: Prevencinės programos
Eneagramos Asmenybės Tipai
Eneagrama - tai asmenybių klasifikacijos sistema, naudojama nuo 1950 m. Ji atskleidžia žmogaus elgseną stresinėse situacijose ir palankiomis sąlygomis. Pagal eneagramą, yra 9 pagrindiniai asmenybės tipai:
- Perfekcionistas: Logiški, praktiški, turintys aukštas moralės normas, atsakingi, skrupulingi, organizuoti.
- Altruistas: Socialios, rūpestingos, nuoširdžios, empatiškos, šiltos ir mielos asmenybės.
- Laimėtojas: Pragmatiški, į sėkmę orientuoti, ambicingi, pasitikintys savimi, charizmatiški ir energingi žmonės.
- Individualistas: Emocionalios, jautrios, nepastovios nuotaikos, linkusios į savistabą, sąmoningos asmenybės.
- Mąstytojas: Intelektualus, rimtas, budrus, įžvalgus, smalsus, novatoriškas tipažas.
- Lojalistas: Atkaklūs, disciplinuoti, pedantiški, bet nesavarankiški, ieškantys saugumo žmonės.
- Entuziastas: Visuomet skuba, trokšta visur sudalyvauti, ekstravertų optimistų tipas, įvairiapusiškos, lanksčios, žaismingos asmenybės.
- Lyderis: Pasitikintys savimi, stiprūs, linkę dominuoti, valdingi, bet ginantys artimuosius žmonės.
- Taikdarys: Stabilios, patikimos, draugiškos, pozityvios, palaikančios asmenybės, kuriems svarbi taika ir geri santykiai.
Mokytojo Asmenybės Tipai ir Darbas su Mokiniais, Turinčiais Sunkumų
Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais vaikais, kuriems būdinga vienokia ar kitokia dvasios struktūra. Tai nėra lengvas uždavinys, nes įvairumu pasižymi ne tik dvasia, bet ir būtis, kuri neretai yra labai sudėtinga. Taip mokykloje atsirado "sunkių vaikų" sąvoka. Terminu "sunkus vaikas" apibūdinama daug vaikų, kurių asmenybę reikia koreguoti. Jiems priklauso ir nepaklusnūs, kaprizingi, užsispyrę vaikai, besipriešinantys suaugusių reikalavimams, patarimams. Tam tikra dalis vaikų yra padaužos, nedrausmingi, grubūs. Jų elgesį, neatitinkantį visuomenės moralės normų ir reikalavimų, įprasta apibūdinti terminu - asocialus.
- Nesimokantis vaikas: Vienas dažnesnių vaikų sunkumų - nesimokymas, atsilikimas nuo mokyklinės programos. Dažniausiai mokymosi problemos kyla dėl pažintinės veiklos sunkumų ar mokymosi motyvų stokos.
- Agresyvus vaikas: Vaiko agresyvumą formuoja šeimos santykiai, tėvų bendravimo su vaiku stilius ir mokyklinė situacija. Agresyvų poelgį sukelia didėjantis priešiškumas. Priešiškumo ir agresijos objektai ne visada sutampa. Pirmuoju priešiškumo požymiu tiktų laikyti simpatijos emocijų nykimą.
- Silpnavalis vaikas: Mokymasis reikalauja pastangų. Jų stoka - viena iš dažnesnių mokyklinio konflikto priežasčių. Silpnavalis vaikas, kaip ir kiti, nori pripažinimo ir sėkmės. Tokie vaikai tinkamai mokosi ir elgiasi tik tada, kai yra pakankamai nuosekliai kontroliuojami.
- Hiperaktyvus vaikas: Kliudo pats sau, t.y. trukdo reikalaujančiai kruopštumo veiklai, neleidžia jos baigti, o pakili, jaudri emocinė būsena kliudo teisingai įvertinti situaciją, numatyti galimą nesėkmę, pavojaus tikimybę. Svarbi hiperaktyvaus vaiko savybė - pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Veiklumas, optimistinė nuostata padeda išvengti didesnių nesėkmių, tačiau neugdo atsakingumo, skatina stiprių pojūčių. Jaunesniems hiperaktyviems vaikams gali padėti intensyvesnė, prasminga, įdomi bei mokyklai ir tėvams priimtina veikla.
- Demonstratyvus vaikas: Vaikai siekia dėmesio bei pripažinimo, tačiau ne visada pasirenka tinkamus būdus šiam siekimui įgyvendinti, bando nustebinti aplinkinius neįprasta apranga, šokiruojančiais poelgiais, kaprizais. Jie siekia sukelti kitų žmonių jausmus, vadinasi, jo poelgiai gali būti pakenkti tik kitų dėka.
Pagrindiniai "Sunkių" Mokinių Charakterio Pakitimų Tipai
- Isteroidinis charakteris: Nuo pat gimimo šie vaikai pripratę būti dėmesio centre. Jie ypač egocentriški, reikalauja pastovaus dėmesio tik sau, kurio, kaip ir susižavėjimo, pripažinimo, netgi užuojautos, siekia visais įmanomais būdais, pasitelkę besaikę fantaziją, melą, vaidybą. Tai vienas sunkiausiai koreguojamų charakterio pakitimų.
- Hipertiminis charakteris: Vaikai visada stebėtinai gerai, pakiliai nusiteikę, mėgsta bendrauti, ypač išsiskiria savarankiškumu, bet yra pernelyg judrūs. Pradinėse klasėse vaikai, turintys šios akcentuacijos bruožų, dažniausiai esti geri mokiniai.
- Senzytivusis charakteris: Bendravimo ir tarpusavio santykių problemos skiriasi nuo baimių, sukurtų vaizduotės ar kilusių ko nors išsigandus. Vaikas nustos bijoti tik tada, kai bus gerbiami jo jausmai, norai, pripažįstamas jo vidinis pasaulis, kai jį užkrės teigiamas auklėtojo pavyzdys, kai jis išmoks vertinti savo trūkumus ir bent mažos dalies jų atsisakyti, kai santykiai su juo bus grindžiami kitais svertais, kriterijais, bus lankstesni, nuoširdesni, ne tokie griežti.
- Paranojinis charakteris: Vaikai, kuriems būdingas šis charakterio pakitimas, mėgsta būti vieni. Jiems labai patinka suaugusiųjų draugija, kur galima tylėti, užsisklęsti savyje. Beje, tokie vaikai yra įtarūs, nedaug kuo pasitiki. Todėl koreguoti šį charakterio pakitimą, būtina vaiko egoizmą nukreipti tam tikra linkme. Šiam procesui reikia pasirengti iš anksto skatinant vaiko pasitikėjimą mokytoju.
- Epileptoidinis charakteris: Vaikai išsiskiria inertiškumu, nepaiso aplinkinių interesų.
Mokytojas ir Nuolatinis Tobulėjimas
Mokytojo profesija yra nuolatinio tobulėjimo kelias. Šiuolaikinis mokytojas turi būti pasiruošęs naujų žinių srautui, mokėti suprasti jį supantį pasaulį ir žmones, adekvačiai vertinti save, savo sugebėjimus, gerąsias savybes ir trūkumus, gerbti save ir aplinkinius, greitai užmegzti kontaktus su kitais žmonėmis.
Mokytis Mokyti - Privaloma
Vienintelis kelias į tobulą pedagogiką yra mokytojo saviugda, t. y. kiek pats mokytojas pasiruošęs mokytis. Norėdamas mokyti, pirmiausia pats turi nuolat mokytis. Neretai tas nenoras mokytis kyla, kai susiduriama su valstybės nurodymais „iš viršaus“, kad pedagogas privalo tam tikrą valandų skaičių per metus skirti kvalifikacijos tobulinimui. Numatyta, kad mažiausiai penkias valandas per mokslo metus privaloma išnaudoti profesiniam tobulinimuisi.
Todėl itin svarbu skatinti mokytojus mokytis, priminti, jog tai yra profesija, kur nauja informacija ir žinios atsiranda ne dienomis, o valandomis. Vadovėliai sensta, mokslas keliauja į priekį, kai kurias žinias jau reikia praplėsti, papildyti, nes atsirado naujų mokslinių faktų, o vadovėliai dar neperrašyti naujai. Nuolatinis mokymasis yra pedagoginio darbo specifika, tačiau jokia prievarta to neįmanoma pasiekti.
Taip pat skaitykite: Pedagogo socialinė psichologija
Ragina Palikti Mokytojus Ramybėje
Sistema labai dažnai suvokiama kaip represyvi. Bet kokios idėjos, kurios nuskamba ministerijos atstovų lūpomis, dažniausiai sutinkamos labai priešiškai. Pastaraisiais metais dar nesu girdėjusi idėjos, kuriai visi plotų. Atnaujinamos programos - lyg ir reikia, bet visi piktinasi, kad bus dar blogiau. Apie visas tokias idėjas dažniausiai girdisi tik negatyvių atgarsių.
Sprendimas - labai paprastas. Jeigu būtų įmanoma palikti mokytojus ir mokyklą ramybėje su milžinišku pasitikėjimo avansu, kad, pažindami savo vaiką, savo klasę, savo bendruomenę, jie galėtų kylančias ugdymo problemas spręsti patys geriausiu būdu, kuriuo jie gali, daug kas pasikeistų.
Suvaržymai Žudo Kūrybos Laisvę
Mokytojo profesija yra kūrybinė. Pedagogas panašus į aktorių, kūrėją, nes jo vidiniame pasaulyje gimsta kiekvienos pamokos provaizdis. Mokytojas viduje kuria vaidmenį, žino, kad jis įžengs į sceną ir turės parodyti visą spektrą savo veikėjo charakteristikų.
Kūrybiniam darbui taip pat reikia labai daug laisvės. Suvaržyti menininkai niekada nebūtų sukūrę šedevrų, kuriais ir šiandien žavimės. Mokytojams taip pat reikia labai daug laisvės, erdvės tobulėti, nuolat turtinti savo vidų, vaikščioti į parodas, skaityti, lankyti muziejus, keliauti po pasaulį.
Gero Pedagogo Savybės
Žinoma, geras pedagogas turėtų būti kompetentingas savo srityje, pasižymėti punktualumu, darbštumu ir atsakingumu. Tačiau šios bendrosios savybės yra tik piramidės viršūnė.
Humanistai vartoja subjektyvaus mokytojo lauko terminą. Visi pamename mokytoją, kurį gerbėme, tikėjome, kurio pamokoje nebūdavo beveik jokių elgesio nesklandumų. Vaikai tokio mokytojo klausosi, supranta jo humoro jausmą, užsimezga puikūs, šilti santykiai su vaikais. Dažniausiai toks pedagogas turi įvairiausių savybių rinkinį, kurios ir sudaro jo subjektyvųjį lauką.
Geras mokytojas taip pat privalo pasižymėti pedagoginiu optimizmu. Tai požiūris, kad jei vaikas dabar kažko negeba, jis vis tiek sugebės. Galbūt ne rytoj, bet po pusės metų tikrai.
Kita labai svarbi savybė, kuria turėtų pasižymėti geras mokytojas, yra kuriančioji kantrybė. Ji yra susijusi su optimizmu ir reiškia, kad mokytojas nesusierzina, kai vaikui nepasiseka, jis gali kad ir tūkstantį kartų paaiškinti tą patį dalyką ir žodžio „kantrybė“ nesieja su kančia, iškentėjimu.
Dar vienas mokytojo darbe itin reikalingas bruožas yra humoro jausmas. Mokykla yra ta vieta, kur nuolat turėtų skambėti juokas. Be to, juokas yra sveikatos šaltinis, todėl juoktis - labai labai svarbu.
Nejautrumo Pasekmės Gali Būti Tragiškos
Mokytojo darbas - labai sunkus emociškai, todėl geras pedagogas turi gebėti pažinti ir save bei pasižymėti nepriekaištinga savikontrole. Priešingu atveju stresas, neigiamos emocijos gali būti išlietos ant niekuo dėtų vaikų. Kartais tokie dalykai gali turėti net tragiškų pasekmių.
Nejautrumas vaiko, žmogaus atžvilgiu yra vienareikšmiškai nepateisinamas ir neatleistinas. Ir jei mokytojo kaltė bus įrodyta, jis jokiu būdu nebegali dirbti šio darbo.