Kas Yra Nerimas Ir Kaip Jį Gydyti

Įvadas

Nerimas - kiekvienam žmogui būdinga emocija. Nerimaujame, kai pakliūvame į stresinę situaciją, kuomet jaučiamės nejaukiai ir nepatogiai. Tačiau kartais ši būsena tampa nuolatiniu, varginančiu ligos simptomu, su kuriuo kovoti darosi itin sudėtinga. Paprastai nerimas skirstomas į normalų ir patologinį nerimą. Nerimas yra natūrali kūno reakcija į stresą. Tačiau nerimo sutrikimo atveju baimės jausmas gali jus lydėti visą laiką. Tai intensyvu ir kartais sekina. Dėl tokio nerimo galite nustoti daryti tai, kas jums patinka.

Nerimo Samprata Ir Tipai

Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra simptomas, atsirandantis, kai asmuo suvokia didesnę grėsmę ar stresą dėl situacijos ar įvykio, nei tai paprastai pateisintų. Dėl nerimo žmogus jaučia stresą, susirūpinimą ir net baimę. Tai gali būti kaip baimės jausmas dėl to kas bus.

Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.

Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių).
• Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
• Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
• Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
• Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
• Socialinio nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia intensyvia baime ar nerimu dėl socialinių situacijų, ypač tų, kuriose asmuo gali būti vertinamas ar teisiamas kitų. Tai gali sukelti didelį diskomfortą viešose vietose, kalbant prieš auditoriją ar net paprasčiausiai bendraujant su nepažįstamaisiais.
• Specifinės fobijos: Tai intensyvi, nelogiška baimė dėl konkrečių objektų ar situacijų, pavyzdžiui, vorų, aukščio, skrydžių lėktuvu. Žmogus, turintis fobiją, stengiasi išvengti situacijų, kurios kelia jam nerimą, net jei objektyviai nėra jokios realios grėsmės.

Nerimo Simptomai Ir Požymiai

Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.

Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje

Fiziniai simptomai:

• Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
• Kvėpavimo sutrikimai - dusulys, hiperventiliacija
• Prakaitavimas, drebulys
• Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
• Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Šaltkrėtis arba karščio bangos
• Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
• Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
• Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai

Emociniai simptomai:

• Įtampa
• Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
• Sunkumai atsipalaiduoti
• Nuotaikų kaita. Dažna nuotaikų kaita arba nerimo priepuoliai yra dar vienas ligos simptomas. Sergantysis jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, todėl jo nuotaika ir emocinė būsena labai permaininga. Jaučiamas dirglumas, susierzinimas.

Kognityviniai simptomai:

• Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
• Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
• Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas
• Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai

Elgesio simptomai:

• Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas
• Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas.
• Įvairūs atidėliojimai
• Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė)
• Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai)

Nerimo Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Nerimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausios tai stresas ir įvairios baimės. Kiekvienas susiduria su stresu, tačiau per didelis ar neišspręstas stresas gali padidinti tikimybę susirgti lėtiniu nerimu. Mokslininkai nustatė, kad tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai prisideda prie nerimo sutrikimo išsivystymo rizikos.

Rizikos veiksniai:

• Drovumas, nerimo ar nervingumo jausmas naujose situacijose vaikystėje
• Neigiamų gyvenimo ar aplinkos įvykių poveikis
• Kiti psichikos sutrikimai
• Kai kurios fizinės sveikatos būklės, tokios kaip skydliaukės problemos ar širdies aritmija
• Kofeinas ar kitos medžiagos bei vaistai
• Šiuolaikinės technologijos, turinčios įtakos miegui
• Atsargiai vartokite medikamentus. Visada paklauskite gydytojo/vaistininko, ar jums priskirti medikamentai gali sukelti nerimą.

Viena teorija teigia, kad nerimas atsiranda kaip atsakas į išorinius dirgiklius, veikiančius nervų sistemą. Tai gali būti smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas.

Kita teorija aiškina, kad nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras.

Trečioji teorija nerimo atsiradimą sieja su biologiniu polinkiu susirgti ir teigia, kad sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.

Nerimas Ir Nemiga

10-30 % populiacijos turi miego sutrikimų. Ir apie 90 % žmonių, kurie kovoja su nerimu, turi ir miego problemų. Nerimas ir prastas miegas yra glaudžiai susiję. Abu yra gydomi vienu metu. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais pasižymi nerimo sutrikimas yra pakitęs miego režimas. Žmogus, jaučiantis nuolatinį nerimą, blogai miega, jam sunku atsipalaiduoti, jį kamuoja įvairūs sapnai.

Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime

Generalizuotas Nerimo Sutrikimas (GNS)

Kai žmogų vargina generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimas atsiranda be priežasties, jis dažnai nėra pagrįstas, kartais ir labai stipriai padidintas. Žmogus gyvena nuolatinėje nerimo būsenoje, laukdamas nemalonaus įvykio. Tai pradeda dominuoti ir jo mąstyme, todėl žmogus, susidūręs su stresinėmis aplinkybėmis, realistiškai negali įvertinti situacijos. Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga.

Dažniausiai išskiriami šie nerimo sutrikimo simptomai:

• Raumenų įtampa
• Padažnėjęs širdies plakimas
• Pagausėjęs prakaitavimas
• Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai
• Džiūstanti burna
• Prakaituojantys delnai
• Silpnumo jausmas, galvos svaigimas
• Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai
• Nuovargis ir kūno skausmai
• Miego sutrikimai
• Dėmesio koncentracijos sutrikimai
• Galvoje sukasi varginančios mintys ir nuogastavimai
• Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų
• Sunku mėgautis ir atsipalaiduoti

Socialinis Nerimas

Tai nerimo rūšis, kuri pasireiškia žmogaus vengimu bendrauti su žmonėmis. Tokie žmonės ypač vengia kontakto su nepažįstamaisiais. Socialinį nerimą išgyvenantiems atrodo, jog būnant žmonių miniose, visos akys yra nukreiptos būtent į juos - žmonės patiria stresą ir nesijaučia saugiai.

Panikos Sutrikimas

Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.

Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:

Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?

• Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
• Skausmas krūtinėje
• Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
• Drebulys
• Prakaitavimas
• Karščio pylimas ar šaltkrėtis
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Tirpimas, dilgčiojimas
• Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
• Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos

Specifinės Fobijos

Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.

Specifinių fobijų rūšys:

• Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
• Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
• Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
• Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
• Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)

Hipochondrija

Tai perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.

Nerimo Gydymas

Jaučiant vis pasikartojančius galimus nerimo sutrikimo simptomus, reikia kreiptis į gydytoją. Šis sutrikimas yra lėtinis, todėl jis reikalauja ilgalaikio gydymo. Nerimo sutrikimas gali būti gydomas dvejopai, atsižvelgiant į ligos simptomus, jos intensyvumą ir gydytojų rekomendacijas. Nerimo gydymas gali būti medikamentinis arba psichoterapinis.

Psichoterapinis gydymas. Tai pirminis gydymo būdas, siekiant išvengti nuolatinio medikamentų naudojimo. Šio gydymo metu daugiau dėmesio skiriama psichologinei paciento būsenai, jo nuotaikų kaitų kontrolei, nerimo priežasčių analizei, atsipalaidavimo technikoms. Šiuo atveju vaistai nuo nerimo - tai paties paciento psichologinės būsenos ugdymas, savęs analizavimas.

Medikamentinis gydymas. Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių (jais perduodami elektriniai impulsai) sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.

Esant sunkiam (patologiniam) nerimo sutrikimui, gydymas parenkamas individualiai.

Pagalba sau:

• Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
• Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
• Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
• Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla.
• Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
• Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
• Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
• Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.

Alternatyvūs gydymo būdai:

• Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
• Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo.
• Pagrindiniai metodai: formalios ir neformalios meditacijos (sąmoningas kvėpavimas, kūno skenavimas, sėdimoji meditacija, sąmoningas valgymas, sąmoningi judesiai ir kt.)
• Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis.
• Populiariausi metodai: vizualizacija, progresuojanti raumenų relaksacija.
• Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą. Efektyvūs kvėpavimo metodai: 4-7-8 kvėpavimas (įkvėpti 4 sek., sulaikyti 7 sek., iškvėpti 8 sek.), diafragminis kvėpavimas.
• Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.
• Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
• Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
• Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis (pvz:.

Kaip Padėti Žmogui, Kuris Patiria Panikos Priepuolį

• Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
• Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
• Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
• Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.

Pagalba Artimajam, Sergančiam Socialine Fobija

• Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
• Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
• Būkite kantrus.

Kaip Padėti Vaikui Nugalėti Baimę

• Tėvai yra labai svarbūs asmenys, kurie gali daug padėti savo nerimastingiems ir išsigandusiems vaikams.
• Atvirai pakalbėkite apie baimes. Vaikai turi suprasti, kad baimes patiria visi, bet kai kas patiria labai stiprias baimes.
• Nenuvertinkite vaiko baimių sakydami „nebijok“. Išklausykite vaiko problemas, mintis ir jausmus, kad vaikas žinotų, jog jis jums rūpi ir jūs norite jam padėti.
• Nestiprinkite vaiko baimių skatindami vengti jį gąsdinančių objektų. Pavyzdžiui, jei vaikas bijo kaimynų šuns, nekeiskite savo numatyto kelio vengdami šio gyvūno. Palaikykite vaiką, būkite šalia jo, kai jis eina pro šunį, ir kaskart vis mažinkite atstumą iki šuns tvoros.
• Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Nerimas Paauglystėje

Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas- perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13-18 metų) JAV kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų.

Nerimo priežastys:

• Genetinis komponentas
• Skaudūs patyrimai
• Socialinis spaudimas
• Kūno pokyčiai
• Akademinis spaudimas
• Identiteto krizė
• Technologijos ir socialiniai tinklai
• Atsiskyrimo nerimas
• Socialinis nerimas
• Panikos atakos
• Generalizuotas nerimas

Simptomai:

• Fiziniai. Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
• Akademiniai sunkumai. Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
• Emocinės reakcijos. Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
• Elgesio pokyčiai.

Pagalba:

1. Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką. Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias būdas sumažinti nerimą - leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Nepulkite drąsinti ar gėdinti paauglių. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją. Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus, kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos. Bendrauti su mokytojais. Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis. Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą. Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai. Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis. Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose. Skatinti fizinį aktyvumą. Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau. Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija. Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
2. Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes, siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti. Medikamentais, kuriuos skiria psichiatras. Kognityvine elgesio terapija. Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis, emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių. Įvedus emocijų valdymą, eksperimentus, skatinimo metodus tikėtina ne už ilgo sulaukti teigiamų rezultatų.

Patarimai, Kaip Įveikti Nerimą

• Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos
• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Subalansuota mityba
• Kofeino ir alkoholio vartojimo ribojimas
• Psichoterapija
• Bendravimas su šeima ir draugais
• Efektyvus laiko planavimas
• Užsiėmimas veikla, kuri teikia džiaugsmą ir malonumą
• Nepervarkite ir skirkite laiko atsipalaidavimui.
• Sportuokite, stenkitės sveikai maitintis.
• Kai bandote miegoti, dirbti ar bendrauti, bet jūsų mintys ir kūno pojūčiai trukdo, gali būti kad jus užvaldė nerimas.
• Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas.
• Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą?
• Kai galvojame, kad nutiks kažkas blogo, kūnas gali imti reaguoti taip, lyg kažkas blogo jau nutiko, nors tai ir nėra tiesa. Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija.
• Pirma žingsnis - stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ .
• Kitas žingsnis - nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių.
• Ar man taip yra nutikę anksčiau? Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys.
• Išmokti jį atidėti vėlesniam laikui.

Vaistai Nuo Nerimo

Trumpalaikis nerimas praeina savaime ir jo gydyti nerekia. Tačiau jei net ir trumpalaikis nerimas sukelia nemigą, trukdo susikaupti, galima vartoti augalinius preparatus, kurie pašalins simptomus ir pagerins gyvenimo kokybę. Juos be recepto galima įsigyti vaistinėje. Tik renkantis reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie nerimą malšinantys preparatai turi ir slopinantį poveikį, sukelia mieguistumą. Tokius reikėtų vartoti vakare arba rinktis tokius, kurie neturi slopinančio poveikio. Pavyzdžiui LILANDOR. Lilandor yra augalinis preparatas, kuris malšina lengvą nerimą ir palengvina miegą. Pagrindinė veiklioji medžiaga yra eterinis levandų aliejus minkštose kapsulėse ir vartojama tik vieną kartą per dieną užgeriant stikline vandens. Dėl galimo šalutinio poveikio pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

tags: #kas #yra #nerimas #ir #kaip #pagyti