Stresas - tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas gali sukelti pilvo skausmą, kokie yra šio skausmo simptomai, priežastys ir kaip jį veiksmingai valdyti.
Streso Poveikis Organizmui
Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Tačiau dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis, tokiomis kaip depresija, širdies ligos ar Alzheimeris.
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Stresas Darbe ir Jo Valdymas
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos. Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso Pasekmės
Dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Taip pat skaitykite: Psichologinio pilvo pūtimo gydymas
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas. Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso Valdymas: Veiksmingi Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis. Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti pilvo skausmą vaikui
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją. Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje. Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Mityba ir Stresas
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Taip pat skaitykite: Stresas ir pilvo problemos: dr. Unikausko įžvalgos
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Lėtinis Pilvo Skausmas ir Stresas
Lėtinis pilvo skausmas - tai nuolatinis arba pasikartojantis skausmas pilvo srityje, trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius. Jis gali būti įvairaus intensyvumo - nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, trukdančio kasdienei veiklai. Ši būklė gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau pasitaiko suaugusiems, ypač moterims. Pasaulyje lėtinis pilvo skausmas yra dažna priežastis, dėl kurios kreipiamasi į gydytojus.
Lėtinis pilvo skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su virškinimo sistema, reprodukciniais organais, šlapimo takais ar net psichologiniais veiksniais. Dažniausios lėtinio pilvo skausmo priežastys yra susijusios su virškinimo traktu.
Lėtinio Pilvo Skausmo Diagnostika ir Valdymas
Lėtinio pilvo skausmo diagnostika yra sudėtinga, nes priežastys labai įvairios. Svarbu laikytis mitybos rekomendacijų: mažinti riebaus, aštraus maisto, kofeino ar alkoholio vartojimą. Lėtinis pilvo skausmas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Nuolatinis diskomfortas trukdo dirbti, mokytis ar užsiimti mėgstama veikla. Pacientai dažnai jaučia nerimą dėl nežinomos priežasties, o tai gali sukelti stresą ar depresiją. Socialinis gyvenimas taip pat kenčia, nes žmonės vengia valgyti viešose vietose ar dalyvauti renginiuose dėl baimės patirti skausmo epizodą. Norint valdyti lėtinį pilvo skausmą, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti palaikymo.
Lėtinis pilvo skausmas yra sudėtinga būklė, galinti signalizuoti įvairias sveikatos problemas - nuo virškinimo sutrikimų iki ginekologinių ar psichologinių priežasčių. Ankstyva diagnostika, pagrįsta išsamių tyrimų rinkiniu, yra būtina norint nustatyti priežastį ir paskirti tinkamą gydymą. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, streso valdymas ir reguliarus fizinis aktyvumas, kartu su medikamentiniu gydymu, padeda efektyviai valdyti simptomus. Supratimas apie savo būklę, reguliarūs sveikatos patikrinimai ir bendradarbiavimas su specialistais leidžia ne tik sumažinti skausmą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Jei jaučiate lėtinį pilvo skausmą ar kitus nerimą keliančius simptomus, tokius kaip svorio kritimas, kraujas išmatose ar stiprus diskomfortas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar gastroenterologą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai. Venkite savarankiško gydymo, įskaitant vaistų ar maisto papildų vartojimą be specialisto rekomendacijos, nes tai gali užmaskuoti simptomus ar pabloginti būklę. Jei įtariate, kad skausmas susijęs su mityba, stresu ar ginekologinėmis priežastimis, aptarkite tai su gydytoju, kad būtų sudarytas individualus gydymo planas.
Virškinimo Sistemos Sutrikimai Dėl Streso
Stresas gali sąlygoti daugybę žmogaus organizmo sutrikimų. Jei nuolat jaučiate įtampą darbe ar namuose, sąvoka „gaisras pilve" gali tapti ne vien tik metafora. Svarbūs virškinamojo trakto sutrikimų kaltininkai yra civilizuoto gyvenimo būdo palydovai: ilgalaikė nervinė įtampa, netinkama ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholiniai gėrimai ir kt.), antsvoris, nepakankama fizinė veikla, įvairių vaistų vartojimas. Taip pat prisideda didžiulis gyvenimo tempas: valgome automobilyje, bet ką ir bet kaip arba išvis nevalgome, visą dienos maisto normą suvalgome vakare, kimšdami viską iš eilės, iš karto pavalgę einame miegoti.Todėl nėra ko stebėtis, kad dažnam nusilpsta imuniniai ir psichologiniai organizmo gynybos mechanizmai, sutrinka medžiagų apykaita, nervinė virškinamojo trakto reguliacija, prasideda įvairūs uždegimai, infekcinės, funkcinės ir net onkologinės virškinamojo trakto ligos.
Jei pakoregavus gyvenimo būdą pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, šleikštulys, sutrikęs tuštinimasis nepraeina dar 2-4 savaites, reikia kreiptis į gydytoją. Jei prasideda kraujavimas, vėmimas, skausmas tampa nepakeliamas, pagelbėti gali tik gydytojas.
Šiandien labai dažnos funkcinės prigimties ligos, kurioms atsirasti turi įtakos nervų sistema. Viena tokių ligų - funkcinė dispepsija, pasireiškianti viršutinės pilvo dalies skausmu, prasta bendra savijauta, pykinimu. Kita nereta liga - dirgliosios žarnos sindromas, pasireiškiantis pilvo dalies skausmais, pūtimu, tuštinimosi sutrikimais. Taip pat dažna gastroezofaginio refliukso liga, pasireiškianti rėmeniu, gerklės dirginimu, kosuliu. Pastaruoju metu dažniau tenka diagnozuoti onkologines ligas. Ankstyvų stadijų vėžiniai procesai dažniausiai nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl žmogus net neįtaria, kad serga. To galėtume išvengti, jei žmonės išsiugdytų įprotį labiau rūpintis savimi, profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Streso Lygis ir Visuomenės Spaudimas
Nors šiandieninė aplinka gerai psichologinei sveikatai tikrai nėra viena palankiausių, gydytojai pastebi, kad ne tik pasaulį purtančios tragedijos žmonėms kelia stresą. Jis mūsų aplinkoje vyravo ir iki prasidedant minėtoms negandoms. O pagrindiniai nerimą sukeliantys faktoriai, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo gastroenterologo Benedikto Kurlinkaus, - visuomenės spaudimas ir maksimalizmas. Didelė dalis visuomenės stresuoja. Streso kiekis didėja, nes pati aplinka, pats gyvenimo būdas mus įspaudžia į siaurus laiko terminus įvairioms veikloms įvykdyti. Visuomenėje vyrauja tendencijos siekti maksimalizmo, būti labai aktyviems. Tai žmones dažnai verčia persistengti, skirti mažai laiko poilsiui ir laisvalaikiui. Dėl to stresas pradeda dominuoti gyvenime ir atitinkamai dėl to pasireiškia įvairios ligos. Į mus tikrai kreipiasi gana daug žmonių ir tikrai didelė dalis simptomų gali būti susiję su stresu. Neretai patys pacientai, jų paklausus, ar patiria daug streso savo gyvenime, sako, kad taip. Daugiau nei pusė atžymi, kad streso kiekis yra padidėjęs ir kur kas didesnis, nei jiems norėtųsi.
Problema išlieka ir tai, kad kai kuriems apie patiriamus psichologinius sunkumus kalbėti garsiai vis dar tebėra stigma. Patiriama nervinė įtampa užgniaužiama viduje, o stresinė aplinka žmogų gniuždo ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Streso poveikis žmogaus organizme pradeda reikštis įvairiomis ligomis. Gastroenterologas atviras: neretai jo gydomi pacientai skeptiškai vertina streso gebėjimus sukelti virškinamojo trakto negalavimus. Pasak jo, net jei pacientas neserga jokia struktūrinius pakitimus sukeliančia virškinamojo trakto liga, stresas gali sukelti stiprius pilvo skausmus, o tyrimai jokių pakitimų gali ir nerodyti. Labai dažnai žmonės netiki, kad stresas gali lemti simptomus pats iš savęs, net nesant struktūriniams virškinamojo trakto pakitimas. Pacientams pasireiškia aiškūs simptomai, nors atliekami tyrimai - nei kraujo, nei instrumentiniai - dažniausiai jokių pakitimų nerodo. Žmonės labai dažnai nustemba, kad kaip čia taip gali būti, jiems labai skauda pilvą, taip blogai jaučiasi, o visi tyrimų rodikliai normos ribose. Skausmas atsiranda dėl to, kad virškinamąjį traktą įnervuojantys nervai streso metu yra įjautrinami, tokiu atveju diagnozuojamos funkcinės gastroenterologinės ligos.
Nervų sistema susijusi su visomis žmogaus organizmo sistemomis. B. Kurlinkaus teigimu, su virškinimo sistema, ko gero, viena labiausiai. O nervinė įtampa gali ne tik lemti stiprius pilvo skausmus, bet ir pasireikšti kitais simptomais ir sutrikimais. Vyraujantis nusiskundimas dažnai būna skausmas. Tačiau kartu dažnai gali atsirasti nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, netgi vėmimas, nes iš tikrųjų šios sistemos yra labai glaudžios.
Rimtos Ligos Dėl Streso
Tad retsykiais patiriant stresą gali pasireikšti epizodiniai pilvo skausmai, kurie greitai išnyksta ir nesukelia struktūrinių virškinamojo trakto pakitimų. Tačiau nuolat bent kelias savaites patiriamas stresas, B. Kurlinkaus teigimu, gali sukelti ne tik skausmą, bet ir rimtas virškinamojo trakto ligas arba jau turimas paūminti, jei žmogus turi polinkį jomis sirgti. Tai galėtų būti gastroezofaginio refliukso liga, kuri pasireiškia rėmeniu ir viršutinės pilvo dalies skausmais. Taip pat stresas gali paūminti lėtinį gastritą arba sukelti ūminį gastritą. Tokiu atveju gali atsirasti žaizdelės skrandyje, kartais netgi kraujuojančios. Jeigu žmogus serga funkcine dispepsija, ši liga gali paūmėti. Stresas gali sukelti arba paūminti ir dirgliosios žarnos sindromą bei paskatinti jo simptomų atsiradimą. Ilgalaikis užsitęsęs stresas gali lemti ir dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opaligės išsivystymą. O jeigu atsiranda opa, gali atsirasti ir kraujavimas iš virškinamojo trakto. Tokiu atveju tikrai reikia ir į ligoninę atsigulti. Ligų spektras labai platus. Vienos sukels menkus simptomus ir žmogus jas jaus nežymiai, o kitos gali net nulemti paguldymą į ligoninę.
Patarimai Kaip Vengti Streso
Bene kiekvienas gydytojas patars: venkite streso. Tačiau praktikoje šis patarimas sunkiai įgyvendinamas, o kai kurių stresinių situacijų išvengti dažnam gali ir nepavykti. Tačiau yra ir kitų patarimų, kurie gali padėti išvengti nervinės įtampos. Reikėtų galbūt kitomis priemonėmis ieškoti to balanso gyvenime, savo veikloje. Galbūt, jei kažkokia veikla sukelia daug streso, reikėtų rasti alternatyvą, kuri žmogų nuramina ir tai veiklai skirti daugiau laiko. Išvengti lėtinio streso padeda pakankamas miego kiekis, aktyvi fizinė veikla, daugiau praleidžiamo laiko gryname ore, sveika ir subalansuota mityba. Tai - bendri, ko gero, visiems gerai žinomi sveikos gyvensenos principai. Juos reikėtų taikyti. Dažnas juos pamiršta ar jiems tiesiog nepavyksta. Jeigu nepavyksta laikytis šių patarimų ar jie nepadeda, tada jau reikėtų griebtis ir medikamentų. Tačiau tuomet patarčiau kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų nusiskundimus ir atitinkamai pagal juos rekomenduotų medikamentinį gydymą arba nukreiptų pas gydytoją specialistą. Reikėtų vengti savigydos.
Dirgliosios Žarnos Sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas, dar kitaip dirglios žarnos sindromas arba DŽS, yra funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. Pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis pasireiškia sutrikus žarnyno motorikai. Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus. Tačiau dažnai juntama, kad nepavyksta pilnai išsituštinti. Esant dirgliosios žarnos sindromui gali atsirasti gleivingų išskyrų iš tiesiosios žarnos. Užkietėjus viduriams išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant jos būna skystos, vandeningos. Jei nuolat keičiasi tuštinimosi įpročiai arba atsiranda kitų dirgliosios žarnos simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma. Gali būti raumenų sutrikimai žarnyne, nervų sistemos sutrikimai, sunki infekcija, anksti patirtas stresas, žarnyno mikrobų pokyčiai. Dirgliosios žarnos sindromas būdingas ganėtinai jauniems žmonėms. Pirmieji šio sutrikimo simptomai atsiranda dar iki 30 metų. Moterims jis pasireiškia dažniau nei vyrams, tačiau tokia tendencija pastebima tik Vakarų šalyse. Manoma, kad įtakos tam gali turėti ir moteriški hormonai. Polinkis sirgti dirglios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas.
Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją. Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos).
Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Tinkamas DŽS gydymas gali pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau tam labai svarbus paties paciento įsitraukimas. Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus.
Maistas nesukelia DŽS, tačiau netinkami valgymo įpročiai gali paspartinti jo simptomų atsiradimą. Pastebėjus, kad tam tikri maisto produktai skatina simptomų atsiradimą, reikėtų jų atsisakyti arba bent jau vengti. Dirgliosios žarnos sindromo mityba turėtų būti praturtinta skaidulinėmis medžiagomis, kurių gausu vaisiuose, daržovėse, viso grūdo dribsniuose. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo skausmą. Rekomenduojama vengti vartoti daug pilvo pūtimą sukeliančių maisto produktų, tokių kaip kopūstai, pupelės, žirniai.