Motinystė - tai naujas ir dažnai emociškai intensyvus gyvenimo etapas. Nors daugelis tėvų patiria džiaugsmą, nerimas, baimės ir net depresyvumas taip pat gali būti dalis šio laikotarpio. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pogimdyminė depresija yra rimta problema, paveikianti daugelį moterų ir jų šeimų. Svarbu suprasti šią būklę, jos simptomus ir galimus pagalbos būdus.
Pogimdyminės Depresijos Paplitimas ir Poveikis
Manoma, kad net apie 70 proc. moterų po gimdymo patiria laikinus nevilties ir apatijos periodus, vadinamus melancholija po gimdymo. Moksliniai tyrimai rodo, kad 10-20 proc. moterų kenčia nuo pogimdyminės depresijos, o apie 5 proc. - nuo pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo. Liūdna, bet apie 20-30 proc. visų gimdžiusių moterų niekada nesikreipia pagalbos, todėl joms nenustatoma diagnozė, nors jos ir gyvena kančioje.
"Mano gimdymas" apklausos duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją, skaičius Lietuvoje išlieka stabilus - siekia 22-24 proc. Ši statistika rodo, kad kas ketvirta moteris, susilaukusi kūdikio Lietuvoje, patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus. Laiku nesulaukus pagalbos, depresija gali tęstis, trikdyti ryšį su kūdikiu, savimi ir artimaisiais, daryti įtaką visai gyvenimo kokybei. Užsitęsus psichologiniams sunkumams, moterims gali kilti minčių apie savęs žalojimą.
Pasaulinė Mamų Psichikos Sveikatos Diena Lietuvoje
Mūsų organizacija 2023 metais pirmą kartą Lietuvoje pakvietė švęsti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. Tai svarbus žingsnis siekiant atkreipti dėmesį į mamų psichikos sveikatą ir skatinti supratimą bei pagalbą.
Laiškai Mamoms: Patirtimi Dalinimasis
Siekiant padrąsinti besilaukiančias ar neseniai pagimdžiusias moteris, sukurtas projektas „Mama mums rūpi“. Projekto dalyviai rašo laiškus būsimoms ar neseniai pagimdžiusioms mamoms, dalindamiesi savo patirtimi. Tai padeda sumažinti nežinomybę ir suprasti, kad kiekvienos moters kelias tėvystėje yra unikalus.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir rizikos faktoriai
Pogimdyminės Melancholijos Simptomai
Po vaikelio gimimo, praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų.
Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų:
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.
Pogimdyminės Depresijos Simptomai
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
- Prislėgta nuotaika
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai
Pagalbos Būdai ir Išteklių Prienamumas
Svarbu pabrėžti, kad pogimdyminė depresija yra gydoma. Yra įvairių pagalbos būdų, įskaitant psichoterapiją, vaistus ir savitarpio pagalbos grupes. Jei jaučiate bet kurį iš minėtų simptomų, nedelskite kreiptis į specialistus.
Kur Kreiptis Pagalbos Lietuvoje:
- Visuomenės sveikatos biurai: siūlo psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, savitarpio paramos grupes ir nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai: teikia medicinos psichologo ir psichiatro konsultacijas bei diagnostiką visose savivaldybėse nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai: siūlo kompleksines paslaugas šeimai visose savivaldybėse, įskaitant individualias ir grupines psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijas, savitarpio pagalbos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją ir šeimos konsultavimą asmens (šeimos) namuose.
- Būtinoji pagalba: Tėvų linija (telefonu) teikia psichologų konsultacijas tėvams, įtėviams, globėjams ir seneliams.
- Pagalbos moterims linija: teikia emocinę pagalbą moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras: www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras: siūlo kompleksinę, tęstinę pagalbą patiriant su nėštumu susijusias krizes.
- Asociacija „Gandras“: teikia kompleksinę psichosocialinę ir socialinę pagalbą šeimoms, netekusioms kūdikio.
- „Tu esi“: teikia informaciją nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: teikia nemokamą ir konfidencialią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: siūlo savitarpio pagalbos paslaugas ir ilgalaikį prieglobstį mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus.
VšĮ Mediapressa Veikla
VšĮ Mediapressa skaidriai ir atsakingai vykdo veiklą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų psichologinei gerovei. Organizacija supranta, kad nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai.
Svarbūs Veiksniai Mamų Savijautai
Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:
- Netrikdomas laikas po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų.
- Žindymas: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
- Adekvatūs lūkesčiai sau: Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas. Svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
- Gebėjimas pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą.
- Lėtas grįžimas į gyvenimą: Pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo.
- Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti.
- Socialiniai ryšiai: Itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų.
- Santykiai su partneriu: Vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.
Kaip Nuraminti Save Tapus Mama
Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną:
- Judėjimas: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto.
- Kvėpavimas: Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
- Mityba: Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
- Adekvatūs lūkesčiai: Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
- Kitų pagalba: Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.
Projektų Pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje vykdoma daug projektų, skirtų mamų psichikos sveikatai stiprinti. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Depresija po gimdymo: simptomai
- 2024-2025 m. projektas: Siekiama išbandyti ir taikyti Lietuvai naują emocinės paramos ir pagalbos paslaugų modelį šeimai, susidūrusiai su psichikos sveikatos sunkumais po vaiko gimimo.
- 2024 m. projektas: Siekiama įgalinti asmenis, patyrusius psichikos sveikatos sunkumų, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi.
- 2024 m. projektas: Siekiama patobulinti ir įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo programą, skirtą atpažinti ir teikti pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, esant pogimdyminės depresijos simptomams.
- 2025 m. projektas: Siekiama suteikti individualią ir grupinę psichologinę pagalbą tėvams, patiriantiems pogimdyminės depresijos, melancholijos ar kt. psichikos sveikatos sunkumus ar sutrikimus nėštumo metu ir pirmuosius metus po gimdymo.
- 2025-2026 m. projektas: Siekiama sukurti ilgalaikę lėšų pritraukimo strategiją, parengti ir įgyvendinti PDC GPM kampaniją, pakelti edukacinių leidybos produktų kokybę ir plėtoti jų pasiekiamumą regionuose.
tags: #pogimdyvine #depresija #kur #kreiptis