Įvadas
Pogimdyminė depresija - tai būklė, kuri paliečia nemažą dalį moterų po gimdymo. Tai nėra tiesiog „hormonų nulemtas liūdesys“, bet rimta moters savijauta, kuri daro įtaką visai šeimai. Šiame straipsnyje aptarsime pogimdyminės depresijos statistiką Lietuvoje, priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencijos galimybes.
Kas Yra Pogimdyminė Depresija?
Ligų klasifikacijoje pogimdyminė depresija nėra išskirta kaip atskira liga. Ji gali prasidėti nėštumo metu ir tęstis pirmaisiais metais po gimdymo. Po šio laikotarpio atsiradę depresijos požymiai jau nepriskiriami šiai depresijos formai.
Pogimdyminės Depresijos Statistika Lietuvoje
Skaičiuojama, kad nuo 5 iki 25 proc. gimdžiusių moterų gali sirgti šia depresijos forma. Remiantis pasauline statistika, Lietuvoje per metus gali būti nuo 1500 iki 5000 moterų, susiduriančių su depresija po gimdymo.
Statistikos departamento duomenimis, 2022 metais Lietuvoje buvo 22 154 gimdymai. 2023 metais oficialiai fiksuotas 41 pogimdyminės depresijos atvejis, nors su jos simptomais susiduria viena iš penkių vaiko susilaukusių moterų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad oficiali statistika neatitinka realybės, o pogimdyminė depresija neretai gali slėptis po kitų diagnozių šydu.
Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių. Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo: 2020 m. jis siekė 3 proc., 2021 ir 2022 m. - po 1 proc., o 2023 m. - net 5 proc.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir rizikos faktoriai
Tyrimai iš kitų Europos šalių rodo, kad pogimdyminė depresija patvirtinama 1 iš 5-6 moterų po gimdymo, tai reiškia, kad apie 15-20 proc. moterų po gimdymo sulaukia šios diagnozės.
Kodėl Oficiali Statistika Skiriasi Nuo Realybės?
Yra keletas priežasčių, kodėl oficiali statistika neatspindi tikrojo pogimdyminės depresijos masto Lietuvoje:
- Stigma ir baimė kreiptis pagalbos: Moterys bijo pripažinti, kad joms reikia pagalbos, nes visuomenėje vyrauja stereotipas, kad pagimdžiusi moteris turi būti laiminga ir viską kontroliuoti.
- Žinių stoka: Trūksta informacijos apie pogimdyminės depresijos simptomus, todėl moterys gali nesuprasti, kad jų būsena yra liga, o ne normali motinystės pasekmė.
- Diagnostikos sunkumai: Pogimdyminė depresija gali būti klaidingai diagnozuojama kaip įprasta depresija, nerimas ar kitos būklės.
- Nepasiekiamumas: Psichikos sveikatos priežiūra gali būti nepasiekiama dėl žinių stokos, per mažai edukacijos, kad galima būtų atpažinti simptomus, tolima gyvenamoji vieta nuo sveikatos priežiūros įstaigų, neigiama patirtis prieš tai bendraujant su sveikatos priežiūros specialistais ir kt.
Pogimdyminės Depresijos Priežastys
Nėra vienos konkrečios pogimdyminės depresijos priežasties. Tai kompleksinė būklė, kurią gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausiai įvardijamos tokios galimos priežastys:
- Genetinis polinkis: Jei šeimoje jau buvo sergančių depresija, rizika susirgti pogimdymine depresija gali būti didesnė.
- Jautrumas pokyčiams: Kai kurios moterys yra jautresnės hormonų pokyčiams, kurie vyksta nėštumo metu ir po gimdymo.
- Psichosocialiniai veiksniai: Priklausymas žemai socioekonominiai klasei, patiriamas smurtas ir prievarta, problematiški santykiai šeimoje, partnerio nebuvimas gali padidinti riziką susirgti depresija.
- Ekologinė aplinka: Oro užterštumas, mitybos įpročiai gali turėti įtakos depresijos išsivystymui.
- Neurotransmiterių pokyčiai smegenyse: Smegenų cheminių medžiagų disbalansas gali sukelti depresiją.
- Amžius, nėštumo eiga, gimdymo sunkumas, ar tai pirmas vaikas, ar ketvirtas: Depresija po gimdymo nepriklauso nuo moters amžiaus, nėštumo eigos, gimdymo sunkumo, ar tai pirmas vaikas, ar ketvirtas.
Moterys suserga tuomet, kai dalis šių faktorių susijungia. Priežasčių gausa apsunkina buvimą su šia liga, nes negali jų panaikinti, neretai net negali tiksliai jų nustatyti.
Kaip Atpažinti Pogimdyminę Depresiją? Simptomai
Svarbu atpažinti pogimdyminės depresijos simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Pogimdyminės depresijos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienai moteriai. Dažniausi simptomai:
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
- Miego sutrikimai: Sunku užmigti net tada, kai jaučiamas didelis nuovargis, miego ritmas pasikeičia, moterys pradeda jautriau miegoti, sunkiau miegoti.
- Apetito pokyčiai: Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas, nenoras valgyti.
- Kaltės ir neadekvatumo jausmai: Jaučiamasi bloga mama, kad viską daroma negerai, išgyvenamas didžiulis kaltės jausmas. Aplinkiniai dažnai į tokius moters jausmus reaguoja „susiimk, tu turi kūdikį - džiaukis”. Moterys dažnai sako, kad jos norėtų džiaugtis, bet negali ir nežino kodėl.
- Džiaugsmo praradimas: Nebeteikia džiaugsmo dalykai, kurie džiugino anksčiau.
- Įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą: Ši dalis labai gąsdina mamas ir apie tai garsiai nešnekama. Įkyrios mintys ateina labai netikėtai, jos gali ateiti bet kada ir be jokios priežasties.
- Nuolatinis liūdesys ir tuštumos jausmas: Nesibaigiantis intensyvus liūdesys bei tuštumos jausmas.
- Interesų bei malonumo jausmo praradimas: Neradimas, kas džiugintų ar domintų.
- Užsisklendimas savyje: Vengimas bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis, socialinis atsiribojimas.
- Nuolatinis nerimas: Nerimastingumas, nuolatinis nerimas.
- Padidėjęs dirglumas: Jautrumas, dirglumas.
- Energijos stoka ir nuovargis: Didžiulis nuovargis, energijos, motyvacijos stoka ir nesibaigiantis nuovargis.
- Verksmingumas: Verkimas dėl menkiausio dalyko, nuolat jaučiamasi pavargusi, neišsimiegojusi.
- Dėmesio sutrikimai: Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus.
- Nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu: Ryšio su vaiku sunkumai.
- Mintys apie savižudybę: Kartais galvojama apie savižudybę, pasitraukimą iš gyvenimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 80 proc. gimdžiusių moterų patiria savijautą, kuriai amerikiečių psichologai suteikė „baby blues” (pogimdyvinis liūdesys) pavadinimą. Ši būsena prasideda 3-5 dienos po gimdymo ir tęsiasi iki dviejų savaičių. Jai būdinga nuotaikų svyravimai, nuo euforijos iki liūdesio, verksmingumo, nerimastingumo be priežasties, vienišumo jausmas. Tas liūdesys neretai painiojamas su depresija po gimdymo. Liūdesys praeina savaime.
Jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į specialistus.
Pogimdyminės Depresijos Gydymo Būdai
Svarbu kalbėti apie savo savijautą, nes kitaip liga nebus pamatyta ir nebus gydoma. Tai liga taip paveikia smegenis, kad jos ima žaisti tokius žiaurius žaidimus su moterimi.
Negydoma pogimdyvinė depresija turi polinkį tęstis ilgiau, peraugti į depresiją. Be to, nukenčia visos šeimos gyvenimo kokybė. Tad moteriai būtinai reikia suteikti pagalbą.
Jeigu moteris kreipsis į psichiatrą ar šeimos gydytoją, jai bus pasiūlyti antidepresantai. Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad nemedikamentiniai būdai pogimdyvinės depresijos atveju yra labiau efektyvūs.
Taip pat skaitykite: Depresija po gimdymo: simptomai
Nemedikamentiniai depresijos po gimdymo gydymo būdai:
- Psichoterapija: Psichoterapiniai pokalbiai padeda moteriai suprasti savo jausmus, išmokti įveikti sunkumus ir susidoroti su depresija. Motina, atėjusi pas psichoterapeutą ar psichologą, gali nuoširdžiai pasikalbėti apie savo sunkumus, nebijodama, kad sulauks kritikos ar nuvertinimo.
- Subalansuota mityba: Tyrimai rodo, kad omega-3 rūgštys padeda sumažinti depresijos simptomus. Svarbu neeliminuoti produktų, kad mityba būtų pilnavertė.
- Miegas: Patarimas miegoti tada, kai miega kūdikis. Jeigu vaikas dienos metu miega, tai mamai irgi reikia eiti miegoti, o ne pulti tvarkyti namų ir daryti kitų darbų.
- Teisingos nuostatos: Reikia žinoti, kaip vyksta gimdymas ir kas per jį vyksta. Reikia ruoštis gimdymui, vaikelio auginimui. Nesitikėti, kad gimus vaikeliui apims grynas džiaugsmas ir tame džiaugsme gyvensi.
- Pagalba iš artimųjų: Nesistengti visko daryti vienai. Numatyti kokie žmonės tau padės per pirmą, antrą mėnesį, kuo jie galės padėti. Susikurti savo palaikymo grupę. Visi šeimos nariai turi prisiimti atsakomybę už naują gyvybę. Vaikas yra ne vienos mamos ir ne ji viena turi būti atsakinga.
- Rūpinimasis savimi: Rūpinimasis savimi ir savo poreikiais yra būtinas tam, kad galėtum tinkamai pasirūpinti kūdikiui. Tad mama neturi pamiršti pasivaikščioti, pasimankštinti, rasti laiko pokalbiui su drauge, knygos paskaitymui, filmui ir pan.
- Bendravimas su kitomis mamomis: Jei nepažįstate, visada galima susipažinti išėjus pasivaikščioti su vaiku.
- Aktyvumas: Buvimas lauke, aktyvumas.
Artimųjų Vaidmuo
Įtarus, kad mamai yra depresija po gimdymo, labai svarbu padėti jai kreiptis pagalbos į specialistus (psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą). Aplinkiniams tikrai yra iššūkis tinkamai reaguoti, bet labai svarbu leisti mamai kalbėti, klausyti ir parodyti, kad mums svarbu, kaip ji jaučiasi, mes norime ne išgelbėti ją, o tiesiog išgirsti, kaip ji iš tikrųjų viduje gyvena. Mamai svarbu savo aplinkoje turėti žmonių, kuriems ji galėtų paskambinti ir nuoširdžiai pasisakyti, kaip jaučiasi.
Anot psichologės-psichoterapeutės, svarbu, kad aplinkiniai kreiptų dėmesį į moterį, klaustų, ko jai dabar reikia, užuot spėlioję arba patys nusprendę, kaip jai gali padėti. Galbūt jai reikia ne kad kas panešiotų vaiką, o pasirūpintų buitimi. O gal ji kaip tik nori, kad kas pabūtų su vaiku, o ji galėtų eiti išsimaudyti. Svarbu ne sugalvoti už mamą, o klausti, ko jai reikia.
Ypatingas šiuo laikotarpiu vaiko tėvo vaidmuo. Jis turi apglėbti motiną ir vaiką savo rūpesčiu, dėmesiu, pagalba. Sveikintinas dalykas Lietuvoje tėvystės atostogos, kurias gauna tėvas gimus kūdikiui. Visi artimieji turi ne tik užtikrinti mamai ramybę, miegą ir maistą, bet ir palaikyti ją emociškai. Svarbu, kad namiškiai pagirtų, įvertintų jos atliekamą darbą, primintų, kad ji turi pailsėti. Būtina išklausyti, skatinti kalbėti apie savo emocinę būklę. Pagaliau šalia esantys šeimos nariai tikrai geriau ir greičiau gali pastebėti ir blogėjančią mamos psichologinę sveikatą.
Prevencija
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai. Jei užpildyto Edinburgo klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba, nemokamai dalinamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas su pagrindiniais patarimais.
Kitos prevencijos priemonės:
- Psichinio atsparumo didinimas: Mokymų, konsultacijų, grupių metu.
- Pasirengimas sudėtingoms situacijoms: Suteikiant žinių, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis.
- Emocinio atsparumo didinimo, savitarpio palaikymo ir sutrikimų prevencijai skirtas mamų grupės: Kad moterys išmoktų susikurti savo pagalbos planą: mobilizuoti, apjungti, numatyti įvairias pagalbos galimybes ir jas naudoti kompleksiškai, kartu, pagal individualius poreikius ir galimybes. Tokių mokymų ir konsultacijų metu lavinami psichosocialinio sveikatingumo įgūdžiai ir psichiniai gebėjimai, reikalingi prireikus adaptuotis prie kintančių gyvenimo sąlygų.
- Svarbus visuomenės sąmoningumas: Pogimdyminės depresijos centro vadovė ragina nepalikti mamų vienų ir visiems drauge dalintis atsakomybe už mamų savijautą ir ant jų rankų augančią jaunąją kartą.
Pagalbos Galimybės
Jei jaučiate pogimdyminės depresijos simptomus, svarbu kreiptis pagalbos. Lietuvoje yra įvairių organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti:
- Psichikos sveikatos centrai: Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota (s), Psichikos sveikatos centrą.
- Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga (MGIS)
- Pogimdyminės depresijos centras (pdcentras.lt): Nevyriausybinė organizacija, vykdanti pogimdyminės depresijos prevenciją ir atstovaujanti moterų ir šeimų teises į tinkamas, laiku suteikiamas psichikos sveikatos paslaugas nėštumo metu ir po gimdymo.
- „Pagalba sau“ portalas: Nacionalinis psichikos sveikatos portalas, kuriame galite rasti informacijos apie simptomus, pagalbos galimybes ir savęs įsivertinimo testą.
- Motinos linija: Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Socialiniai darbuotojai: Teikia pagalbą socialinių įgūdžių stokojančioms mamoms.
- Moterys krizių centrus: Dirba socialiniai darbuotojai, psichologai.
- Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
tags: #pogimdyvine #depresija #statistika