Didėjantis nerimas ir kiti emociniai sunkumai tarp paauglių kelia vis didesnį susirūpinimą. Pastaraisiais metais pastebimas studentų psichinės sveikatos pablogėjimas, o socialinio nerimo (SN) paplitimas per pastarąjį dešimtmetį pasiekė aukščiausią lygį. Socialinio nerimo simptomai neigiamai veikia paauglių psichologinę, socialinę gerovę, gyvenimo kokybę ir ateities perspektyvas. Dėl šios priežasties, siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu laiku diagnozuoti socialinį nerimą ir suteikti reikiamą pagalbą.
Nors socialinio nerimo tyrimai sulaukia vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje, Lietuvoje vis dar trūksta mokslinių straipsnių ir išsamių tyrimų, analizuojančių socialinį nerimą patiriančių vyresniųjų klasių moksleivių problemas.
Kas yra socialinio nerimo sutrikimas?
Socialinio nerimo sutrikimas (SNS), dar vadinamas socialine fobija, apibūdinamas kaip nuolatinis ir stiprus nerimas įvairiose socialinėse situacijose. Sisteminiame ligų sąraše TKL-10, socialinio nerimo sutrikimas vaikystėje (F93.2) apibūdinamas kaip atsargumas bendraujant su nepažįstamaisiais ir socialinis baimingumas arba nerimas, susidūrus su nauja, nepažįstama arba socialiai pavojinga situacija. Ši diagnostinė kategorija taikoma tik tada, kai baimės kyla ankstyvaisiais gyvenimo metais ir yra neįprastos tiek savo išraiška, tiek lydinčiomis socialinio funkcionavimo problemomis.
SNS pasireiškia svarbiose paaugliui socialinio gyvenimo sferose: mokykloje, bendravime su kitais, laisvalaikiu ir kt. Mokslinių publikacijų apžvalgos rodo, kad duomenys apie SNS paplitimą vaikų ir paauglių tarpe yra nurodomi gana skirtingi. Vieni tyrėjai teigia, kad SNS paplitimas vaikų ir paauglių tarpe siekia 1,6-7,3 proc. Panašūs skaičiai pateikiami ir kitų mokslininkų, teigiama, kad SNS paauglių tarpe sudaro 4,4 proc. JAV psichiatrų asociacijos duomenimis, SNS tarp vaikų ir paauglių siekia 7 proc.
Socialinio nerimo rizikos veiksniai paauglystėje
Paauglystėje socialinis nerimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šioje srityje atliekami tyrimai rodo, kad su padidintu vaikų SN lygiu siejami tokie auklėjimo ir santykių su tėvais veiksniai, kaip padidintas tėvų nerimo lygis, prieštaringi ir emociškai šalti santykiai, perdėta kontrolė. Tyrimai taip pat rodo, kad paauglių socialinio nerimo rizikos veiksniai gali būti:
Taip pat skaitykite: Valgymo sutrikimai ir emocinė sveikata
- Tėvų auklėjimo stilius
- Motinų stresas
- Sveikatos rodikliai
- Rizikingas elgesys
- Suicidinės mintys/ketinimai
Socialinis nerimas apibrėžiamas kaip stiprus ir besitęsiantis nerimas įvairiose socialinėse situacijose. Ši problema dažniausiai prasideda vaikystėje ir paauglystėje, todėl svarbu įvertinti predisponuojančius SN išsivystymo veiksnius vaiko aplinkoje.
Socialinio nerimo pasireiškimas tarp paauglių
Tyrimai rodo, kad socialinis nerimas tarp merginų ir vaikinų pasireiškia nevienodai. Merginos, lyginant su vaikinais, dažniau jautė aukštą socialinį nerimą (atitinkamai 2,4 proc. ir 0,9 proc.) ir vidutinį socialinį nerimą (65,0 proc. ir atitinkamai ir 45,0 proc.). Taigi, merginos dažniau nei vaikinai pasižymi aukštesniu ir vidutiniu SN.
Mokslinėse publikacijose aptariami tokie socialinio nerimo simptomai kaip:
- Neigiamas bendraamžių vertinimas
- Socialinis vengimas
- Baimė suklysti naujose situacijose
- Distresas
- Socialinės sąveikos ir įvairių veiksmų atlikimo baimės
Socialinė parama ir jos reikšmė
Tyrimai rodo, kad pasitenkinimas bendravimu su tėvais ir socialinis nerimas yra susiję: bendravimu su tėvais labiau patenkinti paaugliai pasižymėjo mažesniais SN rodikliais, nei kiti jų bendraamžiai.
Taip pat nustatyta, kad daugiau merginų (67,4 proc.) turi stipriai išreikštą nerimą ir pasižymi stipriai išreikštu vengimu (17,6 proc.) lyginant su vaikinais. Merginos turėjo didesnes galimybes pasižymėti stipriai išreikštu nerimu ir vengimu. Daugiamačiame modelyje vaikinams svarbiu apsauginiu veiksniu nuo stipriai išreikšto SN buvo gaunama didelė draugų parama, merginoms, nerimą mažino gaunama didelė draugų parama, o vengimą - patiriama didelė joms svarbaus asmens parama.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai dėl priklausomybių
Kaip padėti paaugliui, patiriančiam socialinį nerimą?
Šiuolaikinėje visuomenėje tikimasi iš vaikų ir paauglių būti aktyviais, drąsiais, siekiančiais tapti lyderiais. Tačiau ne visi vaikai turi vienodus išteklius ir galimybes. Socialinio nerimo sutrikimas gali trukdyti vaikams realizuoti savo gebėjimus. Paauglių SNS apsunkina kasdieninį gyvenimą ir negatyviai paveikia mokymąsi, socialinį gyvenimą, sveikatą ir ateities perspektyvas.
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas patiria socialinį nerimą, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Mokykloje dirbantys psichologai, socialiniai pedagogai ar karjeros specialistai gali padėti jaunam žmogui geriau pažinti save. Jie turi žinių ir priemonių (testų, klausimynų ir kt. metodikų), padedančių įvertinti paauglio stiprybes ir silpnybes.
Taip pat svarbu kalbėtis su paaugliu apie ateities perspektyvas. Tai gali padaryti kitas žmogus, kuriuo pasitiki paauglys, kuris jam yra autoritetas (tėtis, mokytoja(-as), vyresnis pusbrolis ar kt.). Tačiau joks kitas žmogus negali nuspręsti už jūsų vaiką, ką pasirinkti, kur stoti, kuo būti. Į šiuos klausimus turės rasti atsakymą pats vaikas.
Ką daryti, jei paauglys abejingas ir pasyvus?
Nerimas dėl vaiko abejingumo ir pasyvumo yra suprantamas. Tėvams norisi, kad vaikas būtų aktyvus, žingeidus, besidomintis. Deja, ne visi tokie yra. Kartais paaugliai pasirenka praleisti laiką ten, kur lengviau, kur patogiau, kur tuo metu jiems įdomiau - prie kompiuterio, su draugais ar kitur. Tai dažna ir tai neramina tėvus.
Psichologė Ingrida Pilkionienė pataria drąsinti sūnų pabandyti ir vėl. Svarbu kalbėtis, kad pasirinkta veikla neatneša rezultatų iškart. Dažnai reikia dėl jų pasistengti ir tą veiklą išbandyti ilgiau.
Taip pat skaitykite: Depresija ir žaislų įtaka
Nemanau, kad jūsų vaikui yra „dzin”, kokia jo laukia ateitis. Kartais tokiu elgesiu išreiškiamas sumišimas, pyktis, pasimetimas dėl nežinojimo. Konsultacijos, įvairūs profesijų testai leidžia geriau pažinti save, leidžia suprasti, kokios veiklos yra patrauklesnės, kur yra jų stiprybės, o kur reikia įdėti daugiau pastangų, darbo, kur ir kaip tobulėti. Dažnai konsultacijos motyvuoja jaunus žmones siekti svajonės, pagalvoti, kur link reiktų „eiti”, kad ši svajonė taptų gyvenimu.
tags: #ingrida #pilkioniene #paaugliai #nerimas