Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus nuolat susiduria su dideliu informacijos srautu. Siekiant atkreipti dėmesį, naudojamos įvairios pateikimo formos, įskaitant spalvas, garsus ir kitus jutiminius elementus. Šiame straipsnyje nagrinėsime pojūčių ir suvokimo sąsajas, ypač garso ir spalvos ryšį, remiantis moksliniais tyrimais ir teorijomis.
Sinestezija ir Spalvinė Klausa
Sinestezija - tai reiškinys, kai vienas pojūtis sukelia kitą. Vienas iš dažniausiai minimų sinestezijos atvejų yra spalvinė klausa, kai garsai sukelia spalvų pojūčius. Šis reiškinys domina mokslininkus ir menininkus jau daugelį metų.
Istorinė Apžvalga
Mintys apie garso ir spalvos ryšį siekia antikinius laikus. Platono dialoge „Kratilas“ Sokratas teigė, kad žodžiai susideda iš garsų, kurie savaime turi prasmę. Pavyzdžiui, garsas [r] siejamas su judėjimu, [o] - su skvarbumu, [l] - su glotnumu, o [d] ir [t] - su sukaustymu.
Senovės rytuose buvo kuriamos analogijos tarp tonų, planetų ir spalvų. Vakarų kultūroje panašios analogijos atsirado vėliau. Izaokas Niutonas, įkvėptas Johaneso Keplerio, savo veikale „Optika“ priskyrė septynių garsų muzikinę oktavą spalvoms. Prancūzų vienuolis Lui Bertranas Kastelis sukūrė spalvinį klavesiną, kuriame kiekvienas klavišas atitiko tam tikrą spalvą.
Moksliniai Tyrimai
Psichologai Beaunisas ir Binet’as 1892 metais užfiksavo spalvinės klausos fenomeną. Edouard Claparede manė, kad savybė sieti spalvas su garsais yra daugiau ar mažiau išreikšta kiekviename žmoguje, ypač pas vaikus. W. Köhler’is tyrė balsių ir priebalsių skambesį ir pastebėjo, kad vieni garsai suvokiami kaip šviesūs, o kiti - kaip tamsūs.
Taip pat skaitykite: Kas yra pažinimo pojūčiai?
Vėlesnių tyrėjų darbuose pastebėti dėsningumai: /a/ - rausvumas, /e/ ir /i/ - gelsvumas ir balzganumas, /o/ ir /u/ - tamsumas. Hartshrone (1934) patvirtino ryšį tarp spalvų ir kalbos garsų suvokimo. Benjamin Lee Whorf (1956) pastebėjo, kad balsės a, o, u asocijuojasi su tamsiu-šiltu-minkštu, o balsės e, i - su šviesiu-šaltu-aštriu. Leo Hurvich ir Dorothea Jameson (1957) pabrėžė, kad opozicijų juoda~balta ar geltona~mėlyna suvokimas yra nulemtas neuroniniam lygmenyje.
Fonosemantika
Fonosemantika tiria ryšį tarp garsų ir jų reikšmių. Georgas von Gabelentzas pirmasis ėmėsi rimčiau tyrinėti garsų semantiką. Maurice’as Grammont’as tyrinėjo balsius pagal jų konotacines savybes. Otto Jespersenas ir Edwardas Sapiras taip pat domėjosi šia sritimi.
Akustiniai požymiai, tokie kaip tonas, trukmė, įtemptumas ir artikuliacija, suteikia garsams tam tikrų konotacinių savybių, kurios teikia semantinį atspalvį. Lietuvių kalboje balsiams svarbi lūpinė artikuliacija, o priebalsiams - oro srovės skverbimasis pro uždarumą.
Geštalt Psichologija ir Köhler’io Tyrimas
Wolfgang’as Köhler’is atliko tyrimą, kuriame žmonės turėjo beprasmiams žodžiams „maluma“ ir „takete“ parinkti figūras. Dauguma žodžiui „maluma“ priskyrė apvalią figūrą, o žodžiui „takete“ - kampuotą figūrą. Tai rodo, kad garsai gali sukelti tam tikras asociacijas su formomis.
Remiantis Sokrato pastebėjimais, žodis „maluma“ siejamas su apvalaine figūra dėl to, kad tariant /l/ liežuvis šliuožia minkštai, o žodis „takete“ - su kampuota figūra dėl to, kad tariant /t/ liežuvis suspaudžiamas.
Taip pat skaitykite: Kaip Stresas Veikia Odą
Kontekstas ir Fonosemantika
Zaborskaitė (2007) teigia, kad fonosemantika yra latentinis reiškinys, kuris atsiskleidžia kontekste. Ekspresyviosios leksikos lygmeniu kalbos garsų konotacinės reikšmės išryškėja, kai pasirenkamas konkretus ikoniškasis žodis iš panašias semas turinčiųjų. Ištiktukai, turintys trumpąjį balsį, paprastai žymi menkesnį veiksmą, o su ilguoju balsiu - stipresnį veiksmą.
Pojūčiai ir Suvokimas
Gražina Vaitkevičienė ir Petras Henrikas Vaitkevičius (2014) savo darbe nagrinėja pojūčius ir suvokimą, įskaitant uodimą, skonį ir lytą. Šie pojūčiai yra svarbūs žmogaus patirčiai ir gali būti susiję su kitais pojūčiais, tokiais kaip garsas ir spalva.
Kūdikio Žindymas
Kazimieras Vitkauskas (2014) pabrėžia kūdikio žindymo svarbą. Nors tai tiesiogiai nesusiję su garso ir spalvos sąsajomis, tai rodo, kaip svarbu suprasti žmogaus pojūčius ir suvokimą.
Taip pat skaitykite: Švegždos ir Stanikūno darbai: psichologinis aspektas
tags: #pojuciai #ir #suvokimas #vaitkevicus