Šis straipsnis skirtas apžvelgti Algimanto Švegždos ir Ryčio Stanikūno mokslinę veiklą, nagrinėjant jų indėlį į pojūčių, suvokimo ir psichologijos sritis. Remiantis jų publikacijomis, galima susidaryti išsamų vaizdą apie jų atliktus tyrimus ir eksperimentus, apimančius įvairias temas - nuo spalvų suvokimo iki veido raumenų reakcijų į skausmo išraiškas.
Įvadas
Pojūčiai ir suvokimas yra pamatiniai psichologijos elementai, lemiantys tai, kaip mes priimame ir interpretuojame pasaulį. Šių procesų supratimas yra būtinas norint paaiškinti žmogaus elgesį, pažintinius gebėjimus ir emocijas. Algimantas Švegžda ir Rytis Stanikūnas savo mokslinėje veikloje daug dėmesio skyrė būtent šioms sritims, tyrinėdami įvairius pojūčių ir suvokimo aspektus.
Spalvų suvokimas
Viena iš pagrindinių Ryčio Stanikūno ir jo kolegų tyrimų sričių yra spalvų suvokimas. Jie nagrinėjo įvairius šio proceso aspektus, įskaitant spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumus, spalvų išblukimą ir atsistatymą po ilgalaikės fiksacijos, taip pat adapcijos prie unikalių spalvų poveikį.
Spalvų porų patrauklumo vertinimas. Stanikūnas ir kolegos (2020) tyrė spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumus. Šis tyrimas leido geriau suprasti, kaip žmonės suvokia ir vertina skirtingų spalvų derinius, o tai gali būti pritaikoma įvairiose srityse, pavyzdžiui, dizaine ir rinkodaroje. Straipsnyje "Spalvų porų patrauklumo vertinimo ypatumai" (2020) autoriai nagrinėjo, kaip žmonės vertina skirtingų spalvų derinių patrauklumą.
Mirgančios šviesos spalvų suvokimas. Rytis Stanikūnas ir jo komanda taip pat tyrė mirgančios šviesos spalvų suvokimą, naudodami fantominę matricą. Jų tyrimai parodė, kad fantominė matrica gali būti naudojama tiriant regos suvokimo ypatumus. Straipsnyje "Color perception of flickering light in the phantom array" (2025) Stanikūnas ir kolegos nagrinėjo mirgančios šviesos spalvų suvokimą, naudodami fantominę matricą. Jie nustatė, kad fantominė matrica gali būti naudinga tiriant regos suvokimo ypatumus.
Taip pat skaitykite: Kas yra pažinimo pojūčiai?
Spalvų išblukimas ir atsistatymas. Kitame tyrime Stanikūnas ir bendraautoriai (2023) nagrinėjo spalvų išblukimo ir atsistatymo skirtumus, kai žmogus ilgą laiką fiksuoja žvilgsnį į vieną tašką. Straipsnyje "Differences in color fading and recovery under sustained fixation" (2023) Stanikūnas ir kolegos nagrinėjo spalvų išblukimo ir atsistatymo skirtumus, kai žmogus ilgą laiką fiksuoja žvilgsnį į vieną tašką. Šie tyrimai padeda geriau suprasti, kaip veikia regos sistema ir kaip ji prisitaiko prie nuolatinių dirgiklių.
Adapcija prie unikalių spalvų. Stanikūnas ir kolegos (2020) taip pat tyrė adapcijos prie unikalių spalvų poveikį chromatiniam išblukimui. Straipsnyje "Chromatic fading following complete adaptation to unique hues" (2020) autoriai nagrinėjo adapcijos prie unikalių spalvų poveikį chromatiniam išblukimui. Šis tyrimas parodė, kad adapcija prie tam tikrų spalvų gali paveikti vėlesnį spalvų suvokimą.
Akių judesių įtaka suvokimui
Akių judesiai vaidina svarbų vaidmenį regos suvokime. Stanikūnas ir jo komanda atliko keletą tyrimų, siekdami išsiaiškinti, kaip akių judesiai veikia įvairius regos suvokimo aspektus, įskaitant Troxlerio išblukimą ir Kanizsa trikampio iliuziją.
Troxlerio išblukimas. Stanikūnas ir kolegos (2022) tyrė akių judesių slenksčius, reikalingus vaizdui atkurti po Troxlerio išblukimo. Straipsniuose "Threshold of eye movements for an image recovery after troxler fading" (2022) ir "Gaze displacement thresholds for image recovery after Troxler’s fading" (2022) Stanikūnas ir kolegos nagrinėjo akių judesių įtaką vaizdo atkūrimui po Troxlerio išblukimo. Troxlerio išblukimas - tai reiškinys, kai periferiniai vaizdai išnyksta, jei į juos nekreipiama dėmesio. Tyrimai parodė, kad tam tikri akių judesiai gali padėti atkurti išnykusį vaizdą.
Kanizsa trikampio iliuzija. Kitame tyrime Stanikūnas ir bendraautoriai (2021) nagrinėjo akių judesių poveikį Kanizsa trikampio iliuzijos išblukimui ir atsistatymui. Straipsnyje "Effect of eye movements on fading and recovery of Kanizsa triangle illusion" (2021) Stanikūnas ir kolegos nagrinėjo akių judesių poveikį Kanizsa trikampio iliuzijos išblukimui ir atsistatymui. Kanizsa trikampis yra optinė iliuzija, kurioje suvokiamas trikampis, nors jis nėra visiškai nupieštas. Tyrimas parodė, kad akių judesiai gali turėti įtakos šios iliuzijos suvokimui.
Taip pat skaitykite: Kaip Stresas Veikia Odą
Kiti regos suvokimo tyrimai
Be spalvų suvokimo ir akių judesių įtakos, Stanikūnas ir jo kolegos tyrė ir kitus regos suvokimo aspektus, pavyzdžiui, stimulus orientacijos suvokimą ir greito ciklinio stimulo mirgėjimo poveikį bistabilių figūrų suvokimui.
Stimulus orientacijos suvokimas. Bliumas, Stanikūnas ir kiti (2023) sukūrė erdvinį-laikinį modelį, skirtą stimulus orientacijos suvokimui paaiškinti. Straipsnyje "Perception of stimulus orientation: A spatiotemporal model" (2023) Bliumas, Stanikūnas ir kolegos sukūrė erdvinį-laikinį modelį, skirtą stimulus orientacijos suvokimui paaiškinti. Šis modelis padeda suprasti, kaip smegenys apdoroja informaciją apie objektų orientaciją erdvėje.
Greitas ciklinis stimulo mirgėjimas. Vaitkevičius, Vanagas, Šoliūnas, Švegžda, Bliumas, Stanikūnas ir Kulikowski (2018) tyrė, kaip greitas ciklinis stimulo mirgėjimas veikia bistabilių figūrų suvokimą. Straipsnyje "Fast cyclic stimulus flashing modulates perception of bi-stable figure" (2018) Vaitkevičius ir kolegos nagrinėjo, kaip greitas ciklinis stimulo mirgėjimas veikia bistabilių figūrų suvokimą. Bistabilios figūros - tai tokios figūros, kurias galima interpretuoti dviem skirtingais būdais. Tyrimas parodė, kad mirgėjimas gali paveikti, kaip dažnai žmogus suvokia vieną ar kitą interpretaciją.
Veido raumenų reakcijos į skausmo išraiškas
Švegžda, Stanikūnas ir kiti (2021) tyrė veido raumenų reakcijas į kito asmens veido išreikštą skausmą. Straipsnyje "Veido raumenų reakcijos į skausmo išraiškas kito asmens veide" (2021) Švegžda, Stanikūnas ir kolegos nagrinėjo veido raumenų reakcijas į kito asmens veido išreikštą skausmą. Šis tyrimas atskleidė, kad stebint kito žmogaus skausmą, mūsų pačių veido raumenys gali reaguoti, imituodami tą pačią išraišką. Tai rodo empatijos ir socialinio ryšio svarbą.
Širdies dūžių sukelti potencialai
Baranauskas, Grabauskaitė, Griškova-Bulanova, Lataitytė-Šimkevičienė ir Stanikūnas (2021) tyrė širdies dūžių sukeltus potencialus (HEP) ir jų ryšį su smegenų veikla, veikiančia vėlesnius širdies dūžius. Straipsnyje "Heartbeat evoked potentials (HEP) capture brain activity affecting subsequent heartbeat" (2021) Baranauskas ir kolegos tyrė širdies dūžių sukeltus potencialus (HEP) ir jų ryšį su smegenų veikla, veikiančia vėlesnius širdies dūžius. HEP yra smegenų elektrinis aktyvumas, susijęs su širdies dūžiais. Tyrimas parodė, kad HEP gali atspindėti smegenų veiklą, kuri veikia širdies ritmą.
Taip pat skaitykite: Garso ir spalvos ryšys
Kiti tyrimai
Stanikūnas ir Švėgžda (2014) yra parašę knygą "Pojūčiai, suvokimas, dėmesys ir atmintis". Ši knyga apima įvairius psichologijos aspektus, susijusius su pojūčiais, suvokimu, dėmesiu ir atmintimi. Be šių tyrimų, Stanikūnas ir jo kolegos dalyvavo projektuose, susijusiuose su apšvietimo technologijomis ir jų poveikiu žmogaus suvokimui ir gerovei.
Maisto priklausomybės skalės psichometriniai rodikliai
Jočbalytė ir Stanikūnas (2025) tyrė Priklausomybės nuo maisto skalės YFAS 2.0 psichometrinius rodiklius. Straipsnyje "Priklausomybės nuo maisto skalės YFAS 2.0 psichometriniai rodikliai" (2025) Jočbalytė ir Stanikūnas nagrinėjo Priklausomybės nuo maisto skalės YFAS 2.0 psichometrinius rodiklius. Šis tyrimas svarbus siekiant įvertinti maisto priklausomybės mastą ir sukurti efektyvesnes intervencijas.
Reakcijos slopinimas ir cukraus poveikis
Jočbalytė ir Stanikūnas (2025) atliko bandomąjį tyrimą, siekdami nustatyti pridėtinio cukraus poveikį reakcijos slopinimui, naudojant su įvykiais susijusius potencialus Go/NoGo užduotyje. Straipsnyje "A pilot study on the effect of added sugar on response inhibition: event-related potentials in a Go/NoGo task" (2025) Jočbalytė ir Stanikūnas atliko bandomąjį tyrimą, siekdami nustatyti pridėtinio cukraus poveikį reakcijos slopinimui, naudojant su įvykiais susijusius potencialus Go/NoGo užduotyje. Šis tyrimas gali padėti geriau suprasti, kaip mityba veikia pažintinius procesus.