Asmenybė - tai stabili jausmų, mąstymo ir elgesio bruožų visuma, lemianti žmogaus prisitaikymą prie aplinkos ir jo gyvenimo būdą. Kartais, dėl įvairių priežasčių, išsivysto asmenybės sutrikimai, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos, trukdo jo socialiniam gyvenimui, darbui, sukelia stresą. Asmenybės sutrikimai - tai ne psichinė liga. Tai - stabilūs žmogaus asmenybės bruožai, kurie trukdo jo socialinei bei darbinei veiklai arba sukelia kitokių nepatogumų. Šiame straipsnyje gilinamės į šizoidinį asmenybės sutrikimą, nagrinėjame jo ypatumus, galimas priežastis ir gydymo būdus.
Šizoidinio asmenybės sutrikimo esmė
Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, nuolat vengia socialinių santykių, rodo mažai emocijų. Jie neturi artimų ryšių su kitais žmonėmis. Jie vengia socialinių kontaktų vien dėl to, kad teikia pirmenybę buvimui vieniems, fantazijai, introspekcijai. Tokie žmonės nesistengia pradėti ar išlaikyti draugystės, rodo mažai susidomėjimo seksualiniais ryšiais, atrodo abejingi savo šeimai. Jie nori ir artumo, meilės, tačiau tuo pačiu jaučia grėsmę būti užvaldyti ir nori atstumo. Intymiuose santykiuose jie gali būti šalti ir mechaniški, jausti apatiją seksualine prasme. Jie dirba tokius darbus, kurie reikalauja mažai kontakto su kitais žmonėmis. Nors esant reikalui jie gali sudaryti tam tikro lygio darbinius santykius, tačiau teikia pirmenybę būti vieni. Paprastai tokie žmonės turi vieną, retai - 2 draugus. Žmonių su šizoidiniu asmenybės sutrikimu neveikia pagyrimai ar kritika, jie retai rodo savo jausmus, neišreiškia nei džiaugsmo, nei pykčio. Taip pat jie mažai jautrūs socialinėms normoms. Atrodo, tarsi jiems visiškai nereikėtų kitų dėmesio ir pripažinimo. Žmonės su šizoidiniu asmenybės sutrikimu atrodo nejautrūs kitų bėdoms, abejingi. Tokių žmonių vidinis pasaulis dažnai būna turtingas, tačiau jiems nesvarbi aplinkinių nuomonė. Jie turi savitą nuomonę apie aplinkui vykstančius įvykius. Išoriškai atrodo, kad tai - šalti žmonės, atsiskyrėliai ir vienišiai, visiškai abejingi kitų nuomonei. Tačiau jei pavyktų su tokiu žmogumi susipažinti artimai, pasirodytų, kad tai labai lakios fantazijos žmogus, besidomintis kokia nors siaura meno ar mokslo sritimi. Tokie žmonės gali turėti didžiules kolekcijas (drugelių, meno kūrinių, knygų ir pan.), gyvena vien tuo, kas jiem įdomu. Kartais šizoidinio tipo asmenybė gali labai įdomiai ir gražiai rengtis, tačiau ne dėl to, kad atkreiptų kitų dėmesį - jam to visai nereikia - o todėl, kad pačiam gražu. Šie žmonės nesugeba užmegzti artimų santykių, sukurti šeimos, nes nemoka išreikšti jausmų bei švelnumo.
Svarbu atskirti šizoidinį asmenybės sutrikimą nuo šizotipinio sutrikimo. Šizotipinio sutrikimo eiga lėta, svyruojanti, retai pereina į aiškią schizofreniją. Nėra aiškios pradžios, atsiradimas bei eiga panašūs į asmenybės sutrikimų. Dažniau pasitaiko pacientams, kurių giminių tarpe yra sergančiųjų schizofrenija.
Vystymosi etapai ir galimos priežastys
Nesutariama dėl šizoidinės asmenybės vystymosi etapo. Vieni tai sieja su kūdikyste, kai vaikas dar nesuvokia kitų žmonių atskirtumo, ir šizoidinė būsena laikoma regresija į ankstyvąją raidos stadiją. Tokiems kūdikiams būdingas vengiantis prisirišimas, abejingumas, kadangi jų „motinos nepriėmė jų normalios priklausomybės“, ignoravo jų liūdesį, buvo šiurkščios, emociškai neišraiškingos ir vengiančios „emocinio kontakto su savo vaikais“. Šizoidinės asmenybės išgyveno „reikšmingą ankstyvą socialinę izoliaciją“. Taip pat šizoidinė asmenybė gali formuotis esant priešingam ryšio pobūdžiui - pernelyg dideliam įsitraukimui, globojimui. Dažnai šizoidiškų vyrų motinos būna gundančios, nesilaikančios ribų, o tėvai - nekantrūs ir kritiški. Taip pat šizoidinės dinamikos vystymuisi būdinga aplinka, kurioje santykiai dviprasmiški, tariamai abipusiški, emociškai nesąžiningi, komunikacija paini ir prieštaringa, ir vaikas tokioje aplinkoje išmoksta atsiriboti, kad apsaugotų save nuo pykčio ir sumaišties. Taip pat šizoidinis troškimo ir vengimo konfliktas gali atsirasti, jeigu „vaikas jaučiasi vienišas ir apleistas, tačiau vienintelis prieinamas dėmesys yra neempatiškas ir įkyrus“. Tokia asmenybė dažnai būna užaugusi šeimoje, kurioje tėvai smurtavo (fiziškai ar psichologiškai) prieš ją.
Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Manoma, kad tokių žmonių tėvai buvo nepriimantys ar net užgaulūs savo vaikams, jų šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmų. Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo. Jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką ir prieiti teisingų suvokimų.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Diagnostika
Diagnozuojant asmenybės sutrikimus reikia atsižvelgti į klinikinius požymius, žmogaus vystymosi duomenis bei psichologinių testų rezultatus. Būtina įvertinti, ar sutrikimo simptomai yra sintoniški (nekelia svetimumo pojūčio, visuomet tokie buvo), ar distoniški (sukelia diskomfortą ir atrodo svetimi) asmens Ego atžvilgiu. Asmenybės sutrikimams būdingi sintoniški bruožai. Taip pat asmenybės sutrikimui būdingi bruožai turi būti nuolatiniai ir pasireikšti visose gyvenimo srityse. Taip pat svarbu atsižvelgti į žmogaus vystymosi aspektus, vaikystės aplinką, santykius su tėvais ir kitais artimais žmonėmis.
Gydymo galimybės
Medikamentai tokiam sutrikimui gydyti nerekomenduojami, nebent gydant trumpalaikius stiprios baimės pasireiškimus. Sutrikimą galima gydyti su risperidone, olanzapine, sertindole. SSRI vaistai irgi gali būti naudojami bandant sumažinti maniją, apsėdimą, depresiją, bet SSRI naudojimas be antipsichozinių vaistų galį paaštrinti sutrikimą. Medikamentinis gydymas reikalingas, kai yra išreikšta suvokimo ir mąstymo patologija, dažniausiai neuroleptikai.
Kiti asmenybės sutrikimai
Svarbu paminėti, jog egzistuoja ir kiti asmenybės sutrikimai, tokie kaip:
- Sociopatinė asmenybė: Tokie žmonės dažniausiai (bet nebūtinai) užaugę nusikalstamoje, asocialioje aplinkoje. Jie būna aukštesnio už vidutinį intelekto, savanaudžiai, geri manipuliatoriai, išnaudotojai. Jie neturi sąžinės bei kaltės jausmo, linkę užsiimti nusikalstama veikla, nejautrūs, impulsyvūs. Nuolat siekia veiksmo, jaudulio, „adrenalino".
- Paranoidinė asmenybė: Yra įtari ir nepasitiki kitais žmonėmis. Savyje kilusius jausmus - ypač agresiją, toks žmogus projektuoja į kitus žmones. Jis nuolat galvoja, kad aplinkiniai nori jam pakenkti, apgauti, kad kiekvienas sutiktas žmogus prieš jį nusiteikęs, o partneris - neištikimas.
- Isterinė asmenybė: Šio tipo žmogui būdingas paviršutinis emocionalumas, demonstratyvumas, teatrališkumas. Isterinė asmenybė - egocentriška, emociškai labili, tačiau emocijas reiškianti perdėtai ir dramatiškai.
- Anankastinė asmenybė: Tai - perfekcionistai. Anankastinėms asmenybėms labai svarbu taisyklės, smulkmenos, struktūra, tvarka visuose procesuose.
- Priklausoma asmenybė: Tai pasyvus, pavaldus, nuolankus žmogus. Toks žmogus dažniausiai būna priklausomas nuo sutuoktinio ar kito šeimos nario.
- Vengianti asmenybė: Ji yra drovi, vengianti kontakto su kitais žmonėmis. Toks žmogus neturi optimalaus savivertės jausmo, todėl nuolat bijo būti atstumtas.
Svarbu atsiminti, kad pirmą kartą perskaičius apie asmenybės sutrikimus, galite sutrikti - atrodo, turite visų jų bruožų. Nesijaudinkite, sveikas žmogus turi turėti po truputį visų šių kraštutinių asmenybių bruožų.
Apibendrinimas
Šizoidinis asmenybės sutrikimas pasižymi vengimu socialinių santykių ir emociniu šaltumu. Sutrikimo priežastys gali būti įvairios - nuo ankstyvos socialinės izoliacijos iki emociškai nesąžiningos aplinkos šeimoje. Diagnozuojant svarbu atsižvelgti į klinikinius požymius, vystymosi istoriją ir psichologinių testų rezultatus. Gydymas dažniausiai apima psichoterapiją, o medikamentai skiriami tik esant specifiniams simptomams. Svarbu atsiminti, kad asmenybės sutrikimai yra kompleksinė būklė, reikalaujanti individualaus ir profesionalaus požiūrio.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Taip pat skaitykite: Prekės ženklo asmenybės kūrimas