Pozityvioji socializacija ugdymo teorijoje

Įvadas

Pozityvioji socializacija - tai sąvoka, apibūdinanti naują socialinę tikrovę. Šiame straipsnyje nagrinėsime pozityviosios socializacijos struktūrą, jos reikšmę vaiko gerovei ir optimalų šios struktūros modelį. Straipsnyje remiamasi įvairių Lietuvos ir užsienio mokslininkų (Weiner, Craighead, Guth, McGuire, Ikpa, Grusec, Hastings, Kvieskienė, Sherrod, Kumpfer ir kt.) darbais, siekiant pateikti išsamią ir argumentuotą analizę.

Socializacija kaip visuomeninis reiškinys

Socializacija yra kompleksinis visuomeninis reiškinys, apimantis individo įtraukimą į visuomenės gyvenimą, vertybių, normų, elgesio modelių perėmimą. Pozityvioji socializacija - tai kryptingas procesas, kuriuo siekiama įtvirtinti kultūros pozityviuosius komponentus ir užkardyti visuomenei nepriimtinų elementų pasekmes. Socialinė pedagogika yra pozityviosios socializacijos teorija, tirianti vaiko gerovės strategijas ir taktiką.

Nepalankios socialinės aplinkos įtaka ir korekcijos galimybės

Nepaisant pozityviosios socializacijos siekių, nepalanki socialinė aplinka gali daryti neigiamą įtaką individo raidai. Visuomenės komunikacijos priemonės, deviantiška elgsena, patyčios - tai tik keletas veiksnių, galinčių paskatinti negatyviąją socializaciją. Straipsnyje aptariamos nepalankios socialinės aplinkos aukų socializacijos korekcijos galimybės, prevencinės veiklos modeliai ir ankstyvosios prevencijos struktūra.

Svarbiausios pozityviosios socializacijos institucijos

Šeima, bendruomenė, mokykla ir bažnyčia atlieka esminį vaidmenį pozityviosios socializacijos procese. Šios institucijos formuoja individo vertybes, nuostatas, elgesio modelius, padeda jam integruotis į visuomenę. Straipsnyje analizuojamas kiekvienos iš šių institucijų indėlis į pozityviąją socializaciją.

Šeima

Šeima yra pirmasis ir svarbiausias socializacijos agentas. Joje vaikas įgyja pagrindinius socialinius įgūdžius, mokosi bendrauti, bendradarbiauti, gerbti kitus. Tėvų įgalinimas yra labai svarbus, nes jie yra pagrindiniai asmenys, galintys padėti vaikams pasikeisti.

Taip pat skaitykite: Pozityviosios psichologijos tyrimai

Bendruomenė

Bendruomenė - tai socialinė aplinka, kurioje individas auga ir vystosi. Stipri ir palaikanti bendruomenė gali padėti vaikams ir jaunuoliams įveikti sunkumus, ugdyti pilietiškumą ir socialinę atsakomybę.

Mokykla

Mokykla - tai ne tik žinių, bet ir socialinių įgūdžių ugdymo vieta. Mokykloje vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais, gerbti mokytojus, laikytis taisyklių. Edukacinės ekskursijos, mokymasis bendradarbiaujant, socialiai aktyvi veikla - tai tik keletas būdų, kaip mokykla gali prisidėti prie pozityviosios socializacijos.

Bažnyčia

Bažnyčia - tai institucija, kuri formuoja individo dvasines vertybes, moko atjautos, gerumo, meilės. Bažnyčia gali padėti vaikams ir jaunuoliams rasti gyvenimo prasmę, ugdyti moralinį stuburą.

Pilietiškumo ugdymas kaip socializacijos tikslas

Pilietiškumo ugdymas - vienas iš svarbiausių individo socializacijos tikslų. Pilietiškumas apima pagarbą įstatymams, demokratiją, žmogaus teises, socialinę atsakomybę. Straipsnyje aptariamos pilietiškumo ugdymo teorinės ištakos, šiuolaikinė samprata ir šalyje sukaupta mokinių pilietiškumo ugdymo patirtis.

Pozityviosios socializacijos modelis ir pedagoginės pagalbos optimizavimas

Straipsnyje nagrinėjamas pozityviosios socializacijos modelis, pedagoginės pagalbos optimizavimo galimybės, analizuojami ypatumai ir specifika, ieškant optimalios komandinio darbo metodikos. Sumanioji socializacija analizuojama kaip sumaniosios edukacijos įrankis, pagrįstas socialinės inovacijos idėjomis ir 3D (daugiasektoriu, daugiafunkciu, daugiakriteriu) sinergijos modeliavimu, siekiant tvarumo.

Taip pat skaitykite: Integracija per pozityvią socializaciją

Sumanioji socializacija: etapai

Sumanioji socializacija apima kelis etapus:

1. Diagnostika: duomenimis grįstų faktų rinkimas ir apibendrinimas.
2. Socialinės partnerystės schema: socialinės partnerystės, tinkloveiklos ir/ar klasterystės projektavimas.
3. Strategija: alternatyvių strategijų paieškos ir vertinimas.
4. Veiksmų planas ir įgyvendinimas: pasirinktos strategijos konceptualizavimas ir veiksmų plano detalizavimas.
5. Monitoringas: veiklos stebėsena, aptarimas, apibendrinimas bei įsivertinimas.

Vaikų dienos centrai kaip pozityviosios socializacijos pavyzdys

Vaikų dienos centrai (VDC) yra svarbi priemonė, siekiant užtikrinti rizikos grupės vaikų gerovę ir pozityviąją socializaciją. VDC teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms.

VDC veiklos pavyzdžiai

• Vaikų dienos centro „Navininkai“ veikla: kompleksinės socialinės ir ugdymo(si) paslaugos, psichologinė, dvasinė ir materialinė pagalba rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms.
• Vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ veikla: socialinės globos paslaugos nepilnamečiams vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos užimtumo paslaugos vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, ruošia ir ugdo vaikus kokybiškam gyvenimui, teikia konsultavimo, palaikymo, apgyvendinimo paslaugas rizikos vaikams jų savarankiško gyvenimo pradžioje.
• Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos veikla: darbas su rizikos grupės vaikais ir jų šeimos nariais, skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12-18 metų vaikams.

Metodologinės prieigos ir požiūriai į socialinę realybę

Siekiant apibrėžti pozityviąją socializaciją, svarbu išskirti metodologines prieigas ar pristatomus požiūrius (paradigmas), kurie padeda detaliau analizuoti pateikiamus rezultatus ir gerąją praktiką. Skirtingomis metodologinėmis nuostatomis paremti požiūriai į socialinę realybę leidžia aplinkas vertinti ir pasirinktus reiškinius ar objektus analizuoti pasitelkus objektyvistinį ir subjektyvistinį interpretavimo lauką arba pasitelkus trimatį požiūrį (E.Kvieskaitė, 2011).

Pagrindinės metodologinės prieigos

1. Pozityvizmas: atskleidžia objektyviausią požiūrį, grįstą sveika logika ir reprezentuojantį gamtos dėsnių esmę.
2. Humanizmas: daugiausiai dėmesio skiria gamtos fenomenui atskleidžiamam pabrėžiant individo laisvę, taip pat akcentuojant sintetinę, holistinę, ideografinę, kontekstinę metodologiją. Humanizmas taip pat apibūdinamas kaip individualių ar socialinių išgyvenimų bei sukauptos patirties panaudojimas.
3. Sisteminė metodologinė prieiga: įtraukia išorinį „objektyvų“ modelį ir vidinę „subjektyvią“ individo patirtį.

Taip pat skaitykite: Galimybės studijuoti pozityviąją psichologiją

tags: #pozityvioji #socializacija #kaip #ugdymo #paradigma